- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-21
- Bylos Nr.
- 1-99-873/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Civilinis ieškovas
- G. I.
- Kaltinamasis
- L. Š.
- Kategorijos
- 1.2.3.1.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje
L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nevedęs, dirbęs UAB „duomenys neskelbtini“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas: 1) 2011 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį areštu 35 paroms; 2) 2011 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį areštu 12 parų; 3) 2011 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį areštu 20 parų, 2012 m. vasario 23 d. nutartimi bausmė, paskirta 2011 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu, subendrinta su bausmėmis, paskirtomis 2011 m. rugsėjo 14 d., 2011 m. spalio 28 d. nuosprendžiais, paskirta galutinė bausmė areštas 40 parų; bausmę atlikęs; 4) 2012 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį areštu 25 paroms; bausmę atlikęs; 5) 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį areštu 30 parų, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta bausmė - areštas 20 parų, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas viena para; 6) 2014 m. spalio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį areštu 39 paroms, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta bausmė areštas 26 paroms, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu skirta bausme, galutinė bausmė – areštas 40 parų; bausmę atlikęs; 7) 2014 m. gruodžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį 9 MGL bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta bausmė 6 MGL bauda, vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu a) papunkčiu į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas viena para, galutinė bausmė paskirta 4 MGL (150 eurų) bauda; 8) 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi paleistas lygtinai, neatlikęs 9 mėnesių 11 dienų teismo paskirtos bausmės; 9) 2015 m. birželio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį 600 MGL (22596 eurų) bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta bausmė 400 MGL (15064 eurų) bauda, vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas – 16 dienų, galutinė bausmė paskirta 368 MGL (13858 eurų) bauda; bauda neišieškota; 10) 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį areštu 48 paroms, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta bausmė areštas 32 paroms, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta 32 parų arešto bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta (9 mėnesių ir 11 dienų) laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 10 mėnesių, vadovaujantis 75 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus, užsiregistruoti darbo biržoje, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš savo namų, jeigu tai nesusiję su darbu, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. Š. 2018 m. liepos 28 d., apie 20.25 val., kieme prie sandėliukų, esančių šalia (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, asmeninio konflikto su V. I. (V. I.) metu, tyčia sudavė jam rankomis mažiausiai 6 smūgius į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas akių vokuose, muštines žaizdas dešinės akies apatiniame voke, tarpuakyje ir viršutinėje lūpoje, minkštųjų audinių kraujosruvas dešinėje momeninėje srityje, abiejų skruostikaulių projekcijose, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio bei kairės pakaušinės skilties, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš abiejų momeninių ir pakaušinių skilčių sferinių paviršių, daugiaskeveldrinius nosikaulių lūžius, žandinių ančių lateralinių sienelių lūžius, dešiniojo smilkinkaulio skruostinės ataugos įstrižinį lūžį, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu po kietuoju dangalu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, koma, abipusiu plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu, dėl ko, nuo patirtų sužalojimų visumos V. I. 2018 m. rugpjūčio 6 d., 09 val., ligoninėje mirė ir tokiu būdu jį nužudė.
L. Š. kaltu prisipažino iš dalies, nurodė, jog pripažįsta, kad buvo konfliktas ir jis sudavė smūgius save gindamas, mano, jog V. I. mirė ne nuo jo smūgių. Duodamas parodymus paaiškino, kad viskas vyko po 8 val. vakaro. Jis grįžo iš darbo, prieš tai su bendradarbiais buvo išgėręs porą alaus. Nutarė nueiti į parduotuvę CUP, artimiausias kelias pro sandėliukus. Jam einant, antrame aukšte stovėjo I., jis surėkė, kad duotų jam cigaretę. L. Š. atsakė, kad neturi. Jis su keiksmažodžiais pasakė palaukti, išbėgo iš už kampo. I. valėsi nosį, pasakė rusiškai gal nikstelėjo koją. Jis priekaištavo, kad pagailėjo cigaretės, trenkė L. Š. į nosį. L. Š. buvo su šlepetėmis (tapkėmis). Iš netikėtumo jis atšoko, šlepetė nukrito. L. Š. pasakė, ką jis daro, norėjo paimti šlepetę, o jis antrą kartą trenkė į veidą. Tada L. Š. jam atgal, bet nebuvo smūgis, o kaip pastūmimas, nes jis per toli stovėjo. Jis smūgiavo, bet nepasiekė L. Š.. Jis užsitempė L. Š. ant savęs. Jie nukrito, I. ant nugaros, o L. Š. – ant jo. Ten yra asfaltas. L. Š. bandė keltis, o jis abiem rankomis užspaudė kaklą, negalėjo išsilaisvinti ir atsistoti. L. Š. sakė, kad paleistų, o jis griežė dantimis ir sakė, jog papuolė, pagailėjo cigaretės. L. Š. taip pat keikėsi, ką jis daro. Jis nepaleido, L. Š. susmūgiavo jam du kartus. Jis atlaisvino, L. Š. atsistojo, pasiėmė šlepetes. Išgirdo T. T., ji buvo antrame aukšte, kažką laikė rankose. Ji sakė, kad jis eitų, kad jį „pasodins“, ką daro. L. Š. užsidėjo šlepetes, I. pakėlė galvą ir pasakė, kad jie dar susitiks. L. Š. nuėjo, savo kieme pamatė, kad suplėšytos kelnės. Nuėjo namo, ten išgėrė brendžio 150 g vieną, antrą kartą. Namuose jis nerūko, išėjo į lauką. Priėjo prie vyro, paprašė pridegti, surūkė vieną, antrą cigaretę. Atbėgo šuo, paskui priėjo M., paklausė, kas buvo. L. Š. buvo su tais pačiais rūbais, jis pavaikščiojo su kiemą. Atvažiavo policija su T. T., liepė parodyti rankas, važiuoti su jais. L. Š. neaišku, iš kur tie šeši smūgiai. L. Š. 180 cm ūgio, o jis 184. L. Š. rankose nieko neturėjo, o rašoma, kad sudavė į viršugalvį kietu buku daiktu. Jis pripažįsta tris smūgius, iš jų vienas buvo kaip pastūmimas. L. Š. kai norėjo suduoti, jį kliudė, o jis griebė. Jis norėjo L. Š. parversti ir L. Š. užkrito ant jo. Du smūgiai buvo jam į galvą kumščiu dešine rankas. Į kurias vietas, nežino, nes L. Š. galva buvo pasukta į šoną. Kai L. Š. nuėjo, I. gulėjo, nežino, ar nuo girtumo, ar nuo smūgio, bet dar grasino. Kai L. Š. atsikėlė ir ėjo, jis matė T. T., kitų žmonių nematė. A. klausė, kad buvo, L. Š. neklausė, iš kur sužinojo, nenorėjo bendrauti. Į policiją L. Š. pristatė be viršutinių rūbų, marškinėliai buvo rankose, juos nusirengė dar prie namų, kad pažiūrėtų, ar nesuplyšo. Marškinėliai buvo praplyšę, bet nesuplėšyti. L. Š. I. matydavo dažnai, jis vaikščiodavo su T. T., buvo „bomžai“. Pastoviai prašydavo cigarečių. Jis nematė, ar I. nukrito ant laiptų, bet sprendžia iš jo žodžių, kai ėjo ir keikėsi. I. L. Š. sudavė du ar tris smūgius. L. Š. nekilo minčių jam kviesti greitąją, nes nesimatė kraujo, be to, jis kėlėsi, ant L. Š. rėkė T. T., kad jis dingtų. Situaciją jis vertina blogai, labai gailisi pergyvena, lankosi pas psichologus. Išgertas alkoholis nieko nepakeitė, nes yra refleksas gintis.
L. Š. 2018 m. rugsėjo 5 d. nuoširdaus prisipažinimo duomenimis, 2018 m. liepos 28 d., apie 20.10 val., netoli Žaliojo tilto (įvykio vietą gali parodyti), tarp jo ir V. įvyko konfliktas. Jis prisikabino, kad duotų cigaretę, grasinamai sakė rusišku žargonu. Priėjęs trenkė jam (L. Š.) į veidą, t. y. nosį, jis jam atgal po porą smūgių. Jis užsivertė jį (L. Š.) ant savęs grumtynių metu. L. Š. galva buvo ant jo krūtinės, jis dviem rankomis buvo užspaudęs jo kaklą, Pajutęs smaugimą L. Š. bandė išsilaisvinti nuimdamas rankas nuo kaklo, bet jis nepaleido. Jam trūko oro, todėl jis smūgiavo dešine ranka du kartus. Tuomet jam pavyko ištrūkti ir atsistojo. V. jam žargonu grasino gulint ant žemės. L. Š. pasiėmė „tapkes“ ir nuėjo. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Nesitikėjo, kad bus tokios pasekmės ( t.1, b. l. 167-168).
