Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybė patraukto asmens (toliau – Pareiškėjo) B. B., gim. (duomenys neskelbtini) skundą dėl administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini)priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. B. atžvilgiu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas G. M. (duomenys neskelbtini)priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje dėl to, kad jis padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 490 straipsnio 1 ir 8 dalyse, tai yra dėl to, kad jis, matydamas, kad 2023-12-06 (duomenys neskelbtini)vykusios teisėtos medžioklės metu, medžiotojas A. B. (medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini)draudžiamu medžioti stirnos patinus laikotarpiu, sumedžiojo suaugusį stirnos patiną, neteisėtai sumedžiotą gyvūną dorojo adresu (duomenys neskelbtini)t. y. ne medžiotojų žvejų klubo „(duomenys neskelbtini)kas yra draudžiama. Išdoroto gyvūno atliekas iškratė netoli (duomenys neskelbtini)Nutarimu paskirta subendrinta nuobauda – 800 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės atėmimas (Teisė medžioti) 3 m., konfiskuotas – dorojimo peilis su dėklu.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas persiųstas B. B. advokato skundas. Skunde nurodo, kad su priimtu nutarimu nesutinka iš dalies, prašo panaikinti skirtos poveikio priemonės – specialiosios teisės medžioti atėmimą 3 metams arba sumažinti terminą iki 6 mėn. B. B. nubaustas už draudžiamu medžioti stirnos patinus laikotarpiu sumedžioto suaugusio stirnos patino dorojimą, nesilaikant Medžioklės taisyklių 58.2.3 papunkčio reikalavimų, kuriame nurodyta, kad draudžiama medžiotojui gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį. B. B. pripažino savo kaltę ir dėl įvykio labai gailisi, šiuo skundu neprašo nutraukti administracinio nusižengimo teisenos jo atžvilgiu. Tačiau vertinant B. B. paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės proporcingumą padarytam nusižengimui, svarbu atsižvelgti į nusižengimo padarymo faktines aplinkybes, siekiamus tikslus, asmenio charakteristiką ir kt. aplinkybes. Byloje nustatyta, kad B. B(duomenys neskelbtini)medžioklėje nedalyvavo, nežinojo, kad žvėris sumedžiotas neteisėtai ir nesiekė nuslėpti suaugusio stirnos patino sumedžiojimo fakto. B. B. (duomenys neskelbtini), apie 14 valandą paskambino A. B. ir paprašė, kad B. B. padėtų nulupti sumedžiotą stirnos patelę. B. B. nurodė, kad jo šiuo metu nėra namuose ir bus tik vakare. A. B. atvykus vakare pas B. B., paaiškėjo, kad A. B. iš viso sumedžiojo du žvėris (stirnos patelę ir patiną). Bylos duomenimis A. B. stirnos patiną sumedžiojo jau vykdamas automobiliu iš medžioklės, atsitiktinai pamiškėje pamatęs tris be ragų stirnas. Iš pirmo žvilgsnio B. B. manė, kad A. B. sumedžiotas patinas yra stintos jauniklis, tačiau pradėjus doroti kilo įtarimas, kad tai galimai yra suaugęs stirnos patinas numetęs ragus. B. B. žinojo, kad šiuo laikotarpiu yra draudžiama medžioti suaugusius stirnos patinus, tačiau apie neteisėtai sumedžioto žvėries faktą jis sužinojo tik dorojimo metu, dėl ko jam nebebuvo kaip atsisakyti padėti doroti žvėrį kolegai A. B.. B. B. ir A. B. yra ilgamečiai pažįstami ir medžioklės partneriai. Kaip matyti iš byloje esančių (duomenys neskelbtini)medžioklės lapų ir papildomai pridedamo (duomenys neskelbtini)medžioklės lapo, A. B. ir B. B. dažnai kartu medžiodavo. B. B. pasitikėjo A. B. ir nesitikėjo, kad jis gali apgauti B. B. - atsiveš į jo namus neteisėtai sumedžiotą žvėrį ir prašys padėti jį išdoroti. Taigi, konkrečiu atveju, B. B. buvo pastatytas prieš faktą, nes jis iš anksto nežinojo, kad pas jį bus dorojamas neteisėtai sumedžiotas žvėris, o jau atvažiavus A. B. ir pradėjus žvėris doroti, jis nerado drąsos draugo išvaryti bei apie pažeidimą pranešti atsakingiems pareigūnams. Vertinant B. B. nusižengimo sudėties subjektyviąją pusę, kaltės forma pasireiškė ne tiesiogine tyčia, o dideliu neatsargumu, neapdairumu, tinkamai prieš dorojant žvėrį neįvertinus, kad A. B. galimai sumedžiojo ne stirnos jauniklį, o stirnos suaugusį