Utenos apylinkės teismo sprendimas

2013-03-27 · Byla Nr. N2-48-531/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-03-27
Bylos Nr.
N2-48-531/2013
Teisminio proceso Nr.
2-11-3-01079-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Valdas Ciesiūnas
Ieškovas
N. P.
Atsakovas
A. N.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. N2-48-531/2013;Teisminio proceso Nr. 2-11-3-01079-2012-9;Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1; (S)
VISAGINO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 27 d.
Visaginas,Visagino miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas,sekretoriaujant Laimutei Bastytei,dalyvaujant ieškovei N. P.,ieškovės atstovui adv. Stasiui Kavaliūnui,atsakovui A. N.,atsakovo atstovui V. S.,

išvadą teikiančios institucijos – Visagino savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei J. M.,

vertėjai Nadeždai Gruzdevai,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal N. P. ieškinį atsakovui A. N. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui priteisimo;

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, jog atsakovas A. N. yra jos sūnaus I. P., gim. (duomenys neskelbtini) tėvu, ir priteisti išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį nuo ieškinio priėmimo teisme iki I. P. pilnametystės.

Savo ieškinyje bei teismo posėdyje N. P. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jai gimė sūnus I., kurio tėvu yra A. N.. Gimimo liudijime jis tėvu neįrašytas, nes jie buvo nesusituokę. Įforminti tėvystės buvo negalima dėl to, kad atsakovas, vaikui gimus, jau buvo patalpintas į gydymo įstaigą priverstiniam gydymui. Todėl ji kreipiasi į teismą su šiuo ieškiniu ir jame pateiktais reikalavimais.

Atsiliepimas

Atsakovas A. N. atsiliepimu į ieškinį pareikštą reikalavimą pripažino iš dalies, teigdamas, kad jis abejoja dėl savo tėvystės, tačiau tai pasitvirtinus, sutinka teikti 50 Lt dydžio išlaikymą per mėnesį, nes yra ligonis. Teismo posėdyje pareiškė, jog abejonių nėra, kad jis yra I. tėvu, tačiau išlaikymo teikti nesutinka, nes jokių pajamų negauna ir pats yra išlaikomas.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė N. P. ieškinį palaikė, pareikšdama, kad vaiko kilmės nustatymas atitinka vaiko interesus. Siūlo ieškinį tenkinti. Taip pat siūlo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su motina.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad (duomenys neskelbtini) N. P. gimė sūnus I. (gimimo liudijimo įrašo Nr. 129) (b.l. 5), ir (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „tėvas“ nėra įrašytas joks asmuo. Todėl tėvystės nuginčijimo klausimas nekeliamas.

2012-11-27 Visagino savivaldybės administracijos VTAS išvadoje Nr. (11.5)-30-1109 konstatuojama, jog bendraujant su ieškove nustatyta, jog A. N. abejoja dėl savo tėvystės I. P. atžvilgiu ir išlaikymo neteikia. VTAS išvadoje teigiama, kad mažametis šiuo metu gyvena kartu su mama jos gyvenamojoje vietoje, kur yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir ugdymo sąlygos. Nurodoma, jog institucija pareikštam ieškiniui neprieštarauja ir mano, kad I. tikrosios kilmės nustatymas, išlaikymo, tokio, kokio reikalauja ieškovė, priteisimas atitinka nepilnamečio interesus.

Jei vaikas gimė įstatymo nustatyta tvarka nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 str.). Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės, kurios gali patvirtinti tėvystę, šiomis priemonėmis patvirtinant įrodomuosius faktus: bendrą vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimą, bendrą vaiko auklėjimą, išlaikymą, atsakovo tėvystės pripažinimą ir kt. (CK 3.148 str. 1 d.).

Įrodomaisiais faktais, patikimai patvirtinančiais, kad A. N. yra I. P., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o jis yra A. N. sūnūs, yra teismo medicinos ekspertizės akto Nr. ES 67/13(01) išvada, bei tėvystės pripažinimas teismo procese.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.146 str., 3.148 str. nuostatomis, 1996 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. 1519 Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotos 1975 m. E. K. „Dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso“ nuostatomis, remiantis bylos medžiaga ir šalių duotais parodymais (ieškovė konkrečiai nurodo, o atsakovas neneigia fakto, jog yra nepilnamečio tėvas, ką patvirtina ir ekspertizės duomenys), darytina pagrįsta išvada, dėl atsakovo tėvystės nepilnamečio I. P. atžvilgiu.

Teismas per tris dienas po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos privalo išsiųsti sprendimo nuorašą vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų tėvystės nustatymą (CPK 392 str.).

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jie sulauks pilnametystės. Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, pirmiausiai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jo poreikius. Individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, jog suaugęs, vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui, siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus gebėjimus, pomėgius. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtinais atvejais, nepriklausančiais nuo tėvų valios. Visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.)

Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (Konvencijos 27 str. 1 d. ir 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti Lietuvos Respublikos CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje V.S. v. M.S., bylos Nr. 3K-3-259/2004 m.).

Tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus reglamentuoja Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. Jame numatyta, kad išlaikymo tvarka ir forma turi būti nustatoma bendru tėvų susitarimu, ir išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abudu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai.

Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia laikytis ne tik teisės normose, reglamentuojančiose vaikų išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 str. įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.

Šiuo metu 1 MMA dydis yra 1000 Lt. Taigi net neįrodinėjant papildomai būtinų vaiko poreikių, yra preziumuojama, jog tokia suma reikalinga, kad būtų patenkinti būtiniausi, t.y. minimalūs vaiko poreikiai. Esant tokioms aplinkybėms, kiekvienas iš tėvų turėtų skirti savo vaiko išlaikymui ne mažiau, kaip po 500 Lt. Ieškovė prašo priteisti 300 Lt dydžio išlaikymą. Atsakovas tokio išlaikymo teikti nesutinka, motyvuodamas tai tuo, kad jis jokių pajamų negauna, jo laisvė dabartiniu metu yra suvaržyta dėl priverčiamųjų medicininio poveikio priemonių taikymo. Jam nustatytas darbingumas sudaro tik 35 proc. Iš esamų byloje dokumentų matyti, kad ieškovė ir atsakovas kartu negyveno. Atsakovas daugiau kitų vaikų neturi. Duomenų apie kitą kokį nors atsakovo turtą, nėra. Ieškovė šiuo metu nedirba, nes augina vaiką, už kurį gauna socialines išmokas (b.l. 10).

Įvertinant šias aplinkybes, ką patvirtina 2012-11-06 Rokiškio raj. apylinkės teismo nutartis civ. byloje Nr. T-568-128/2012 dėl priverčiamosios medicininio poveikio priemonės pratęsimo (b.l. 54) ir neįgaliojo pažymėjimo kopija (b.l. 41), taip pat į tai, kad jis jokių pajamų negauna, bei į dar neturinčio 1 metų amžiaus vaiko poreikius, kurie yra santykinai nedideli, yra priteistinas mažesnis išlaikymas, nei prašo ieškovė.

Teismas nustatydamas išmokų dydį, atsižvelgia į nepilnamečio vaiko poreikius, jo sveikatos būklę, ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas, į tai, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.3 d.). Įvertindamas tai, teismas sprendžia, kad dabartiniu metu atsakovas privalėtų teikti išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui, tokį, kad būtų patenkinti bent elementarūs jo fiziologiniai poreikiai, bei būtinos pragyventi reikmės. Todėl pripažintinas pagrįstu ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tvirta pinigų suma, nustatant po 200 Lt per mėnesį. Išlaikymo mokėjimas nustatytinas nuo ieškinio priėmimo teisme dienos – 2012-11-07, kaip prašo ieškovė.

Iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoju yra skirta nepilnamečio vaiko motina N. P., su kuria jis ir gyvena, pavedant jai šias lėšas valdyti uzufrukto teise (Lietuvos Respublikos CK 3.185 str.). Sprendimas yra skubiai vykdytinas, atsižvelgiant į vaiko interesus (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Ieškovė nebuvo pareiškusi reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas šį klausimą sprendžia ex officio. Išklausęs šalių nuomones, konstatuoja, jog šiuo klausimu ginčo nėra, nes atsakovas sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su motina, kuri jį ir augina.

Teismas per tris dienas po teismo sprendimo nuginčyti ar nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos privalo išsiųsti sprendimo nuorašą vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir nustatymą (CPK 392 ir 399 str.).

Bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes ieškovė ir atsakovas nuo jų yra atleisti (b.l. 17; 46).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260; 264 – 265 str. str.,

nusprendė:

N. P. ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad A. N. (A. N.), gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra I. P. (I. P.), gimusio (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Nustatyti, kad, I. P. (I. P.), gimęs (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. N. (A. N.), gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Priteisti iš atsakovo A. N. (A. N.), gimusio (duomenys neskelbtini) mokėti nepilnamečio vaiko I. P. išlaikymui po 200 (du šimtus) Lt kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis, jas skaičiuojant nuo 2012 m. lapkričio 7 d. iki I. pilnametystės, bei pavedant uzufrukto teise jas tvarkyti N. P..

Nustatyti I. P. gyvenamąją vietą kartu su motina N. P..

Sprendimas išlaikymo dydžio priteisimo dalyje vykdytinas skubiai.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl tėvystės nustatymo perduodamas vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų tėvystės nustatymą.

Bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes ieškovė ir atsakovas nuo jų yra atleisti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Visagino miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valdas Ciesiūnas