L. Š. 2018 m. lapkričio 6 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenimis, L. Š. parodė, kaip V. sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į veido sritį (foto Nr. 5), po smūgio jis atšoko ir iššoko iš savo šlepečių, kurios atidūrė viena už V., o kita už L. Š.. Tada L. Š. ranka bandė pastumti V. (foto Nr. 6). Po to V. sudavė L. Š. antrą smūgį kairės rankos kumščiu į veido sritį (foto Nr. 7). Tada L. Š. ranka stūmė nuo savęs V. ir bandė pasiekti savo šlepetę pasilenkęs veidą žemyn ir tuo metu gavo dar vieną smūgį V. kairės rankos kumščiu į veido sritį (foto Nr. 8). Po ko L. Š. dešinės rankos kumščiu sudavė V. vieną smūgį į veido pusę (foto Nr. 9). Po to V. bandė suduoti dar vieną smūgį L. Š. kairės rankos kumščiu ir L. Š. griebė V. už marškinėlių ( foto Nr. 10). Ir tuo metu V. patraukė L. Š. link savęs ir jie abu nukrito ant žemės (foto Nr. 11). L. Š. nugriuvo veidu ant V. krūtinės ir V. abiem rankomis smaugė L. Š. kaklą (foto Nr.11). L. Š. bandant išsilaisvinti, jis dešinės rankos kumščiu sudavė V. du smūgius dešinės rankos kumščiu į veido sritį (foto Nr. 12). Po antro smūgio V. atlaisvino rankas ir L. Š. ištrūko. Ir kai L. Š. atsikėlė, jis pamatė, kad gulintis ant žemės V. pakėlė galvą ir dar pagrasino, kad jam dar atsirūgs (foto Nr. 13). Eidamas atgal link namų, nes drabužiai buvo suplėšyti, L. Š. antrame sandėliukų aukšte ( foto Nr. 14) pamatė T., kuri šaukė L. Š., kad jis nešdintųsi iš čia ir jis išėjo (t.1, b. l. 177-185).
Nukentėjusysis G. I. paaiškino, kad jis apie įvykį sužinojo po dviejų mėnesių iš T. T., kuri gyveno su broliu. Ji susirado jį, pasakė, kad brolį nužudė. Ji sakė, kad nužudė dėl jos vyro. V. I. sėdėjo kalėjime kartu su T. T. vyru, o kai jis susiėjo su T. T., taip ir gavosi. Jos vyras pasakė, kad V. I. bus „šakės“, jei ne nuo jo, tai nuo kitų.
Liudytoja T. T. parodė, kad ji prie sandėliukų gyveno su V. I. pusę metų, o iš viso jie kartu gyveno pusantrų metų. L. Š. ji pažįsta apie pusę metų, kartu su juo ir kompanija gėrė prie sandėliukų. Tą dieną T. T. nuėjo persirengti, ji išgirdo kažkokį bildesį. Kol rado persirengti marškinėlius, tada išėjo pažiūrėti, kas vyksta. V. I. gulėjo ant žemės, L. Š. sėdėjo ant jo ir jį mušė. T. T. riktelėjo, ką daro, gal dar ką nors pasakė, tada jis atsistojo ir nuėjo gatvės link. Ji nusileido žemyn, pradėjo jį purtyti, sakydama V., V. Ji pamatė, kad V. I. visas sumuštas, mėlynės ant veido, iš akių tekėjo kraujas. T. T. dar jį papurtė, pamatė, kad jis be sąmonės, tada nubėgo pas kaimynus, kad iškviestų greitąją. Ji buvo antrame aukšte, kai pamatė L. Š. sėdintį ant V. I., nuo jų buvo apie 15 m atstumu. Ji matė aiškiai, daugiau žmonių ten nebuvo. A. pasakė, kad iškvies greitąją, ji grįžo atgal. T. T. dar bandė kalbinti V. I., bet nebuvo jokios reakcijos. Po poros minučių atvyko policija ir greitoji. Jie klausė, kas atsitiko, T. T. paaiškino. Jie klausė, ar ji matė, kas tai padarė, ji atsakė, kad taip. Jie įkėlė V. I. į greitosios mašiną. T. T. pasodino į policijos mašiną, nuvažiavo ieškoti, nes ji žinojo maždaug, kur gyvena L. Š.. Ten nuvykus, jis sėdėjo kieme prie staliuko. T. T. jį parodė. L. Š. buvo jau nusivilkęs marškinėlius. Kai mušė V. I., atrodo, buvo su marškinėliais. A. ji pamatė, kai atvyko policija ir greitoji, jis stovėjo toliau, už sandėliukų. T. T. matė gal 3-4 smūgius, jai atrodo, sudavė į galvą. V. I. nieko nedarė, tiesiog gulėjo. Mano, kad jei žmogus būtų sąmoningas, jis reaguotų, priešintųsi. Kai L. Š. išėjo, ji per minutę priėjo prie V. I., nes jai reikėjo tik nulipti nuo laiptų. Prie jo žmonių nebuvo. A. ji pamatė, kai atvyko policija ir greitoji. Šuns ji nematė, žino, kad A. turi šunį. Tą dieną ji ir V. I. vartojo alkoholį prie sandėliukų, gal buvo ir daugiau žmonių, neatsimena. Kaip L. Š. atsirado kieme, ji nežino. Kodėl susimušė, nežino. V. I. buvo geras žmogus, bet galėjo ir atsikirsti. V. I. gulėjo ant žemės ant nugaros. Kai T. T. pradėjo rėkti, L. Š. nuėjo link arkos, per kurią išeinama į (duomenys neskelbtini). Kai T. T. nuėjo persirengti, jie buvo dviese, o V. I. kieme liko vienas. Ji pakilo į antrą aukštą, praėjo gal 5 min. iki ji išgirdo tą bildesį. Ji apsivilko marškinėlius, praėjo gal 2-3 min., ir išėjo. M. ji pamatė, kai atvyko tarnybos, jis stovėjo toje vietoje, kur link CUP, į kiemą galima įeiti iš dviejų pusių. M. iki įvykio vietos buvo už 10-15 m. T. T. policijos pareigūnams prisistatė ne savo vardu ir pavarde, nes galvojo, kad yra paieškoje, ar tiksliai nurodė V. I. vardą ir gimimo metus, neatsimena. V. I. gulėjo ant žemės, ne ant asfalto. T. T. negirdėjo jokių barnių, tik garsą „bum“. Kai ji pamatė, V. I. jau gulėjo, nieko nedarė. Ji mano, kad V. I. buvo be sąmonės, nes jis nesigynė. Greitoji atvyko labai greitai, gal po 2-3 min. Po to atvyko antra greitoji. Kai ji priėjo, V. I. gulėjo, nereagavo į nieką, buvo sumuštas veidas, iš akių sruvo kraujas. Kraujas buvo ties nosimi ir akių kraštais. L. Š. sėdėjo ant V. I., kojos buvo prie V. I. kūno prispaustos iš abiejų šonų. V. I. su broliu nelabai sutarė, ji surado brolį po V. I. mirties, jam pasakė, kad jis mirė, jį sumušė, nužudė, o kas įvyko konkrečiai, nesakė. Jos vyras atlieka bausmę, jis žinojo, kad ji gyvena su V. I., niekam jis negrasino, to V. I. broliui ji nesakė. Iki V. I. mirties prieš 2-3 mėnesius jie gyveno pas V. I. brolį. V. I. pas jį dirbo statybose, santykiai buvo nelabai geri, nes brolis jam ne viską sumokėdavo. Tą dieną, jai atrodo, V. I. nebuvo nukritęs. Jis buvo nukritęs prieš du mėnesius, jie buvo ligoninėje, jam siuvo žaizdą kojoje. Ten nebuvo viskas asfaltuota, V. I. gulėjo ant smėlio. A. T. T. pasakė, kad V. I. sumuštas, jis gulėjo ant žemės, jo galva buvo ant smėlio. Ne visa aikštelė yra išasfaltuota, jo galva tikrai buvo ant smėlio, nes matėsi kraujas ne vieną dieną, kol nepalijo. Parodymų patikrinimo vietoje protokole matosi dėmė, ji nuo kraujo. Gal ten ir buvo asfaltas, bet viršuje buvo smėlis.
Liudytojos T. T. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją duomenimis, ji su V. I. buvo sugyventiniai, o L. Š. buvo jų pažįstamas. Tą dieną jie gėrė, buvo nelabai blaivūs, į pavakarę ji nuėjo į viršų persirengti. Kol ieškojo marškinėlių, išgirdo kažkokį garsą, lyg kažkas griuvo ir krito. Kol apsirengė marškinėlius praėjo gal 30-40 sekundžių, gal šiek tiek daugiau. Tada ji atidarė sandėliuko duris ir pamatė, kad V. I. guli ant asfalto, o ant viršaus sėdi L. Š. ir muša jam galvą. Ji pradėjo rėkti, ką jis daro. Tada jis atsistojo ir nubėgo. Ji nusileido žemyn, priėjo prie V. I., matė, kad jis visas sumuštas ir jam iš akių bėga kraujas. Ji nubėgo į viršų, pasiėmusi rankšluostį padėjo jam po galva. Tada nubėgo į apačią, kur gyvena kaimynai, iškviesti greitąją. Tada sugrįžo, V. I. niekaip nereagavo. Ji pamatė, kad du policininkai įeina į kiemą, paskui greitoji. Jie iš karto nunešė V. I. į greitąją. Policininkai pradėjo klausinėti, kas atsitiko, ji paaiškino. Jie paklausė, ar ji žino, kas taip padarė. Ji pasakė, kad žino. Tada jai pasakė sėsti į mašiną, jo ieškoti, nes ji žinojo, kur maždaug L. Š. gyvena. Jie nuvažiavo pas jį į kiemą, ten jis su pažįstamais sėdėjo ir gėrė. Policininkai išlipo iš mašinos, paklausė, koks jo vardas. Jis laikė marškinėlius rankose, jam liepė sėsti į mašiną. L. (L. Š.) buvo ant jo, kažkur krūtinės srityje, ji matė, kaip sudavė 3-4 smūgius, o V. I. tiesiog gulėjo. Ji mano, kad jis jau buvo be sąmonės, bet kai priėjo prie jo, jis jau tikrai buvo be sąmonės. Ji neatsimena, ar iki įvykio tą dieną matė L. Š.. V. I. gulėjo ant nugaros. Ji matė, kaip L. Š. sėdėjo V. I. ant krūtinės ir mušė rankomis, smūgiavo kumščiais į galvą. A., pavardės nežino, ji pamatė, kai atvažiavo policija. Jis klausė, ar reikia kviesti greitąją, ji pasakė, kad nereikia, bet šito ji neprisimena ( t.1, b. l. 114-116).
