Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-07-09 · Administracinė byla Nr. I-3433-535/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-09
Bylos Nr.
I-3433-535/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01619-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Pareiškėjas
T. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3433-535/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01619-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 9 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K)), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-2).

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-09-26 nutarimo Nr. 980 „Dėl sutikimo reorganizuoti Kybartų pataisos namų ir Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą“ nuostatas Lukiškių TI-K reorganizuotas jungimo būdu nuo 2019-04-01, jį prijungiant prie Vilniaus pataisos namų. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje atsakovu laikytina Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų.

Šalies argumentai

Pareiškėjas paaiškina, kad laikotarpiu nuo 2019-03-07 iki 2019-03-16 buvo kalinamas Lukiškių TI-K nežmoniškomis, jo garbę ir orumą žeminančiomis sąlygomis. Kamerose Nr. 112 ir Nr. 265 buvo pelėsis. Kamerose Nr. 265 ir Nr. 332 buvo netvarkingi, be gaubtų ir atvirais laidais šviestuvai. Tokio sąlygos kėlė pavojų jo sveikatai. Ne kartą kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, tačiau ji priemonių pažeidimams pašalinti nesiėmė. Pareiškėjas taip teigia, kad Lukiškių TI-K dušinės nešvarios ir netvarkingos.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 62-66) paaiškina, kad tvarkyti gyvenamąsias kameras bei kamerose esančius sanitarinius mazgus turi jose apgyvendinti asmenys (išskyrus Nr. 104-125, kurias tvarko nuteistieji, įstaigoje atliekantys ūkio darbus ir paskirti į valytojo pareiga). Tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 32 str. 1 d. 3 ir 4 p., Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 3 ir 5 p., Lietuvos higienos normos HN 134:2015 37 p. 2017-05-10 Lukiškių TI-K direktoriaus įsakyme Nr. 1-148 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 1-278 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo bendro naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos aprašo patvirtinimo” pakeitimo nurodoma, kad Lukiškių TI-K laikomi suimtieji ir nuteistieji privalo administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarkyti kameras, kuriose gyvena: valyti kamerų sienų, grindų, langų, durų (iš kameros pusės), sanitarinių įrenginių paviršius drėgnuoju būdu bei dezinfekuoti sanitarinius įrenginius“.

Į visas gyvenamąsias kameras (išskyrus Nr. 104-125 kurias tvarko nuteistieji, Lukiškių TI-K atliekantys ūkio darbus ir paskirti į valytojo pareigas) yra išduotos švarios ir tvarkingos valymo priemonės: šepetys grindims, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, šluostė. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2013-10-28 įsakymu Nr. 1-157 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime aprūpinimo indų plovimo ir sanitarinių techninių įrengimų dezinfekavimo priemonėmis“ , per mėnesį išduodama 100 g geriamosios sodos indų plovimui ir 100 g kalcinuotos sodos sanitarinių techninių įrengimų dezinfekavimui. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2015-11-05 įsakymu Nr. 1-278 „Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo bendro naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos aprašas“, į kameras išduodamas universalus ploviklis, skirtas plauti grindis, sienas, indus ir kitus vandeniui atsparius paviršius.

Pažymi, kad į Lukiškių TI-K gyvenamąsias kameras indų plovimo, kameros valymo ir sanitarinių techninių įrenginių dezinfekavimo priemonės išduodamos du kartus per mėnesį, t. y. mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje. Tačiau gavus suimtųjų ir nuteistųjų prašymus, kad gyvenamosiose kamerose trūksta indų plovimo, kameros valymo ir sanitarinių techninių įrengimų dezinfekavimo priemonių, trūkstamos priemonės nedelsiant atnešamos.

Pažymi, kad 2019-04-17 Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui atlikus patikrinimus įstaigos kamerose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, Vilniaus PN pašalino patikrinimo metu nustatytus trūkumus, kamerose Nr. 265 ir Nr. 332 ant šviestuvų uždėti apsauginiai gaubtai. 9-ojo posto dušinėje ir kamerose Nr. 112 ir Nr. 265 vietos, kurios vizualiai matėsi pelėsių požymiai, apdorotos antigrybeliniu skysčiu, nušlifuotos ir naujai užglaistytos.

Mano, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už. žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš, pareiškėjo vertinimu, neteisėtų valdžios institucijų veiksmų neužtikrinant pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, t. y. dėl kamerose ir duše buvusio pelėsio ir gaubtų ant lempų nebuvimo.

Lietuvos higienos normos 134:2015 39 punkte nustatyta, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.

Lietuvos higienos normos 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Lietuvos higienos normos 134:2015 28.2 papunktyje nustatyta, kad dušinės, prausyklos patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvieną naudojimosi šiomis patalpomis dieną.

Atsakovės atstovas į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktą (b. l. 16-18), iš kurio matyti, kad patikrinimo metu nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimai: HN 134:2015 39 punkto pažeidimas (9-o posto dušinėje, kamerose Nr. 112 ir Nr. 265 buvo vizualiai matomų pelėsių požymių); HN 134:2015 28.2 papunkčio pažeidimas (patikrinimo metu 9-o ir 19-o postų dušinėse patalpose ant sienų, buvo vizualiai matomų nešvarumų); HN 134:2015 12 punkto pažeidimas (VPN kamerose Nr. 265 ir Nr. 332 pakabintų šviestuvų konstrukcija numato apsauginius gaubtus, kurių kontrolės metu nebuvo). Darytina išvada, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktais nustatytą higienišką kalėjimo aplinką.

Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą įvardijo orumo pažeminimu ir kilusiais kitais nepatogumais.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A556-1906/2012 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui panašaus pobūdžio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Byloje nenustačius, kad dėl galimo higienos sąlygų neužtikrinimo (pelėsis, lempos be gaubtų) pareiškėjui kilo sunkūs padariniai, taip pat, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas trumpą laiką, į tai, kad Lukiškių TI-K pašalino patikrinimo metu nustatytus trūkumus, kamerose Nr. 265 ir Nr. 332 ant šviestuvų uždėjo apsauginius gaubtus, 9-ojo posto dušinėję ir kamerose Nr. 112 ir Nr. 265 vietas, kuriose vizualiai matėsi pelėsių požymiai, apdorojo antigrybeliniu skysčiu, nušlifavo ir naujai užglaistė, o tai leidžia teigti, kad neigiami išgyvenimai negalėjo būti intensyvūs, darytina išvada, kad byloje nustatytos aplinkybės, t. y. atsakovės atstovui neveikiant taip, kaip teisės aktai įpareigojo veikti (higienos sąlygų užtikrinimas), laikytinos mažareikšmėmis, trumpalaikėmis ir todėl šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę saugioje sveikatai aplinkoje pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-601/2013). Todėl, pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo higieniškas sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo T. B. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo T. B. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime sąlygas dėl higienos sąlygų kamerose neužtikrinimo.

Reikalavimą dėl žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjaJūratė Gaidytė-Lavrinovič