patiną, numetusį ragus. Teisinę reikšmę turi ir tai, kad B. B. nedalyvavo medžioklėje, net nežinojo, kad medžioklės metu yra sumedžiotas stirnos patinas, žalos gamtai savo veiksmais nepadarė, su A. B. nesidalino skerdienos, kas rodo, jog B. B. neturėjo tikslo gauti iš padarytos veikos naudos. Visa tai lemia mažesnį veikos pavojingumą. B. B. buvo įvertintas teigiamai, nenustatyta jokių sunkinančių aplinkybių, tačiau Institucija skiriant nuobaudą bei poveikio priemonę neįvertino šių aplinkybių ir nepagrįstai nesivadovavo ANK 34 str. 6 d., kurios pagrindu gali būti švelninamos ANK 290 str. 8 d. numatytos sankcijos arba išvis neskiriamos. Pirma, B. B. yra (duomenys neskelbtini)narys ir pagal byloje esančią (duomenys neskelbtini)charakteristiką charakterizuojamas teigiamai. Antra, nagrinėjamu atveju Institucijos konstatuotą administracinį nusižengimą lėmė ne paties B. B. veiksmai, o medžioklėje dalyvavusio ir neteisėtai sumedžiojusio žvėrį B. B. veiksmai, tinkamai neįvertinus šaunamo žvėries lyties iš trijų stirnų. Jokių aplinkybių, kad pats B. B. būtų neįvykdęs kokių nors jam pačiam kaip medžiotojui priskirtų pareigų, susijusių su jo teisės medžioti įgyvendinimu, nustatyta nebuvo. Jis medžioklėje nedalyvavo. Dėl to susiklosčiusi situacija vertintina kaip pavienis atvejis, nerodantis B. B. polinkio nusikalsti ir nesilaikyti teisės aktų reikalavimų. B. B. savo veiksmais nepadarė žalos gamtai yra pasiruošęs sumokėti jam paskirtą baudą. Trečia, svarbi aplinkybė yra ir ta, kad B. B. buvo atlikta naviko šalinimo operacija ir diagnozuota liga inksto piktybinis navikas. B. B. yra būtina kasmet tikrintis sveikatą dėl didelės piktybinio naviko atsinaujinimo rizikos. Piktybinių navikų atsinaujinimą itin skatina nervinis išsekimas, stresas, kurio apstu kiekvieno šiuolaikinio žmogaus gyvenime, todėl pacientams po gydymo yra rekomenduojama užsiimti kuo daugiau mėgstama veikla. B. B. neturi daug mėgstamų veiklų, vienintelis jo hobis yra medžioklė. Todėl medžioklė B. B. yra tarsi emocijų paleidimo veikla, būtina jo geresnei savijautai ir streso, nerimo malšinimui. Šiuo metu B. B. dėl 2023-12-06 įvykusio įvykio patiria didžiulį stresą, gėdą, sunku užmigti naktimis, krenta svoris. B. B. nerimauja, kad per trijų metų terminą, kol jam yra atimta teisė medžioti, jam gali atsinaujinti liga ir jis išvis nebegalės ateityje medžioti. Taigi, ANK 34 str. 6 d. taikymo ir teisės medžioti atėmimo neskyrimo B. B. pagrindus sudaro šios aplinkybės: B. B. per ilgametę praktiką niekada nėra baustas už Medžioklės taisyklių pažeidimą; nebandė slėpti ir pripažino įvykusio nusižengimo faktą; sutinka su prievole sumokėti skirtą baudą ir jos neginčija; visą laiką bendradarbiavo su Institucija ir teikė visą reikiamą informaciją; B. B. dėl įvykusio įvykio labai išgyvena ir nuoširdžiai gailisi; charakterizuojamas vien teigiamai, jo veiksmais nebuvo padaryta žalos gamtai; nebuvo nustatyta jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių; 3 metų teisės atėmimas medžioti yra per ilgas laiko tarpas asmeniui, kuriam yra išoperuotas piktybinis navikas, kurio atsinaujinimo rizika yra labai didelė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo manyti, kad B. B. ateityje galėtų daryti Medžioklės taisyklių pažeidimus ir kad, siekiant to išvengti, iš B. B. turėtų būti atimta teisė medžioti. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, šioje byloje turėtu būti konstatuota, kad B. B. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 str. 8 d., paskirta 800 eurų dydžio bauda ir peilio konfiskavimas yra pakankama, kad būtų pasiekti ANK 22 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Todėl prašo Teismo, vadovaujantis ANK 34 str. 6 d., visiškai netaikyti B. B. administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės medžioti atėmimo trejiems metams. B. B. šį alternatyvų savo prašymą, dėl specialiosios teisės medžioti atėmimo termino sumažinimo iki 6 mėn., grindžia vadovaujantis aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartimi, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-387-2023.