Liudytojas V. M., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad tarnybos metu buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), kažkur prie sandėlių, guli sumuštas vyras. Atvykę su kolega į įvykio vietą rado ant žemės gulintį vyrą, jo veidas buvo sumuštas, kraujuotas. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Kreipėsi moteris, kuri prisistatė sumušto asmens sugyventine. Paklausus, kas atsitiko, ji paaiškino, kad sumušė pažįstamas asmuo. Neprisimena, ar ji pasakė vardą, pavardę. Pasiteiravus, kur tas asmuo gali būti, ji pasakė, kad kažkur prie namų. Atvykus greitajai medicinos pagalbai, sužalotą vyriškį perdavė jiems, o patys pagal požymius nuvažiavo ieškoti žmogaus. Prie vieno namo ant suolelio rado neblaivų minėtą vyrą. Moteris, pamačiusi vyrą, išsigando. Paklausus jos, ar tai jis sumušė, ji išsigandusiu veidu ėmė neigti, tačiau iš visos jos elgsenos galima buvo suprasti, kad tai jis sumušė jos sugyventinį. Vyras buvo sulaikytas, pristatytas į Pirmąjį policijos komisariatą. Jie iki įvykio vietos ilgiau nei 12 min. tikrai nevažiavo. Prie sumušto vyro buvo vyriškis su šuniuku, bet jis sakė, kad nieko nematė, tiksliai negali pasakyti, viskas turi būti surašyta tarnybiniame pranešime, nes jis buvo surašytas per valandą po sulaikymo. Įtariamąjį jie surado maždaug per 25-30 min. Iš pradžių nuvažiavo į vieną kiemą, tačiau jo nerado, tada nuvyko į kitą. Kieme, kuriame rado įtariamąjį, jis sėdėjo prie suolelio. Ten buvo dar du vyrai, tačiau jie nuėjo į šalį. Kai V. M. pamatė moters reakciją, jam nekilo abejonių, kad tai tas asmuo. Įtariamasis buvo agresyvus, tai pasireiškė necenzūrine leksika. Įsodinus asmenį į tarnybinį automobilį, taip pat buvo vartojama, taip pat buvo grasinama. Neprisimena, kur buvo vyras su šuniuku, kai jie atvyko į įvykio vietą, tačiau su juo tikrai kalbėjosi būdami prie nukentėjusiojo. Po to tą patį vyrą su šuniu sutiko, kai sulaikė įtariamąjį. Jis buvo vienas iš tų dviejų, su įtariamuoju buvusių vyrukų. Įvykio vietoje jie maksimaliai buvo 20 min. Matėsi, jog nukentėjusiojo veidas buvo stipriai sumuštas. Prisimena, kad sulaikytasis vyras buvo su sportinėmis kelnėmis, bet be viršutinės aprangos, be marškinėlių. Sulaikytasis keikėsi necenzūriniais žodžiais: „ko jūs (keiksmažodžiai) atvažiavote, aš nekaltas, aš nieko nepadariau, aš čia sėdėjau“.
Liudytojas E. S., policijos pareigūnas, paaiškino, kad buvo gautas pranešimas, jog prie (duomenys neskelbtini0 guli žmogus. Atvykus į vietą, gulėjo sumuštas žmogus. Šalia buvo moteris, ji verkė. Greitoji išvežė tą vyrą. Paklausus moters, kas atsitiko, ji nesakė, bet paskui pasakė, kad bijo sakyti, nes gali kažkas blogo atsitikti. Po to pasakė, kad tas vyras – jos sugyventinis, jį sumušė L., nurodė, kur galima jį rasti. Ten nuvykus, sėdėjo 2 vyrai. Pas vieną jų buvo sudaužyti krumpliai. Paklausus moters, ar tai jis, ji pasakė, kad ne, bet galva mosavo ir galima buvo suprasti, kad tai jis, ji bijo. Tada jie L. nuvežė į policiją. Atvykus į įvykio vietą, vyras gulėjo, jam buvo labai sumuštas veidas, o po minutės atvyko greitoji. Moteris konkrečiai kaip buvo sumuštas sugyventinis nepasakojo. Be moters daugiau su niekuo įvykio vietoje nebendravo, A. M. pavardė jam girdėta. L. Š. rado praėjus apie pusei valandos po atvykimo į įvykio vietą. E. S. užrašė tuos nukentėjusiojo duomenis, kuriuos pasakė liudytoja.
Liudytojas A. M. paaiškino, kad su L. Š. yra geri pažįstami jau 4-5 metus. Nukentėjusįjį pažinojo, jis gyveno rūsiuose, nuolat prašydavo nupirkti maisto, alaus ar pinigų. Jis gyveno su sugyventine, ją matė įvykio vietoje. A. M. ėjo su šunimi, ieškojo kompanijos išgerti. Ėjo pro tuos garažus, išgirdo triukšmą, priėjo, pamatė kaip L. Š. su V. I. mušasi, ten jau buvo pabaiga. V. I. pirmas sudavė L. Š., o paskui L. Š. trenkė jam atgal, jis nukrito. A. M. priėjo, prisimena, kad iškvietė greitąją, jai atvykus, parodė, kur jis guli. L. Š. išėjo, paskui A. M. nuėjo pas jį į kiemą. Po to atvyko policija, L. Š. sulaikė. A. M. kvietė greitąją, o su jais atvyko ir policija. Jis sulaukė greitosios, parodė, kur jis guli. Klausė pareigūnų, ar dar bus reikalingas, jie užsirašė jo duomenis, leido pasišalinti. Mirusiojo sugyventinė lakstė po kiemelį, kai A. M. priėjo pačioje muštynių pabaigoje, ji ten buvo. A. M. matė, kaip V. I. sudavė L. Š., jis nukrito. V. I. liko gulėti be sąmonės. Viskas vyko labai greitai. Smūgis buvo į veidą, o kiek smūgių ir kuris kuriam sudavė, negali pasakyti. L. Š. nesakė, kad užmušė žmogų, tik pasakė, kad susimušė, niekur nesiruošė bėgti. A. M. matė, kad V. I. be sąmonės. Ar jis nukrito būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ar jam buvo koma, nežino. A. M. matė, kad V. I. gulėjo užsimerkęs, jį vartė, bet jis nereagavo. Jis gulėjo, iš nosies bėgo kraujas ant akių. T. T. buvo girta. Po įvykio T. T. jam sakė, kad buvo su V. I. nukritę nuo laiptų.
2018 m. rugpjūčio 9 d. apklausos liudytoju protokolo duomenimis A. M. paaiškino, kad 2018 m. liepos 28 d., apie 20-20.30 val., jis su šunimi vaikščiojo lauke, eidamas pro sandėliukus (duomenys neskelbtini) Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, viduryje aikštelės prie sandėliukų ant žemės, kraujo klane pamatė savo pažįstamą sumuštą V. I.. Jis buvo be sąmonės, jo visas veidas buvo kruvinas. Šalia stovėjo jo sugyventinė T., daugiau nieko nebuvo. Jie gyvena minėtuose sandėliukuose, prie kurių aikštelėje ir gulėjo V. T. buvo labai išgėrusi, pasakė, kad V. sumušė L. Jis paskambino ir iškvietė greitąją ir policiją. T. jis pasakė, kad eina pasitikti tarnybų. Pamatęs pirmus atvykusius policijos pareigūnus, nurodė jiems, kur važiuoti, pats liko laukti greitosios. Po poros minučių atvyko ir greitoji. Tada jis priėjo prie įvykio vietos, paklausė, ar jis reikalingas, pareigūnai pasakė, kad ne, jis nuėjo prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ten pamatė du vyrus, tarp jų buvo ir L. Š., jo rankos buvo kruvinos. Jis paklausė L., kodėl jo rankos kruvinos, jis atsakė, kad susimušė, bet neminėjo, su kuo. Jie pasiūlė išgerti, jis pasiliko su jais. Maždaug po 30 min. atvyko policijos pareigūnai. Jie priėjo, pamatė, kad L. rankos kruvinos, jį sulaikė. Dėl ko įvyko muštynės tarp L. ir V., jis nežino, L. jam nieko nesakė. Kiek žino, T. pati ar kažkas kitas jos prašymu taip pat kvietė greitąją (t.1, b. l. 118-119). Liudytojas A. M. teisme paaiškino, kad tuo metu geriau prisiminė įvykį. Pakeisti parodymus norėjo, nes norėjo likti nuošalyje. Jis išsigando.
