Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. S., kurio reikalavimo teisę perėmė pareiškėjos J. L. ir S. R. S., pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – J. S., valstybės įmonė ,,Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo J. S. atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo dalyką, tai, jog nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

K. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 39). Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) civilinę bylą Nr. 2YT-1237-1019/2022 (buvęs Nr. 2YT-25183-1019/2021) sustabdė iki paaiškės pareiškėjo K. S. civilinių teisių ir pareigų perėmėjas (paveldėtojas), arba paaiškės aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą, civilinėje byloje Nr. 2YT-1237-1019/2022 pakeitė pareiškėją K. S. į pareiškėjas J. L. ir S. R. S.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S. (S.), gim. (duomenys neskelbtini), santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). A. S. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje (b. l. 8). 2022 m. rugsėjo 28 d. Testamentų registro išraše nurodyta, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo A. S. sudarytų testamentų; nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų; nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų. Pareiškėjos prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. S. priėmė savo sutuoktinio palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti jo paliktą turtą.

(duomenys neskelbtini) Testamentų registro išraše nurodyta, kad palikėjos S. S. (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė K. S. (b. l. 37).

(duomenys neskelbtini) Testamentų registro išraše nurodyta, kad palikėjo K. S. palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė pareiškėja J. L. ir (duomenys neskelbtini) – pareiškėja S. R. S. (b. l. 44).

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.

Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Palikimą priimti faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo paduodamas tada, kai įpėdiniui reikia įforminti jo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Tokiu atveju yra iškeliama byla ypatingosios teisenos tvarka ir tiriamos aplinkybės, o toks faktas nustatomas konkrečiu tikslu – paveldėjimui pagal įstatymą įforminti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų (Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad S. S., būdama santuokoje su A. S., (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigijo nuosavybės teise žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad po sutuoktinio A. S. mirties S. S. per trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui, tačiau savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, ji po savo sutuoktinio mirties žemės sklypu naudojosi, sodino augalus, prižiūrėjo sklypą, rūpinosi juo, mokėjo už sklypą, atlikus sklypo kadastrinius matavimus juos įregistravo VĮ „Registrų centras“ (b. l. 11). Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo abejoti, kad S. S. atliko aktyvius veiksmus po savo sutuoktinio A. S. mirties palikimui priimti, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas, nustatant, jog S. S. po savo sutuoktinio A. S. mirties jo palikimą priėmė ir toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjų subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjų J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. R. S., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldėtą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.