- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-14
- Bylos Nr.
- 2A-12-425/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelzienė (pirm.), Laimantas Misiūnas (pran.), Edmundas Jaras
- Atsakovas
- O. S., D. O. S., E. A.
- Ieškovas
- V. L.
- Kategorijos
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2006m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-4648-73/2006, pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovams D. O. S., E. A. dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. L. 2006-07-28 su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama patvirtinti naudojimosi 0,0395 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) Panevėžio m., tvarką pagal A. S. matininko biuro 2004-10-18 parengtą Žemės sklypo planą M 1:500, nustatant, kad ieškovė naudosis atskirai 104 kv.m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu (1), atsakovė D. O. S. - 67 kv.m. žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu (2), atsakovas E. A. - 60 kv.m. žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu (3), o 164 kv.m. žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu (1,2,3), paliekama bendram ieškovės ir atsakovų naudojimui, nustatant, kad pastarojoje bendro naudojimo žemės sklypo dalyje ieškovei tenkanti dalis yra 92 kv.m., atsakovei D. O. S. – 41 kv.m ir atsakovui E. A. – 31 kv.m. Prašė priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas. Savo prašymą motyvavo, kad su atsakovais yra namų valdos(duomenys neskelbtini), Panevėžyje, bendraturčiai. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 196/395 dalys, atsakovei D. O. S. - 108/395 dalys ir atsakovui E. A. – 91/395 dalys. Ieškovės V. L. reikalavimas nustatyti naudojimosi minėtu žemės sklypu tvarką susijęs su siekiu pilnai įgyvendinti ieškovės teises, susijusias su minėto turto valdymu, naudojimu bei disponavimu. Savo prašymą, nustatyti naudojimosi tvarką pagal pateiktą projektą, ieškovė grindžia, kad atitinkama naudojimosi –žemės sklypu tvarka optimaliausiai atitinka kiekvieno bendrasavininkio interesus pagal kiekvieno žemės sklypo ir nebaigto rekonstruoti gyvenamojo namo nuosavybės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, pagal naudojamas nebaigto rekonstruoti gyvenamojo namo patalpas ir pagal nusistovėjusią naudojimosi tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apylinkės teismas 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimu V. L. ieškinio netenkino, priteisė iš V. L. 8,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas į valstybės biudžetą. Teismas nurodė, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo nustatyta 1973 m. pirkimo sutartimi, 1979-04-25 teismo sprendimu. Nuo 1973 m. iki 1979 m. žemės sklypo ribos nesikeitė, o kiekvienas žemės sklypas yra kiekvieno bendraturčio nuosavybė, žemės sklypai yra atsakovų išpirkti, įregistruoti duomenų registre ir jų ribos gali būti keičiamos tik jų sutikimu, nes nuosavybė yra neliečiama. Teismas motyvavo, kad ieškovė niekuo negalėjo įrodyti, kokiais veiksmais ar faktais atsakovai pažeidžia jos teisę disponuoti savo nuosavybėje turimu žemės sklypu.
Šalies argumentai
Ieškovė V. L. apeliaciniame skunde, jos atstovai apeliacinės instancijos teisme prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės V. L. ieškinį tenkinti. Savo prašymą motyvavo, kad eismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas neteisingai įvertinus byloje esančius įrodymu, dėl ko padarius neteisingas ir nepagrįstas išvadas, netinkamai išaiškinus ir pritaikius materialines bei procesines teisės normas bei priimtas pažeidus teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, todėl jis naikintinas dėl šių argumentų:
dėl pirmosios instancijos teismo neteisingo įvertinimo byloje esančių įrodymų ir to sąlygotų neteisingų ir nepagrįstų išvadų padarymo. Nurodo, kad žemės sklypo ribos nuo 1973 metų keitėsi ir šiuo metu paskutiniame VĮ „Registrų centras“ įregistruotame plane pažymėtos minėto sklypo ribos, kaip ir šiame sklype pažymėti statiniai bei gyvenamojo namo ribos neatitinka faktinių aplinkybių bei neatitinka Panevėžio m. apylinkės teismo 1979-04-25 teismo sprendime nustatytos naudojimosi tvarkos. Šiuo metu yra nugriauti visi ūkio pastatai, visų bendraturčių sutarimu perstatytas gyvenamasis namas, išplečiant jo ribas į kiemo pusę. Tokiu būdu žemės plotas po gyvenamaisiais pastatais padidėjo iki 164 kv.m. vietoje buvusio 84 kv.m. ploto. Minėtas namas buvo išplėstas ne kiekvienam savo naudojamų sklypo dalių ribose, bet ir iki tol buvusio bendrai naudojamo kiemo ribose, tuo sumažinant šio kiemo plotą. dėl ieškovės, kaip bendraturtės teisių, susijusių su minėto nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu bei disponavimu pažeidimo ir įgyvendinimo teisės teismine tvarka nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Susitarti su atsakovais dėl naudojimosi žemės sklypu naujos tvarkos neįmanoma, o dėl iš esmės pasikeitusių faktinių aplinkybių naudotis žemės sklypu pagal senąja naudojimosi tvarką nėra galimybių, todėl naudojimosi žemės sklypu tvarka turi būti nustatyta iš naujo;
Apeliacinės instancijos teismui ieškovės atstovai pateikė tris naujus žemės sklypo ribų nustatymo planus ir prašė patvirtinti nors vieną iš jų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai D. O. S. ir E. A. su apeliaciniu skundu nesutiko, prašo jį atmesti. Nurodo, kad gyvenamojo namo rekonstrukcija ar ūkinių pastatų nugriovimas, nesuteikia ieškovei teisės pretenduoti į atsakovų nuosavybę – žemę. Prieš pradėdama namo rekonstrukciją apeliantė turėjo numatyti, kad jai priklausanti žemė liktų ne tik po pastatais, o sklypu galėtų patekti į namą, tačiau ieškovė V. L. turi net du patekimus į namą ir gerą privažiavimą automobiliu. Apeliantės pateiktas žemės sklypo padalijimo planas visiškai neatitinka realybės ir įstatymo reikalavimų, nes jis nesuderintas su Registrų centru, žemėtvarkos skyriumi, nėra vadovų parašų ir antspaudų, kadastro duomenų, nėra pateikto žemės sklypo paženklinimo-parodymo akto. Nuo 1997 m. nesikeitė nei sklypų numeriai, nei vieta. Nėra pagrindo keisti bendraturčių sklypų ribas, nes tokios ribos buvo nustatytos ankstesnių bendraturčių susitarimu, jos pasirašytos ir įregistruotos. Atsakovė, apeliacinės instancijos teisme susipažinusi su ieškovės pateiktais žemės sklypo pasidalinimo projektais, pareiškė, kad nė vienas iš projektų netinka.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326str.1d.1p.).
Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys yra namų valdos (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, bendraturčiai: ieškovei V. L. nuosavybės teise priklauso 196/395 dalys, atsakovei D. O. S. priklauso 108/395 dalys ir atsakovui E. A. – 91/395 dalis ( b.l. 8-10 ). Atsakovė D. O. S. su buvusiu sutuoktiniu I. A. namo dalį nusipirko iš B. L. 1973-01-15 pirkimo-pardavimo sutartimi (b. l.84). Nurodyta pirkimo-pardavimo sutartimi bei 1973-01-15 planu, nustatė patalpų ir žemės sklypu naudojimosi tvarką ( b.l. 83, 84 ). Panevėžio miesto liaudies teismo 1979-04-25 sprendimu nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp tuo metu buvusių bendrasavininkų: tarp sutuoktinių Apynių ( I. A. ir dabartinės atsakovės S. ) ir J. A. ( b.l. 81, 82 ). I. A. dalis atiteko atsakovui E. A., o J. A. dalį paveldėjo jo sūnūs J. ir M. V. A., kurie pasirašė žemės sklypu naudojimosi tvarką 1987-06-16 ( b.l. 67 ). 1994-06-21 J. A., E. A., D.-O. S. ir M.-V. A. patvirtino namų valdos, esančios(duomenys neskelbtini), Panevėžyje žemės sklypo ribų planą, pagal kurį D.O. S. priskirta iš viso 108 kv.m. žemės plotas (b. l. 76). A. 1995-01-13 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė ieškovei V. L. 1995m. jiems priklausančią dalį namų valdos ( b.l. 11 ). 1994-03-14 Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi D.O. S. iš valstybės nusipirko 108 kv.m. žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini), Panevėžyje (b. l.92). Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad ginčo namų valdos žemės sklypo ribos tarp bendraturčių paskutinį kartą buvo nustatytos bendru susitarimu 1994-06-21, kurį pasirašė J. A., E. A., Danutė-O. S. ir Mykolas-V. A., tačiau žemės plotai privatizavimo metu išpirkti iš valstybės. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.75str.1d. nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kaip jau buvo minėta, ginčo namų valdos žemės sklypo naudojimosi tvarka bendraturčių susitarimu nustatyta 1994-06-21. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.63str.1d. nustato, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Nagrinėjamoje byloje ginčo namų valdos žemės naudojimosi tvarka nustatyta, šio susitarimo - sandorio, sukūrusio šalims civilines teises ir pareigas ieškovė ieškiniu neginčijo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio, naujai nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu, netenkino. Galiojantis bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi ginčo namų valdos žemės sklypu yra privalomas ir tam tikrą dalį namų valdos naujai įsigijusiems bendraturčiams. Bendraturčių pasikeitimas savaime nepakeičia tarp bendraturčių nustatyta tvarka sudarytų susitarimų. Ieškovės ieškinyje, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie faktinius pasikeitimus, bendraturčiams padidinus gyvenamąsias patalpas, nugriovus dalį ūkinių pastatų, kas sąlygojo pasikeitimus naudojantis žemės sklypu, t.y. iš esmės pasikeitimas faktinių aplinkybių, naudojantis ginčo namų valda, negali savaime pakeisti ar panaikinti ginčo namų valdos žemės sklypo naudojimosi tvarkos, nustatytos bendraturčių susitarimu 1994-06-21. Pasikeitus faktinėms naudojimosi ginčo namų valdos žemės sklypu aplinkybėms, tai galėtų būti pagrindas bendraturčiams tarpusavio susitarimu sudaryti naują susitarimą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.75str.1d.), arba vienam ar keliems iš bendraturčių būtų pagrindas kreiptis su ieškiniu kreiptis į teismą, prašant pakeisti nustatytą ginčo namų valdos žemės sklypo naudojimosi tvarką ir nustatyti naują naudojimosi žemės sklypu tvarką. Nors ieškovė pirmosios instancijos teismui ir pateikė teismui 1994-06-21 bendraturčių patvirtintą ginčo namų valdos žemės sklypo ribų planą (b. l. 136), tačiau šio plano pirmosios instancijos teismas netyrė ir jo nevertino (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 183str.1d.), todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčo namų valdos žemės sklypo ribos nesikeitė nuo 1979 m. Vienok, šis procesinis pažeidimas negali būti pagrindas padaryti išvadą, kad dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 329str.1d.).
Kaip jau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas netenkinti ieškovės ieškinio pripažintinas teisėtu ir pagrįstu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 263str.1d.) todėl, kad ieškovė, prašydama patvirtinti naujai parengtą naudojimosi 0,0395 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) Panevėžio m., tvarką pagal A. S. matininko biuro 2004-10-18 parengtą Žemės sklypo planą M 1:500, ieškiniu neprašė pakeisti Panevėžio miesto liaudies teismo 1979-04-25 sprendimu nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos bei 1994-06-21 sudaryto susitarimo nustatyti ginčo namų valdos žemės sklypo ribas. Naujas susitarimas dėl ginčo namų valdos žemės sklypo ribų planas galėtų būti nagrinėtinas teisme ieškinyje kartu prašant pakeisti prieš tai buvusį ginčo namų valdos žemės sklypo ribų nustatymo susitarimą. Kaip jau buvo paminėta, 1994-06-21 susitarimas tarp ginčo šalių yra daugiašalis sandoris bei Panevėžio miesto liaudies teismo 1979-04-25 sprendimas nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, sukūrė šalims tam tikras teises ir pareigas vienas kito atžvilgiu, todėl bendraturčiams nesusitariant gera valia pakeisti nustatytos teismo sprendimu ir tarpusavio susitarimu nustatytos žemės sklypo ribų nustatymo tvarkos, toks susitarimas galėtų būti ginčijamas teisme pareiškiant ieškinį. Nurodytais motyvais nesvarstytini apeliantės motyvai dėl jos užsakymu A. S. matininko biuro 2004-10-18, 2007-01-15 parengtų ginčo žemės sklypo planų, nes tebegalioja, ir ieškovės nėra ginčijamas ar prašomas pakeisti Panevėžio miesto liaudies teismo 1979-04-25 sprendimas nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka bei vėlesnis bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi ginčo namų valdos žemės sklypu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš V. L. 3,00 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.