A. M. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją duomenimis, jis paaiškino, kad vaikščiojo su šunimi. Matė kieme, V. stovėjo ant kojų, L. irgi. V. jam sudavė porą kartų, L. trenkė atgal, V. nukrito. L. gal 3-4 kartus trenkė atgal, V. parkrito, veidas kruvinas. L. iš karto pasišalino. A. M. liko su T. V. pasirodė, kad prarado sąmonę. A. M. matė ant V. veido kraują. Jam atrodo, iš nosies kraujavo. Smūgių metu ar V. ir L. vienas kitam ką nors sakė, negali pasakyti. Po to jis nuėjo pas L., klausė, kas nutiko, jis nepasakė. A. M. iškvietė greitąją pagalbą, pareigūnus. Po įvykio L. rankos buvo kruvinos (t.1, b. l. 123-124). Liudytojas A. M. nurodė, kad apylinkės teisme jis pasakė, kad matė truputį to įvykio, pradžioje nesakė, nes išsigando.
Liudytojas V. M., (duomenys neskelbtini) tyrėjas, paaiškino, kad V. I. buvo agresyvus ir labai neblaivus. Jis pasakė, kad jį sumušė, daugiau nieko nepaaiškino, tik keikėsi. Jis padarė ir L. Š. nuotraukas, nuotraukose užfiksuoti sužalojimai, dėmės ant rankų krumplių, dilbio. Jis suprato, kad L. Š. veidas buvo paraudonavęs nuo smurto, tokie kaip ir sumušimai buvo. Kodėl L. Š. buvo be viršutinių drabužių, neprisimena.
Liudytojas J. K. paaiškino, kad L. Š. pažįsta apie 10-20 m. T. T. – jo pažįstama. Žino, kad susimušė L. Š. su V. I.. T. T. ir V. I. gyveno sandėliukuose, antrame aukšte. T. T. sakė, kad nusileido iš antro aukšto, kieme jau buvo L. Š. ir V. I.. J. K. suprato, kad jie gulėjo, o ne stovėjo. Nužudytasis buvo „bomžas“.
Liudytojas A. S., greitosios medicinos pagalbos medikas, paaiškino, kad jis suteikė pirmą pagalbą nukentėjsusiajam. Gulintis žmogus buvo pusiau sąmoningas. Jis bandė kažką pasakyti, bet žodžiai buvo nelabai aiškūs. Jo veidas buvo patinęs. Jis judino rankas, nesipriešino. Kai atvyko, jis gulėjo ant asfalto. Jam uždėjo kaklo įtvarą, nes nežinojo, kas jam atsitiko, sustabdė kraujavimą iš veido žaizdų, paguldė ir įkėlė į mašiną, ten jam buvo pastatyta lašelinė. Iš išorinių sužalojimų matėsi hematomos aplink vokus, veido sumušimai. Juos pasitiko galimai moteris ir galimai dar vienas žmogus. Pasitikę žmonės juos atvedė prie paciento.
Liudytojai A. S. ir A. K., atvykę greitosios medicinos pagalbos ekipažo sudėtyje, įvykio neprisiminė.
Iš pranešimo Bendrajam pagalbos centrui matyti, kad apie įvykį 2018 m. liepos 28 d., 20.28 val., pranešė A. M. (nurodyta – M.). Pranešimo duomenimis, sumuštas 30 m. vyras, guli be sąmonės. Aplinkybės neaiškios, pranešėjas nieko nematė. Pranešė liudininkas. Vieta – (duomenys neskelbtini), Vilnius ( t. 2, b. l. 189).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini) E. S. tarnybinio 2018 m. liepos 28 d. pranešimo duomenimis, 2018 m. liepos 28 d. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu V. M. gavo parnešimą, kad (duomenys neskelbtini) yra sumuštas 30 m. vyras. Aplinkybės neaiškios, pranešėjas nieko nematė. Pranešė liudininkas. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėjas A. M., kuris paaiškino, kad rado gulintį, stipriai sumuštą žmogų. Paklausus, ar asmuo matė patį įvykį, šis atsakė, kad nematė. Į įvykio vietą atvyko GMP0851, kuri apžiūrėjo gulintį asmenį, kaip paaiškėjo vėliau, tai buvo G. I., ir suteikus pirmą medicinos pagalbą dėl asmens sunkios būklės išvežė jį į Lazdynų ligoninę. Į įvykio vietą atėjo moteris, kaip paaiškėjo vėliau, tai buvo I. T., kuri buvo stipriai susijaudinusi, verkė. Paklausus moters, kas ji tokia, atsakė, kad yra sumušto vyro sugyventinė, tačiau kas jį sumušė, nepasakė. Iš įvykio vietos išėjus pranešėjui, moteris pasakė, kad bijo dėl savo sveikatos ir pridūrė, kas jos sugyventinį sumušė vyras, vardu L., kuris gyvena bendrabutyje (duomenys neskelbtini), už kinų restorano, taip pat pridūrė, kad jis buvo apsirengęs šviesios spalvos sportinėmis kelnėmis bei juodais marškinėliais. Nuvykus minėtu adresu lauke, po medžiu rado požymius atitinkantį vyrą. Priėjus pamatė, kad vyro rankų krumpliai buvo kraujuoti, kelnės suplėšytos, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Paklausus vyro, kuo jis vardu, atsakė, kad yra L. Paklausus moters, ar šis vyras sumušė sugyventinį, moters veide pastebėjo išgąstį, moteris iš karto pradėjo neigti, kad šitas vyras sumušė jos sugyventinį. Vyras buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus miesto 1 policijos komisariato budėtojų skyrių ( t.1, b. l. 9).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos (duomenys neskelbtini) tyrėjo V. M. tarnybinio 2018 m. liepos 29 d. pranešimo duomenimis, atvykus į 1 PK, L. Š. elgėsi agresyviai, keikėsi necenzūriniais žodžiais, paaiškinti įvykio aplinkybes kategoriškai atsisakė. L. Š. buvo nufotografuotas ir nuotraukos įkeltos į IBPS prie šio tarnybinio. Vėliau nuvykus dar kartą į RVUL, slaugytoja pasakė, kad gydytoja šiuo metu operacinėje. Slaugytoja nurodė, kad V. I. yra išsiliejęs į smegenis kraujas, yra nosies ir kiti veido kaulų lūžimai. Pabendrauti su gydytoja nepavyko. Nuėjus pas V. I. į palatą pabendrauti, iš kalbos suprato, kad jis buvo sumuštas, bet dėl girtumo paaiškinti įvykio aplinkybių jis nesugebėjo. Buvo padaryta jo nuotrauka, kuri taip pat įkelta į IBPS prie šio tarnybinio ( t.1, b. l. 10-15).
Įvykio vietos apžiūros 2018 m. liepos 29 d. protokolo duomenimis, apžiūrima gatvės dalis (duomenys neskelbtini), ji yra per vidurį mūrinio dviejų aukštų pastato. Šiame pastate yra dviem eilėmis išdėstytos durys, kurios sunumeruotos. Prie vienų iš durų stovi dvi kėdės. Per vidurį mūrinio pastato ant gatvės yra raudonos spalvos skystis, kuris ištekėjęs į šalis ( t.1, b. l. 16-21).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, V. I. mirė 2018 m. rugpjūčio 6 d., 09.00 val. V. I. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis vokuose; muštinėmis žaizdomis dešinės akies apatiniame voke, tarpuakyje, viršutinėje lūpoje; minkštųjų audinių kraujosruvomis dešinėje momeninėje srityje, abiejų skruostikaulių projekcijose; kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio bei kairės pakaušinės skilties; kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš abiejų momeninių ir pakaušinių skilčių sferinių paviršių; daugiaskeveldriniais nosikaulių lūžiais; žandinių ančių lateralinių sienelių lūžiais (kliniškai); dešiniojo smilkinkaulio skruostinės ataugos įstrižiniu lūžiu. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu po kietuoju dangalu išsiliejusiu krauju (kliniškai), galvos smegenų pabrinkimu (kliniškai), koma (kliniškai), abipusiu plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu. V. I. lavone nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose; muštinėmis žaizdomis dešinės akies apatiniame voke, tarpuakyje, viršutinėje lūpoje; minkštųjų audinių kraujosruvomis dešinėje momeninėje srityje, abiejų skruostikaulių projekcijose; kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio bei kairės pakaušinės skilties; kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš abiejų momeninių ir pakaušinių skilčių sferinių paviršių; daugiaskeveldriniais nosikaulių lūžiais; žandinių ančių lateralinių sienelių lūžiais (kliniškai); dešiniojo smilkinkaulio skruostinės ataugos įstrižiniu lūžiu. Taip pat nustatytos taškinės durtinės žaizdelės su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis abiejų alkūnių duobėse. Galvos sumušimas padarytas kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir, galimai, paviršiais, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ RVUL 2018 m. liepos 28 d., 22.22 val. Taškinės durtinės žaizdelės su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis abiejų alkūnių duobėse padarytos hospitalizacijos laikotarpiu atliktų medicininių manipuliacijų metu gydymo tikslu, kaip sužalojimai nekvalifikuojamos. Sužalojimai visumoje, dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, suspaudusio smegenis, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai, nustatyti V. I. lavone, visumoje nėra būdingi griuvimui. V. I. lavono rankose sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti savigynos metu, nėra. V. I. lavone nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 6 trauminiais poveikiais. Sužalojimai, nustatyti V. I. lavone, padaryti per trumpą laiko tarpą vienas po kito, į tai nurodo panašus sužalojimų makromorfologinis vaizdas lavono tyrimo metu. Todėl pasisakyti, kuris iš sužalojimų padarytas anksčiau, o kuris vėliau, nėra galimybės. Neatmetama galimybė, kad po visų galvos sužalojimų padarymo V. I. kurį tai laiką (jei iš karto neprarado sąmonės) galėjo atlikti savarankiškus veiksmus kol neprarado sąmonės dėl progresuojančio smegenų brinkimo. Sužalojimų lokalizacija, pobūdis bei makromorfologinis vaizdas lavono tyrimo metu nenurodo, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis sužalojimų jam padarymo metu. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiais. Individualūs žalojančių daiktų požymiai V. I. lavone nustatytuose sužalojimuose neužsifiksavo. V. I. sirgo kepenų ciroze, kasos ir galvos smegenų minkštųjų dangalų fibroze. Šie susirgimai tiesioginio priežastinio ryšio su mirtimi neturėjo, o tik galėjo sunkinti V. I. bendrą sveikatos būklę. V. I. mirė nuo galvos sužalojimų visumos ir jų komplikacijų ( t.1, b. l. 56-68).