Gautame Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepime nurodoma, kad su pateiktu skundu nesutinka. Mano, kad Skundas nepagrįstas, nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas teisėtai ir pagrįstai, todėl prašo Skundo netenkinti. Kaip teisingai nurodoma Skunde, B. B. nubaustas už draudžiamu medžioti stirnos patinus laikotarpiu sumedžioto suaugusio stirnos patino dorojimą, nesilaikant Medžioklės taisyklių 58.2.3 papunkčio reikalavimų, kuriame nurodyta, kad draudžiama medžiotojui doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį. Atkreipia dėmesį, kad ginčo dėl B. B. inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo bei jų kvalifikavimo nekyla. Pareiškėjas tik prašo panaikinti skirtos administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės medžioti atėmimą 3 metams arba sumažinti specialiosios teisės medžioti atėmimo terminą iki 6 mėn. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Skundą pateikęs asmuo tokių išimtinų aplinkybių nenurodė. B. B. pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį nubaustas už neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimą, tuo šiurkščiai pažeidžiant Medžioklės taisyklių 58.2.3 p. (Medžioklės taisyklių 74., 74.1. p) reikalavimus, kas rodo didesnį administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų pavojingumą. Pareiškėjas šią aplinkybę privalėjo įvertinti prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. B. B., kaip ilgamečiam medžiotojui (pagal bylos duomenis medžioja (duomenys neskelbtini)yra taikomi aukštesni elgesio standartai, todėl jis turėjo pareigą įsitikinti, ką doros, kad nebūtų dorojami neteisėtai sumedžioti gyvūnai, o esant bent menkiausiai abejonei, nuo šių veiksmų susilaikyti, tačiau to nepadarė. Nors Skunde ir nurodoma, kad „kaltės forma pasireiškė ne tiesiogine tyčia, o dideliu neatsargumu“, Departamentas mano, kad, tokiu atveju, nors neatsargus nusižengimas yra mažesnio pavojingumo laipsnio negu tyčinis, tačiau jis vis tiek išlieka pakankamai pavojingas. Neabejotina, kad Pareiškėjas privalėjo būti itin atsargus, įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes. B. B. elgesys, ignoruojant Medžioklės taisyklėse įtvirtintus privalomus reikalavimus, susiklosčiusioje situacijoje negali būti laikomas nereikšmingu atsakomybės prasme. Natūralu, kad B. B. patraukus administracinėn atsakomybėn ir pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su laisvalaikio pomėgiu - t. y. medžiokle. Prašo Teismo šiuos Pareiškėjo nepatogumus vertinti ne kaip aplinkybę šalinančią administracinio poveikio priemonės taikymą, o kaip natūralias pasekmes, kylančias dėl teisės pažeidimo. Pagal bylos duomenis B. B. medžioja seniai - (duomenys neskelbtini)todėl jam buvo žinomi draudimai ir įstatymo leidėjo nustatyta griežta atsakomybė už šių draudimų nesilaikymą. Skunde nurodytos aplinkybės, kad B. B. pasitikėjo A. B. ir nesitikėjo, kad jis gali apgauti - atsiveš į jo namus neteisėtai sumedžiotą žvėrį ir prašys padėti jį išdoroti; kad iš anksto nežinojo, kad pas jį bus dorojamas neteisėtai sumedžiotas žvėris, o jau atvažiavus A. B. ir pradėjus žvėris doroti, jis nerado drąsos draugo išvaryti bei apie pažeidimą pranešti atsakingiems pareigūnams; kaltės forma pasireiškė ne tiesiogine tyčia, o dideliu neatsargumu, neapdairumu, tinkamai prieš dorojant žvėrį neįvertinus, kad A. B. galimai sumedžiojo ne stirnos jauniklį, o stirnos suaugusį patiną, numetusį ragus; kad nedalyvavo medžioklėje, net nežinojo, kad medžioklės metu yra sumedžiotas stirnos patinas, žalos gamtai savo veiksmais nepadarė, Departamento manymu, nėra laikytinos išskirtinėmis ir ypatingomis aplinkybėmis, dėl ko būtų galima netaikyti B. B. administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės medžioti atėmimo trejiems metams arba sumažinti šią administracinio poveikio priemonę iki 6 mėnesių termino. Prašo Teismo įvertinti tai, kad B. B. laisva valia, nieko neverčiamas dorojo neteisėtai sumedžiotą gyvūną (suaugusio stirnos patiną) ir šiais savo veiksmais padarė šiurkštų Medžioklės taisyklių pažeidimą (Medžioklės taisyklių 74., 74.1. p), kas rodo didelį veikos pavojingumą ir turi įtakos bausmės individualizavimui. Nesutinka su skunde nurodytu, kad „Nors B. B. buvo įvertintas teigiamai, nenustatyta jokių sunkinančių aplinkybių, tačiau Institucija skiriant nuobaudą bei poveikio priemonę neįvertino šių aplinkybių ir nepagrįstai nesivadovavo ANK 34 str. 6 d., kurios pagrindu gali būti švelninamos ANK 290 str. 8 d. numatytos sankcijos arba išvis neskiriamos“. Departamentas mano, kad Skunde nurodytos aplinkybės, remiantis suformuota teismų praktika, už administracinius nusižengimus leidžia pažeidėjui taikyti minimalią nuobaudą ir minimalią administracinio poveikio priemonę - teisės medžioti atėmimą trejiems metams. Todėl laikosi pozicijos, kad Departamento nutarimu B. B. skirta galutinė administracinė nuobauda - minimali 800 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas minimaliam 3 metų terminui (ANK 290 straipsnio 17 dalis), bei peilio su dėklu konfiskavimas (ANK 290 straipsnio 18 dalis) yra teisinga ir proporcinga jo padarytiems Medžioklės taisyklių 58.2.3 ir 74.1 p. pažeidimams, atitinka ANK 35 str. 1 d. reikalavimus, paskirta sankcijų ribose ir nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, nevaržo asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti ir negali būti eliminuojama. Departamento nutarimu paskirta minimali administracinė nuobauda ir minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė bei pažeidimo padarymo įrankio konfiskavimas nėra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga bei neprieštarauja teisingumo principui, nes priešingu atveju būtų nepagrįstai sudaromos galimybės asmenims, kurie padarė tokį nusižengimą, ir esant įprastoms gyvenimiškoms aplinkybėms, ir toliau lengvabūdiškai vertinti savo elgesį, ateityje tikintis išvengti administracinės atsakomybės ar jos sušvelninimo. Be to, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje. Mano, kad Departamento pareigūnas priimdamas Nutarimą šioje administracinio nusižengimo byloje laiku, visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylos aplinkybes bei išsprendė ją tiksliai pagal įstatymus.