Ekspertas D. F., pateikęs specialisto išvadą, bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad nukentėjusysis mirė po patirtos galvos traumos, įvykus komplikacijai tokiai kaip plaučių uždegimas. Buvo galvos trauma, jis buvo sutrikusios sąmonės, komoje, dėl ko buvo priverstinai ventiliuojamas, daryta dirbtinė plaučių ventiliacija ir dėl to įvyko komplikacija – plaučių uždegimas, t. y. įsimetė hospitalinė infekcija ir įvyko plaučių uždegimas, ko pasėkoje, jam progresuojant, dėl progresuojančio kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumo įvyko mirtis. Mirties priežastis – galvos trauma, kuri komplikavosi į plaučių uždegimą. Tai nesusiję su gydymu. Požymių, jog gydymas būtų buvęs blogas ar buvo atlikti neteisingi veiksmai, arba būtų buvusi gydytojų klaida, nėra. 2018 m. rugpjūčio 1 d. pastebėta, jog prasideda pneumonija, plaučių uždegimas gana aktyvus, netoleruoja intubacinio vamzdelio. Kai įvyksta galvos trauma, visos organizmo apsauginės funkcijos labai krenta. Jam buvo taikytas adekvatus gydymas, buvo skirti antibiotikai, bet nepaisant to, ne visada pavyksta sustabdyti procesą, todėl jam progresuojant ir vyko komplikacijos. Skrodimo metu matėsi, kad plaučių uždegimas buvo ne vienos dienos, o ilgalaikis, jau buvo prasidėjusi hepatizacijos stadija. Hepatizacijos stadija – kai plaučių audinys labai pakitęs, jis tampa panašus į kepenų audinį, o tai rodo ilgalaikį bei toli pažengusį procesą. Traumuojama buvo į vienos akies sritį, antros akies sritį, dešinę smilkininę sritį, viršugalvį, viršutinę lūpą ir kairę smilkininę sritį. Tarp patirtų padarytų sužalojimų ir mirties priežasties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Dažniausiai po panašaus pobūdžio galvos traumos bei taikant stacionarinį gydymą mirtis įvyksta per plaučių uždegimo komplikaciją, t. y. taip buvo ir šiuo atveju. Mirtis įvyko nuo galvos sumušimo, pasireiškusio visais sužalojimais, tačiau mediciniškai išskirti nuo kurio konkrečiai, t.y. kuris buvo lemiamas, negali, nes bendras ir morfologinis vaizdas šių sužalojimų yra panašus. Jie turėjo būti padaryti per panašų laiko tarpą. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiais. Sužalojimai padaryti kumščiais viršugalvyje – nėra įprasta vieta, bet sužalojimo padarymo metu nukentėjusysis galėjo būti įvairiose padėtyse, tai kodėl gi ne. Mažai tikėtina, kad nukentėjusysis galėjo kristi nuo laiptų ir pasidaryti sau kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu vien tik kritimo mechanizmu. Dėl pateiktos išvados, kurioje minimas nutraukimo sindromas, šiuo atveju negali būti diagnozuotas, nes medicininiuose dokumentuose nėra nei vieno požymio, kad būtų išraiška abstinencijos sindromui. Dėl patirtos traumos jam vyko kraujavimas iš nosiaryklės. Kraujas yra agresyvi terpė. Yra taip vadinamos aspiracinės paspringimo pneumonijos, t. y. jei žmogus paspringsta kažkokiomis medžiagomis, gali dėl to prasidėti pneumonija. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad širdies ertmėse buvo mišrūs kraujo krešuliai, kas rodo, kad mirtis buvo agoninė, tai būdinga ne staigiai mirčiai, bet būdinga mirčiai nuo tokios ligos kaip pneumonija. Iki perkėlimo į paprastą palatą jam plaučių uždegimas blogėjo, progresavo. Pneumonija atsirado jau būnant ligoninėje, atvyko jis be pneumonijos požymių. Gulint stacionare taikant dirbtinį kvėpavimą tiek iš oro, tiek iš aplinkos pakliūna mikrobai, organizmas susilpnėjęs, todėl susergama, be to šiuo atveju yra aspiracija, paspringimas savo krauju. Yra neabejotinas pneumonijos vaizdas, ji tikrai nėra 100 procentų hospitalinė, nes yra įrašai, kad plaučiuose jau buvo kraujingų gleivių, kurios pateko nuo sužalojimo. E.coli sukelta pneumonija, tai daktarai padarė pasėlį, iš gleivių ir išaugo E. coli, kurios gali būti tiek nuosavose išmatose, ant odos, gali būti ligoninėje ant sienos, lovos ir panašiai. Antibiotikai buvo paskirti iki pirmadienio, bet tą pirmadienį jis numirė. Yra įrašas, kad jis nebuvo draustas, yra įsiskolinimas PSD apie 500 eurų, todėl jam negali būti teikiama pilna medicininė pagalba, o tik būtina.
Teismo medicinos konsultacinės specialisto išvados (duomenys neskelbtini) duomenimis, teismo medicinos diagnozėje V. I. mirties priežastimi laikoma dėl sunkios galvos smegenų traumos įvykusi komplikacija – abipusis plaučių uždegimas, kuris progresavo kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu, tačiau tai prieštarauja klinikiniams duomenims, nes pacientas gerėjančios būklės perkeltas iš reanimacijos į neurochirurgijos skyrių, bei nėra duomenų, kad jo būklė blogėtų. Atsižvelgus į klinikinius duomenis - „pacientui staiga sustojo kvėpavimas ir širdies veikla“ bei buvo atžymėta, kad „įtariamos žymės po intraveninių narkotikų leidimo“ bei „Kirkšnyse matomi randai kirkšnies kraujagyslių projekcijoje (buvusios „šachtos“?) nurodo, kad pacientas galimai buvo vartojantis narkotines ar kitas chemines medžiagas bei atsižvelgiant į autopsijos radinius, būdingus ilgalaikiam alkoholio ar kitų cheminių medžiagų vartojimui – kepenų cirozė, kasos ir galvos smegenų minkštųjų dangalų fibrozė, labiausiai tikėtina, kad mirties priežastimi buvo staigus širdies sustojimas abstinencijos priepuolio metu. V. I. lavone nustatyta galvos trauma, pasireiškusi poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose; muštinėmis žaizdomis dešinės akies apatiniame voke, tarpuakyje, viršutinėje lūpoje; minkštųjų audinių kraujosruvomis dešinėje momeninėje srityje, abiejų skruostikaulių projekcijose; kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio bei kairės pakaušinės skilties; kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš abiejų momeninių ir pakaušinių skilčių sferinių paviršių; daugiaskeveldriniais nosikaulių lūžiais; žandinių ančių lateralinių sienelių lūžiais (kliniškai); dešiniojo smilkinkaulio skruostinės ataugos įstrižiniu lūžių. Galvos sumušimas padarytas kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir, galimai, paviršiais, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ RVUL 2018 m. liepos 28 d., 22.22 val. Sužalojimai visumoje, dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, suspaudusio smegenis, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu ( t.3, b. l. 62-75).
Ekspertas P. P., pateikęs konsultacinę specialisto išvadą, paaiškino, kad baltoji karštinė ligoninėje nebuvo užfiksuota, nes gulėjo palatoje, o ne reanimacijoje, kurioje pacientas stebimas pastoviai. Buvo plaučių uždegimas, jis nustatytas jau reanimacijoje, atitraukė pūlius, paskyrė antibiotikus ir rugpjūčio 3 d. jį iškėlė į skyrių gerėjančioje būklėje, o 6 d. ryte jis staiga randamas negyvas. Tris dienas žmogus gulėjo skyriuje, bet neturi duomenų, kad jo būklė blogėtų. Jei vystosi plaučių uždegimas, prisotinimas deguonimi blogėja, kaip taisyklė pacientą grąžina į reanimaciją. Šiuo atveju, kad jo būklė blogėtų gulint skyriuje, duomenų nėra. Staiga jis numiršta. Atlikus mirusiojo autopsiją rasti pakitimai vidaus organuose, kurie būdingi žmonėms, vartojantiems ilgą laiką alkoholį ir kitas chemines medžiagas. Tokiu atveju labai tikėtina, kad įvyko baltosios karštinės priepuolis. Susipažinęs su V. I. gydymo stacionare istorija Nr. (duomenys neskelbtini) ekspertas papildomai paaiškino, kad V. I. mirė labiau tikėtina nuo plaučių uždegimo. Ligos istorijoje nurodyta, kad rugpjūčio 3 d. jį perkėlė į neurochirurgijos skyrių. Skirtas amoksiklavas. Rugpjūčio 3 d., 11.29 val., yra įrašas, kad pacientas nedraustas nuo 2017 m. rugsėjo 29 d., skola Sodrai. Kitas įrašas rugpjūčio 6 d., kad pacientui staiga sustojo kvėpavimas ir širdies veikla. Rugpjūčio 1 d. yra paimtas tyrimas, o atsakymas rugpjūčio 6 d., t. y. po penkių dienų, kol išauga bakterija. Nepaskirti antibiotikai tai baisiai bakterijai, kuri išaugo. Amoksiklavas tinkamas ešerijai coli. Gydymo istorijoje yra įrašas MRSE! Tai reiškia penicilinui atsparus stafilokokas. Realiai ši bakterija jį žudė, ji yra tik ligoninės viduje, pats žmogus jos neatsineša. Ešerija coli galėjo būti jo, bet stafilokoką, kuris yra atsparus viskam, jis jau gavo ligoninėje. Yra slaugytojos įrašai, terapeutas jo nematė, plaučių nuotrauka nedaryta. Gydytojų įrašų nėra. Jo būklė stipriai blogėjo, gydytojai jo nesekė. Jis buvo socialiai nedraustas, dar yra pažymėta, kad yra niežai. Taip pat neatsisako išvados, kad mirties priežastis galėjo būti abstinencijos priepuolis.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 298/2018(01) duomenimis, ant V. I. kelnių, marškinių rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. I. DNR profiliu su 99, 9999999999999% tikimybe ( t.1, b. l. 78-84).
VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2019 m. vasario 22 d. rašto duomenimis, V. I. buvo taikomas judrumo apribojimas fiksavimo diržais. 2018 m. liepos 28 d. pacientas konsultuotas Ligoninės Skubios pagalbos skyriuje, buvo agresyvus, po gydytojų specialistų konsultacijų hospitalizuotas į Neurochirurgijos skyrių lydint apsaugos darbuotojams. Hospitalizacijos metu dėl išreikštų elgesio sutrikimų, keliamos grėsmės sau ir aplinkiniams, vadovaujantis Ligoninės direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. ĮV-294, pacientas buvo fiksuotas lovoje ( t.3, b. l. 59).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Areštinės ir konvojaus skyriuje esančios informacijos apie sulaikyto L. Š. pristatymą matyti, kad 2018 m. liepos 29 d., 06.10 val., yra bendrosios praktikos slaugytojos J. N. įrašas – subjektyvūs duomenys: skundų sveikata neturi, rūkantis. Objektyvūs duomenys: bendra būklė gera, sąmonė aiški, teisingo elgesio, širdies veikla ritmiška. Odos nubrozdinimas kairės alkūnės srityje, patinimas ir nubrozdinimai dešinės plaštakos krumplių srityje, kitų kūno sužalojimų nerasta. Sumušimo aplinkybių nenurodo. Konvojuoti galima ( t.2, b. l. 197).
Į areštinę uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir kratos 2018 m. liepos 31 d. protokolo duomenimis, L. Š. užfiksuoti nubrozdinimai, schemoje pavaizduoti 50 (kairė ranka) ir 22 (dešinė plaštaka) numeriais, patinimas 22 zonoje (t. 3, b. l. 60). Pažymėta, kad dėl sveikatos būklės pretenzijų neturi, šalia yra L. Š. parašas ( t.3, b. l. 40).
Apžiūros 2018 m. spalio 29 d. protokolo duomenimis, padaryta Bendrajame pagalbos centre 2017 m. liepos 28 d., 20.24 val., užfiksuoto pranešimo stenograma. Pranešėjas (V) - A. M. (pateiktas ir vertimas). V.- Pagalbos numeris, koks tai jis (keiksmažodis) visiškai atsijungęs (keiksmažodis). BPC. - 112 klausau. V. - Laba diena. (kažko klausia) (duomenys neskelbtini) čia koks adresas? (duomenys neskelbtini) koks adresas? BPC. – Vilniaus mieste? V. - Jo, Vilniaus mieste, žmogus sudaužytas guli visas kruvinas ( kažkam sako) Sakyk adresą. BPC. – Kas jam atsitiko? V. – Sumušė, sumušė, sumušė. BPC. - Prieš kiek laiko? V. – Prieš 5 ar 7 minutes. BPC. - Kas sumušė matėte? V. – Nemačiau, aš atėjau, iš žmonių išgirdau koroče, kad buvo muštynės, aš su šuniu praėjau pro šalį, va dabar skambinu (kažkam rėkia) Adresą sakyk, adresą. BPC. – Vyras, moteris ten? V. – Koks, aaa... sekundėlę, sekundėlę tuoj, sekundėlę, tuoj adresas. BPC. – Tai sąmoningas šiuo metu? V. – Ne, guli, guli ant asfalto. BPC.- Kokio amžiaus maždaug? V. – 30-32 kažkur tai. BPC. – Aha, supratau, vyras, taip? V. – taip. BPC. – (duomenys neskelbtini) kiek, sakykit greitai. V. – Einu tuoj, sekundėlę, einu žiūrėti adresą, tuoj namą pamatysiu, tuoj sekundę. BPC. – Ir niekas nematė, kas ten sumušė? Kur nubėgo? Niekas? Liudininkų nėra? V. – Ne, niekas nematė. BPC. – Nematė, taip? Vardas pavardė jūsų, kas praneša? V. – A. M., a, (duomenys neskelbtini), tegul atvažiuoja, o aš, o aš čionai parodysiu, kur guli. BPC. – Gerai tvarkoj, laukit ( t.1, b. l. 134-138).
Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2019 m. kovo 19 d. atsakymo duomenimis, 2018 m. liepos 28 d., 20.30 val., Centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtin) ( A.) (t.3, b. l. 112).
L. Š. kaltę pripažino iš dalies, nurodė, kad pripažįsta tris smūgius, vienas iš jų buvo kaip pastūmimas. Taip pat L. Š. nurodė, kad V. I. pats inicijavo konfliktą, o jis gynėsi. Nesutinka dėl to, kad jis padarė visus sužalojimus, nesupranta, kaip galėjo būti padarytas sužalojimas viršugalvyje, V. I. buvo nukritęs. Mano, kad V. I. mirtis nėra tiesiogiai susijusi su jam padarytais sužalojimais.
Teismas, vertindamas bylos duomenis, daro išvadą, kad jie patvirtina kaltinamajam inkriminuotos veikos V. I. padarymą.
Kaip nustatyta bylos duomenimis, konflikto pradžios liudytojų nėra. T. T. nurodė jau prasidėjusio įvykio aplinkybes – ji matė, kaip L. Š., atsisėdęs ant gulinčio V. I., sudavė šiam smūgius, V. I., jos nuomone, buvo be sąmonės – jis nesigynė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas vertina, kad liudytojos T. T. nurodytos aplinkybės atitinka specialisto išvados (duomenys neskelbtini) duomenis: sužalojimai, nustatyti V. I. lavone, visumoje nėra būdingi griuvimui; V. I. lavono rankose sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti savigynos metu, nėra; V. I. lavone nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 6 trauminiais poveikiais; sužalojimai, nustatyti V. I. lavone, padaryti per trumpą laiko tarpą vienas po kito, į tai nurodo panašus sužalojimų makromorfologinis vaizdas lavono tyrimo metu.
Teismas pažymi, kad L. Š. objektyviai nebuvo nustatyti sužalojimai, iš kurių galima būtų daryti išvadą apie grumtynes, reikalingumą gintis. Kaip matyti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Areštinės ir konvojaus skyriuje esančios informacijos apie sulaikyto L. Š. pristatymą, 2018 m. liepos 29 d., 06.10 val., yra bendrosios praktikos slaugytojos J. N. įrašas – subjektyvūs duomenys: skundų sveikata neturi; objektyvūs duomenys: bendra būklė gera, sąmonė aiški, teisingo elgesio, širdies veikla ritmiška; odos nubrozdinimas kairės alkūnės srityje, patinimas ir nubrozdinimai dešinės plaštakos krumplių srityje, kitų kūno sužalojimų nerasta; sumušimo aplinkybių nenurodo; konvojuoti galima (t.2, b. l. 197). Analogiškai, į areštinę uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir kratos 2018 m. liepos 31 d. protokolo duomenimis, L. Š. užfiksuoti nubrozdinimai, schemoje pavaizduoti 50 ( kairė ranka) ir 22 (dešinė plaštaka) numeriais, patinimas 22 zonoje (t. 3, b. l. 60); dėl sveikatos būklės pretenzijų neturi ( t.3, b. l. 40). Ir priešingai, specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, V. I. lavono rankose sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti savigynos metu, nėra.