B. B. ir jo atstovas teismo posėdžio metu pakartojo savo prašymą, kurį nurodė skunde, prašo panaikinti administracinio poveikio priemonę – specialios teisės medžioti atėmimą arba sumažinti šios paskirtos administracinio poveikio priemonės taikymo terminą.

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.

ANK 290 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse numatytus pažeidimus, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų“. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad „Gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimas ar dorojimas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų.“. Šio straipsnio 17 dalyje nurodyta, kad „Už šio straipsnio 5, 6, 8, 13, 15 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.“.

ANK 290 straipsnyje nurodytos normos yra blanketinės. Šiuo atveju asmuo padarydamas administracinį nusižengimą nesilaikė teisės normų, įtvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258, 58.2 ir 58.2.3 punkto reikalavimų, kuriuose įtvirtinta, jog draudžiama asmeniui, turinčiam teisę medžioti, gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį.

Taip pat pažeidė Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus ir LR aplinkos ministro 2002-10-22 įsakymu Nr. 485/550 (2018-09-26 įsakymo Nr. B1-814/D1-853 redakcija), 28 punkto reikalavimus. 28 punktas ir jo papunkčiai nurodo, jog: Medžiojamieji gyvūnai, kurių medžioklė yra limituojama: briedis, taurusis elnias, vilkas. Limituojamų gyvūnų ir stirnų medžiojimo papildomos sąlygos: 28.1. limitas briedžio patinui sumedžioti arba limitas tauriojo elnio patinui sumedžioti gali būti panaudotas sumedžioti atitinkamai briedžio jauniklį iki vienerių metų arba tauriojo elnio jauniklį iki vienerių metų. Panaudojus limitą briedžio patinui sumedžioti arba limitą tauriojo elnio patinui sumedžioti ir sumedžiojus atitinkamai briedžio jauniklį iki vienerių metų arba tauriojo elnio jauniklį iki vienerių metų, apie tai pažymima kitoje medžioklės lapo pusėje; 28.2. kai medžioklėje varant vieno varymo metu arba medžioklėje tykojant, kurioje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas, sumedžiojama daugiau medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, nei yra limito šiems gyvūnams sumedžioti likutis, medžioklės lape nedelsiant (medžioklėje varant - pasibaigus varymui) įrašomas atitinkamas įrašas apie šį atvejį ir surašomas nustatytos formos aktas (1 priedas), kuris ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną pateikiamas AAD elektroniniu paštu; 28.3. kai teisėtai medžiojant stirnų ir/ar briedžių pateles ir jauniklius sumedžiojamas ragus numetęs stirnos ar briedžio patinas arba medžiojant briedžio jauniklius sumedžiojamas gumbaragis patinas arba antrametė briedžio patelė, arba sumedžiojamas sužeistas, sužalotas ar akivaizdžiai sergantis medžiojamasis gyvūnas, kuriam nustatytas jo medžiojimo terminas, tačiau sumedžiojimo limitas išnaudotas, medžioklės lape nedelsiant (medžioklėje varant − pasibaigus varymui) įrašomas atitinkamas įrašas apie šį atvejį ir surašomas nustatytos formos aktas (2 priedas), kuris ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną pateikiamas AAD elektroniniu paštu; 28.4. medžioklės plotų naudotojai, sumedžioję vilką, per 12 valandų pateikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – tarnyba) informaciją elektronine forma, prieiga prie kurios skelbiama tarnybos tinklalapio https://vstt.lrv.lt rubrikos „Biologinės įvairovės apsauga“ skiltyje „Žvėrių apskaita“ šią informaciją: vilko sumedžiojimo data ir vieta (savivaldybės, seniūnijos pavadinimas, miško pavadinimas, sumedžiojimo vietos koordinates WGS formatu pagal Globalaus pozicionavimo (GPS) sistemą), vilką sumedžiojusio medžiotojo vardo raidė, pavardė, informacija apie sumedžiotą vilką (vilko sumedžiojimo būdas, apytikslis amžius, lytis, išoriniai požymiai, kiti aiškiai matomi defektai), jei žinoma - informacija apie vilkų grupę, iš kurios individas sumedžiotas (sumedžiotas vilkas priklausė vilkų grupei, kurioje iš viso buvo vilkų, iš jų suaugusių vilkų ir jauniklių vilkų). Medžioklės plotų naudotojas privalo užtikrinti, kad būtų paimti sumedžioto vilko mėginiai, skirti tolesniems sumedžioto vilko amžiaus, genetiniams ir produktyvumo tyrimams, ir išsaugoti, kol juos iš sumedžiojusio asmens paims tarnybos įgaliotas atstovas. Mėginiai paimami, saugomi, minėtam atstovui perduodami pagal Medžioklės taisyklių 9 priedą; 28.5. medžioklės plotų naudotojai apie įvykius, nurodytus 28.2-28.4 papunkčiuose, telefonu 8(5) 273 2995 informuoja AAD. Tai jie turi padaryti prieš pradėdami sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykdami iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų atliekamas pirmiau.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad B. B. paskirta nuobauda – bauda su administracinio poveikio priemonėmis. Paskirta bauda yra minimali sankcijoje numatyta bauda, o administracinio poveikio priemonės – teisės medžioti - terminas - minimalus sankcijoje numatytam terminui. Taip pat skirta dar viena administracinio poveikio priemonė –peilio konfiskavimas. Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkiančių aplinkybių nebuvimą. Neskirti arba pakeisti, kaip to prašoma skunde, sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – administracinio poveikio priemonės, kaip to prašoma skunde, galima tik pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Teismai, skirdami pažeidėjams nuobaudas, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose bylose ne kartą yra konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Norint taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytą normą ir sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą galima tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės. Pagal teismų praktiką matyti, kad ne visos asmens, pateikusio prašymą dėl nuobaudos sušvelninimo, nurodytos aplinkybės yra išskirtinės. Tokiomis aplinkybėmis nelaikoma: „tai, jog apeliantui reikalinga transporto priemonė važinėti į darbą, negali būti pripažinta išskirtine aplinkybe, šalinančia atsakomybę, nes didžioji dalis automobilį vairuojančių asmenų naudoja jį panašiais tikslais“; „pareiškėjo gyvenamosios vietos geografinė bei šeimos materialinė padėtys, teigiamas charakterizavimas darbe“; „apelianto dirbamo darbo pobūdis bei jo nurodytos šeimyninės aplinkybės. Tai, kad apeliantas charakterizuojamas teigiamai, kad tokį Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė pirmą kartą“; „tai, kad apeliantas pripažino kaltę dėl pažeidimų padarymo ir nuoširdžiai gailisi, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė“; „tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones“; „teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbo funkcijoms vykdyti (nuvykti į aptarnaujamus (paskirtus) objektus, nusivežti ten darbo įrankius ir pan.“; „asmens profesinė veikla ar darbo pobūdis paprastai nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą“.