Teismas pažymi, kad liudytojo A. M. parodymai yra prieštaringi, liudytojas parodymus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu keitė, teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai prieštarauja liudytojos T. T. parodymams ir skambučio Bendrajam pagalbos centrui turiniui.
Iš Bendrajame pagalbos centre 2017 m. liepos 28 d., 20.24 val., užfiksuoto pranešimo stenogramos, pranešėjas - A. M., matyti, kad A. M. nurodo, jog nematė, kas sumušė, atėjęs iš žmonių išgirdo, kad buvo muštynės, liudininkų nėra, niekas nematė, jis gali parodyti, kur guli. Analogiškai, apklausos ikiteisminio tyrimo metu A. M. parodė, kad 2018 m. liepos 28 d., apie 20-20.30 val., jis su šunimi vaikščiojo lauke, eidamas pro sandėliukus (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, viduryje aikštelės prie sandėliukų ant žemės, kraujo klane pamatė savo pažįstamą sumuštą V. I.. Jis buvo be sąmonės, jo visas veidas buvo kruvinas. Šalia stovėjo jo sugyventinė T., daugiau nieko nebuvo. T. buvo labai išgėrusi, pasakė, kad V. sumušė L. Jis paskambino ir iškvietė greitąją ir policiją. T. jis pasakė, kad eina pasitikti tarnybų. Po to jis nuėjo prie (duomenys neskelbtini)., Vilniuje. Ten pamatė du vyrus, tarp jų buvo ir L. Š., jo rankos buvo kruvinos. Jis paklausė L., kodėl jo rankos kruvinos, atsakė, kad susimušė, bet neminėjo, su kuo. Jie pasiūlė išgerti, jis pasiliko su jais. Maždaug po 30 min. atvyko policijos pareigūnai. Jie priėjo, pamatė, kad L. rankos kruvinos, jį sulaikė.
Teismas pažymi, kad vėlesni liudytojo A. M. parodymai pas ikiteisminio tyrimo teisėją apie tai, jog ji matė, kaip V. L. Š. sudavė porą kartų, L. trenkė atgal, V. nukrito; L. gal 3-4 kartus trenkė atgal, V. parkrito, veidas kruvinas; L. iš karto pasišalino; A. M. liko su T.; V. pasirodė, kad prarado sąmonę, - nepatvirtinti bylos duomenimis, priešingai, jiems prieštarauja, analogiškai, ir teisiamojo posėdžio metu duoti liudytojo A. M. parodymai. Teismas atkreipia dėmesį į kaltinamojo ir šio liudytojo santykius – jie yra pažįstami, kaip nurodė liudytojas, 4-5 metus, į liudytojo parodymų pakeitimo laiką – tuojau po įvykio liudytojas nurodė aplinkybes, atitinkančias jo paties skambučio Bendrajam pagalbos centrui turinį bei liudytojos T. T. parodymus, parodymai buvo pakeisti vėliau, galimai siekiant padėti pažįstamam asmeniui palengvinti teisinę atsakomybę.
Dėl sužalojimų kiekio, vietos (viršugalvyje).
Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, V. I. lavone nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose; muštinėmis žaizdomis dešinės akies apatiniame voke, tarpuakyje, viršutinėje lūpoje; minkštųjų audinių kraujosruvomis dešinėje momeninėje srityje, abiejų skruostikaulių projekcijose; kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio bei kairės pakaušinės skilties; kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš abiejų momeninių ir pakaušinių skilčių sferinių paviršių; daugiaskeveldriniais nosikaulių lūžiais; žandinių ančių lateralinių sienelių lūžiais (kliniškai); dešiniojo smilkinkaulio skruostinės ataugos įstrižiniu lūžiu. Sužalojimai, nustatyti V. I. lavone, visumoje nėra būdingi griuvimui. V. I. lavone nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 6 trauminiais poveikiais. Sužalojimai, nustatyti V. I. lavone, padaryti per trumpą laiko tarpą vienas po kito, į tai nurodo panašus sužalojimų makromorfologinis vaizdas lavono tyrimo metu.
Pažymėtina, kad ir kaltinamasis L. Š. neteigia, jog V. I. buvo kritęs, jis tik kelia tokią galimybę. Liudytoja T. T. nepripažįsta, kad V. I. buvo kritęs. Kaip matyti iš specialisto išvados, V. I. lavone nustatyti sužalojimai visumoje nėra būdingi griuvimui.
Teismas, vertindamas bylos duomenis apie sužalojimų V. I. padarymo aplinkybes – L. Š. liudytojos T. T. akivaizdoje sėdėjo ant gulinčio V. I., smūgiavo jam, V. I. nesigynė, nukentėjusiojo veidas buvo kruvinas, - daro išvadą, kad visi sužalojimai, nustatyti nukentėjusiajam, buvo padaryti vienu metu, tomis pačiomis aplinkybėmis. Kaip paaiškino ekspertas D. F., sužalojimai padaryti kumščiais viršugalvyje – nėra įprasta vieta, bet sužalojimo padarymo metu nukentėjusysis galėjo būti įvairiose padėtyse. Teismas neturi pagrindo abejoti specialisto išvada dėl to, jog sužalojimai, nustatyti V. I. lavone, visumoje nėra būdingi griuvimui. Griuvimo aplinkybės nėra patvirtintos jokiais duomenimis, ši versija atmestina.
Specialisto išvados duomenimis, sužalojimai, nustatyti V. I. lavone, visumoje, dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, suspaudusio smegenis, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. V. I. lavone nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 6 trauminiais poveikiais. V. I. mirė nuo galvos sužalojimų visumos ir jų komplikacijų. Kaip nustatyta bylos duomenimis, sužalojimai V. I. buvo padaryti 2018 m. liepos 28 d., jis mirė 2018 m. rugpjūčio 6 d. Ekspertas D. F., pateikęs specialisto išvadą, bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad nukentėjusysis mirė po patirtos galvos traumos, įvykus komplikacijai - plaučių uždegimui. Buvo galvos trauma, jis buvo sutrikusios sąmonės, komoje, dėl ko buvo priverstinai ventiliuojamas, daryta dirbtinė plaučių ventiliacija ir dėl to įvyko komplikacija – plaučių uždegimas, t. y. įsimetė hospitalinė infekcija ir įvyko plaučių uždegimas, jam progresuojant, dėl progresuojančio kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumo įvyko mirtis. Mirties priežastis – galvos trauma, kuri komplikavosi į plaučių uždegimą. Ekspertas P. P., pateikęs konsultacinę specialisto išvadą, susipažinęs su V. I. gydymo stacionare istorija Nr. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad V. I. mirė labiau tikėtina nuo plaučių uždegimo. Ligos istorijoje nurodyta, kad rugpjūčio 3 d. jį perkėlė į neurochirurgijos skyrių. Skirtas amoksiklavas. Rugpjūčio 3 d., 11.29 val., yra įrašas, kad pacientas nedraustas nuo 2017 m. rugsėjo 29 d., skola Sodrai. Kitas įrašas rugpjūčio 6 d., kad pacientui staiga sustojo kvėpavimas ir širdies veikla. Rugpjūčio 1 d. yra paimtas tyrimas, o atsakymas rugpjūčio 6 d., t. y. po penkių dienų, kol išauga bakterija. Nepaskirti antibiotikai tai baisiai bakterijai, kuri išaugo. Amoksiklavas tinkamas ešerijai coli. Gydymo istorijoje yra įrašas MRSE! Tai reiškia penicilinui atsparus stafilokokas. Realiai ši bakterija jį žudė, ji yra tik ligoninės viduje, pats žmogus jos neatsineša. Ešerija coli galėjo būti jo, bet stafilokoką, kuris yra atsparus viskam, jis jau gavo ligoninėje. Yra slaugytojos įrašai, terapeutas jo nematė, plaučių nuotrauka nedaryta. Gydytojų įrašų nėra. Jo būklė stipriai blogėjo, gydytojai jo nesekė. Jis buvo socialiai nedraustas, dar pažymėta, kad yra niežai. Teismas, vertindamas specialistų išvadas, jas surašiusių ekspertų paaiškinimus teisme, daro išvadą, kad V. I. mirė nuo hospitalinės infekcijos, plaučių uždegimo. Duomenų, kad V. I. būtų pasireiškusi alkoholinė abstinencija, nėra. Akivaizdu, kad gydymas ligoninėje V. I. buvo taikomas po patirtos galvos traumos. Kaip paaiškino ekspertas D. F., V. I. buvo priverstinai ventiliuojamas, daryta dirbtinė plaučių ventiliacija ir dėl to įvyko komplikacija – plaučių uždegimas, t. y. įsimetė hospitalinė infekcija ir įvyko plaučių uždegimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38-942/2017 pažymėta, jog dėl priežastinio ryšio kito žmogaus gyvybės atėmimo bylose sprendžiama vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių seką, reikalingą išvadai padaryti: ar yra ryšys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiškiniai lemia nukentėjusio žmogaus mirtį, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš neteisėtos veikos. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2011, 2K-P-247/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-381/2011 nurodyta, kad nukentėjusysis buvo sužalotas Z. J. sudavus rankomis ir kojomis nenustatytą skaičių smūgių į liemenį bei galvą, vienu trauminiu poveikiu sumušus galvą kairiojo smilkinio ir žando srityje, taip V. K. sukeliant sunkius padarinius– kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo smegenų pusrutulio, tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, abipusiu plaučių uždegimu. Vadovaujantis abejonių nekeliančio ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadomis ir eksperto J. R. paaiškinimais apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuota, kad V. K. mirtį lėmė būtent kairiojo smilkinio-žando srities sumušimas (padarytas sudavus vieną smūgį ranka į veido kairę pusę). Taigi smurtiniai Z. J. veiksmai vertintini kaip būtina sąlyga, be kurios nukentėjusysis nebūtų miręs, be to, šie veiksmai dėsningai sukėlė mirtį ir yra svarbiausia jos priežastis. Priežastingumo negali paneigti ir kasatorės nurodyti faktai apie nukentėjusiojo asocialaus gyvenimo būdo galimą įtaką sužalojimo mastui ir gijimo procesui. Šioje nutartyje taip pat pažymėta, kad nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Suduodant smūgį į galvą, daroma veika, kelianti pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (kasacinės nutartys Nr. 2K-302/2010, 2K-281/2008, 2K-469/2007, 2K-237/2005). Teismas daro išvadą, kad L. Š., suduodamas nukentėjusiajam smūgius, ne mažiau 6 trauminių poveikių į galvą, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Suduodamas smūgius į galvą jis numatė, kad nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti, veikė netiesiogine tyčia. Teismas remiasi Specialisto išvados Nr.