Teismas susipažinęs su pateikta medžiaga, joje nustatytais duomenimis ir aplinkybėmis, B. B. advokato skunde nurodytomis aplinkybėmis ir prie jo pateiktais dokumentais, neabejotinai pritaria tiek Aplinkos apsaugos departamento atsiliepime išsakytai nuomonei, tiek Aplinkos departamento pareigūnės priimtame nutarime nurodytoms aplinkybėms, jų vertinimu ir padarytomis išvadomis ir argumentais dėl administracinio poveikio priemonių skyrimo, ir kategoriškai vertina pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, jų vertinimą ir asmens požiūrį į savo elgesį.

Pritartina, jog B. B. padarytas administracinis nusižengimas turi būti vertinamas kaip šiurkštus Medžioklės taisyklių pažeidimas ir skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes.

Iš Nutarimo, matyti, jog asmeniui, kaip lengvinanti aplinkybė buvo pripažinta, tai, kad asmuo nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo elgesio ir padėjo išaiškinti administracinį nusižengimą. Skunde taip pat nurodoma, jog asmuo savo kaltę pripažįsta ir dėl įvykio labai gailisi. Tačiau teismas, susipažinęs su bylos duomenis, daro išvadą, jog asmens prisipažinimas nėra nuoširdus ir nors jis pripažino, jog padarė administracinį nusižengimą, tačiau viso proceso metu vis keitė parodymus dėl to ar vis tik žinojo, kokį gyvūną dorojo ar ne. Iš (duomenys neskelbtini)duoto paaiškinimo, rašyto iškart po įvykio, B. B. nurodė, „jog paprašius A. B. padėti apdoroti stirnos patiną, jam padėjo“. Ši aplinkybė nurodyta ir skundžiamame Nutarime, jog B. B. pripažino stirnos patino dorojimo faktą. Tačiau pateiktame skunde teismui, jau yra nurodoma, jog „Iš pirmo žvilgsnio B. B. manė, kad A. B. sumedžiotas patinas yra stirnos jauniklis, tačiau pradėjus doroti kilo įtariamas, kad tai galimai yra suaugęs stirnos patinas, numetęs ragus“. Šios skunde nurodytos aplinkybės ne tik kad prieštarauja A. B. nurodytoms aplinkybėms, bet ir vertintinos kritiškai. Mažai tikėtina, jog asmuo medžiodamas (duomenys neskelbtini)ir pamatęs nušautą gyvūną, nesuprato ar tai patinas ar patelė. Tuo labiau, jog ir pats A. B. patvirtino, jog priėjęs prie nušauto gyvūno, suprato, jog nušovė stirniną, numetusi ragus. Todėl teismas įvertinęs visus šiuos duomenis ir nagrinėdamas asmens prašymą dėl administracinio poveikio priemonės panaikinimo – negali Skundžiamame nutarime nurodytos švelninančios aplinkybės, vertinti kaip pagrįstos ir galinčios turėti įtakos paskirtos administracinės nuobaudos švelninimui. Taip pat matyti, jog asmuo nenori prisiimti atsakomybės už savo atliktus veiksmus. Teismas sutinka su skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog įvykio dieną B. B. nedalyvavo medžioklėje, todėl nežinojo kokie gyvūnai yra sumedžioti, ir tik draugo paprašytas padėjo jam išdoroti nušautus gyvūnus. Tačiau tai visiškai nepateisina B. B. elgesio, jog supratęs, kad doroja neteisėtai sumedžiotą žvėrį, savo elgesį tęsė toliau, nerado drąsos draugo išvaryti bei apie pažeidimą pranešti atsakingiems pareigūnams. Visos šios aplinkybės, rodo, jog asmens asmeniniai interesai yra svarbesni nei įstatymo nustatyta tvarka ir parodo jo atsainų požiūrį. Asmuo turėdamas tokią didelę medžioklės patirtį, medžioja (duomenys neskelbtini)., ir žinodamas, koks elgesys medžiotojui yra neleistinas, netoleruotinas ir draudžiamas, vis tik nepaisė visų nustatytų apribojimų, draudimų, o savo elgesį pateisina, kaip nenorą pakenkti draugui ar tuo, jog iš pat pradžių nežinojo, kokį sumedžiotą gyvūną doroja.