(duomenys neskelbtini) duomenimis, daro išvadą, kad nėra pagrindo ja abejoti. Konsultacinė išvada, ją surašęs ekspertas akcentavo mirties nuo hospitalinės plaučių infekcijos priežastį. Teismas, vertindamas aplinkybę, jog V. I. rugpjūčio 1 d. buvo diagnozuotas plaučių uždegimas, kaip nustatyta Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ją surašiusio eksperto paaiškinimo duomenimis, V. I. buvo priverstinai ventiliuojamas, daryta dirbtinė plaučių ventiliacija ir dėl to įvyko komplikacija – plaučių uždegimas, t. y. įsimetė hospitalinė infekcija ir įvyko plaučių uždegimas, daro išvadą, jog tarp galvos traumos ir V. I. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. L. Š. kaltė įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį. Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis, tiek tyrimo metu, tiek teisme pripažino, jog sudavė smūgius nukentėjusiajam, dėl to apgailestavo. Teismas pripažįsta kaltinamojo prisipažinimą ir nuoširdų gailestį jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Alkotesterio tikrinimo kvito duomenimis, L. Š. 2018 m. liepos 18 d., 22.41 val., nustatytas 1,76 promilės girtumas (t.1, b. l. 145). Teismas vertina, kad bylos duomenys nėra pakankami konstatuoti kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Veikos padarymo metu kaltinamojo apsvaigimas nebuvo nustatytas. Kaltinamasis nurodė, kad jis išgėrė po veikos padarymo. Ši aplinkybė nepaneigta, abejonės, kurių negalima pašalinti išnaudojus galimybes papildomiems įrodymams surinkti, aiškintinos kaltinamojo naudai. Kitų atsakomybę sunkinančių aplinkybių kaltinamajam neinkriminuota. Kaltinamasis buvo teistas už plėšimą, kontrabandą, neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo teistumus skirdamas bausmę, kaip į jo asmenybę charakterizuojančią medžiagą. Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 3390,39 eurų civilinį ieškinį ( t.1, b. l. 28-33). G. I. pareiškė 3000 eurų civilinį ieškinį (t.1, b. l. 24). Civilinio ieškinio duomenimis, dėl brolio nužudymo jis patyrė moralinę žalą. Nors su broliu paskutiniu metu nuolat nepalaikė ryšio, tačiau buvo artimi. Prašo priteisti pinigus paminklui pastatyti ir kapo sutvarkymui. Teisme nukentėjusysis paaiškino, kad nenori, jog brolis būtų palaidotas bendrose kapinėse su dar 62 žmonėmis, nori brolį perlaidoti. Brolio kūną sudegino, ant kiekvienos urnos nėra pavardžių. Jis patyrė moralinę žalą, kad prarado brolį. Yra dar sesuo, tėvai mirę. Brolis gyveno atskirai, paskutinį kartą jį matė prieš pusę metų. Jam G. I. parūpindavo darbą, nes dirbo statybose. Brolį jis buvo priėmęs pas save, kai neturėjo kur gyventi. Kur jis gyveno iki mirties, nežino. L. Š. pripažino civilinius ieškinius. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas, nukentėjusiojo G. I. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Vilniaus teritorinė ligonių kasa patyrė išlaidas dėl V. I. gydymo, jų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašo duomenimis. Civilinis ieškinys pagrįstas, tenkintinas.
Teismas daro išvadą, kad nukentėjusysis G. I. dėl brolio nužudymo patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, dvasiniu sukrėtimu.
Vertindamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nukentėjusiojo paaiškinimą, jog su broliu gyveno atskirai, paskutiniu metu su juo nuolat nepalaikė ryšio, tačiau buvo artimi. Teismas, atsižvelgdamas į nusikaltimo pasekmės, nusikaltimu pažeistą vertybę, jos reikšmingumą – atimta žmogaus gyvybė, asmens kaltę, veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį – padarytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas, kaltinamojo turtinę padėtį – dirbo, turėjo gyvenamąją vietą, į nukentėjusiojo amžių ir turtinę padėtį, darbingo amžiaus asmuo, su nužudytuoju gyvenęs atskirai, į teismų praktiką analogiškose bylose, į teisingumo ir protingumo principus, daro išvadą, kad nukentėjusiajam atlygintina 600 Eur neturtinės žalos.
Nukentėjusysis G. I. nurodė, kad prašo priteisti pinigus paminklui pastatyti ir kapo sutvarkymui.
Vilniaus apskrities vyriausiojo Policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimų valdybos 2-ojo skyriaus 2018 m. rugpjūčio 14 d. rašto duomenimis, tyrimo metu nukentėjusiuoju pripažintas V. I. brolis G. I., kuriam buvo duotas leidimas palaidoti brolį, 2018 m. rugpjūčio 14 d. atsisakė palaidoti V. I.. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus prašoma V. I. kūną (lavoną) palaidoti valstybės lėšomis ( t.1, b. l. 52).
Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, jog nužudytasis buvo palaidotas valstybės lėšomis, neturi pagrindo priteisti pinigų kapo sutvarkymui.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų. L. Š. teistas (t. 2, b. l. 33-43), baustas administracinėmis nuobaudomis (t.2, b. l. 44-62), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (t. 2, b. l. 66, 68), Vilniaus priklausomybės ligų centre gydytas nuo 2004 m. kovo 2 d., diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus; priklausomybės sindromas (t. 2, b. l. 67). UAB „duomenys neskelbtini“ L. Š. charakterizuojamas teigiamai, charakteristikoje nurodoma, kad jis yra kruopštus, nekonfliktiškas, pareigingas, imlus įvairioms naujovėms bei pasiūlymams ( t.3, b. l. 29). Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo resocializacijos skyriaus charakteristikos duomenimis, L. Š. bendraudamas su administracijos atstovais yra mandagus bei taktiškas. L. Š. yra ramaus būdo, komunikabilus ir vengiantis konfliktų asmuo, stengiasi nerodyti savo emocijų, lanksčiai prisitaiko prie esamų sąlygų, buityje gana tvarkingas.
Teismas, atsižvelgdamas į veikos padarymo aplinkybes – žmogaus gyvybė atimta sudavus 6 smūgius į galvą, V. I. mirė ne iš karto po smūgių sudavimo, įvykus komplikacijai, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltinamasis pripažino konfliktą, nesislėpė, į kaltinamojo asmenybę – ne kartą teistas, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkio laisvės atėmimo bausmė.
L. Š. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje numatyta tvarka 2018 m. liepos 28 d., 21.00 val. (t.1, b. l. 144). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nutartimi L. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui ( t.1, b. l. 192-193). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi L. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams ( t.2, b. l. 8-10). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi L. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 1 mėnesiui ( t.2, b. l. 18-20). Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi L. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams ( t.2, b. l. 156-159). Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartimi L. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams ( t.3, b. l. 115-117). Laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į bausmę, kardomoji priemonė – suėmimas paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dėžė, kurioje V. I. kelnės, marškiniai, batai, kojinės ir vokas su L. Š. eilių pavyzdžiai, perduotas saugoti į centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje ( t.1, b. l. 85-86), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
L. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, skirti bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams.
Bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2019 m. gegužės 21 d.
Į paskirtą bausmę įskaičiuoti laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2018 m. liepos 28 d. iki 2019 m. gegužės 21 d.
Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš L. Š. 3390,39 Eur.
Nukentėjusiojo G. I. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš L. Š. 600 Eur.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dėžę, kurioje V. I. kelnės, marškiniai, batai, kojinės ir vokas su L. Š. eilių pavyzdžiais, perduotą saugoti į centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje ( t.1, b. l. 85-86), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
V. I. gydymo stacionare istoriją Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti VšĮ Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.