Vertinant kitas skunde nurodytas aplinkybes dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, atsižvelgtina į tai, jog asmuo turi pareigą sumokėti jam paskirtą baudą, todėl tai negali būti vertintina, kaip išimtinė aplinkybė, tuo labiau, kad iki skundo nagrinėjimo, duomenų apie jos sumokėjimą teismui pateikta nebuvo. Nors kaip teigiama skunde, B. B. visą laiką bendradarbiavo su Institucija ir teikė visą reikiamą informaciją, tačiau priėmus skundžiamą Nutarimą ir pateikus skundą teismui, yra nurodomos jau kiek kitokios asmens atsakomybę švelninančios aplinkybės. Ir nors ne visoms skunde nurodytoms aplinkybėms teismas pritaria, tačiau sutinka su tuo, jog asmuo yra charakterizuojamas teigiamai, anksčiau nėra baustas administracine tvarka už Medžioklės taisyklių pažeidimus, jo veiksmais nebuvo padaryta žalos gamtai. Tačiau teismas įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, skunde nurodytus faktus, kodėl asmeniui turėtų būti taikoma ANK 34 straipsnio 6 dalis ir tuo pagrindu neskiriama administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis suformuota teismų praktika, daro išvadą, jog skunde nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos, kaip išskirtinės dėl kurių būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas teisės normas.

Skunde nurodyta aplinkybė, jog asmeniui buvo išoperuotas piktybinis navikas, kurio atsinaujinimo rizika yra labai didelė; jog asmeniui būtina kasmet tikrintis sveikatą dėl didelės piktybinio naviko atsinaujinimo rizikos; jog piktybinių navikų atsinaujinimą itin skatina nervinis išsekimas, stresas, todėl rekomenduotina užsiimti mėgstama veikla, šiuo atveju medžiokle, teismo taip pat negali būti vertintina, kaip išimtinė aplinkybė dėl kurios B. B. negali būti skiriama administracinio poveikio priemonė. Asmens šiuo metu patiriami išgyvenimai ir dėl neteisėto jo elgesio atsiradusios pasekmės yra tik pačio asmens neapgalvoto elgesio pasekmė.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog skunde nurodoma, kad B. B. savo prašymą dėl specialiosios teisės medžioti atėmimo termino sumažinimo iki 6 mėn., grindžia vadovaujantis aktualia LAT 2023-11-16 nutartimi, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-387-2023. Teismas susipažinęs su minėta nutartimi, nepritaria šiai asmens išreikštai pozicijai. Šiuo konkrečiu atveju, teisme nagrinėjamas skundas dėl B. B. padarytų administracinių nusižengimų ir paminėtoje nutartyje nurodytos faktinės bylos aplinkybės, yra visiškai skirtingos. Todėl teismas šia nutartimi, kaip analogiška praktika, vadovautis negali, kadangi LAT nutartyje nurodytos faktinės aplinkybės ir šioje byloje nustatytos aplinkybės yra skirtingos.

Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto (duomenys neskelbtini)priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini)yra teisėtas ir pagristas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti pareiškėjo skunde išsakytais argumentais.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 640 straipsniu, 642 straipsniu,-

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo B. B. skundo netenkinti.

Palikti galioti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto (duomenys neskelbtini)priimtą nutarimą Nr(duomenys neskelbtini)

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.