- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-04-01
- Bylos Nr.
- ATP-201-382/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-03996-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Pocius
- Kategorijos
- 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarimo, kuriuo D. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, ATPK 130 straipsnio 1 dalį nubaustas dvidešimt penkių parų administracinio arešto bausme.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. B. nubaustas už tai, kad jis 2013 m. gruodžio 16 d., apie 1.22 val., Liepų ir Trilapio gatvių sankryžoje, Klaipėdoje, neturėdamas teisės vairuoti, vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį V. D., nepasirinko saugaus greičio, dėl to nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į šviesoforo valdymo bloką. Eismo įvykio metu sugadintas šviesoforo valdymo blokas bei automobilis. Po eismo įvykio D. B. pasišalino iš įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p., 127 p., 222 p. reikalavimus. Šiais savo veiksmais D. B. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 3 d. nutarimu D. B. pripažino kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskyrė keturių šimtų trisdešimt keturių eurų baudą, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskyrė dvidešimt penkių parų administracinio arešto bausmę. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu paskirtos nuobaudos subendrintos ir galutinė D. B. nuobauda paskirta dvidešimt penkių parų administracinio arešto bausmė.
Šalies argumentai
D. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti suėjus administracinės atsakomybės nuobaudos senaties skyrimo terminui. Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai. Pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas sudaro kliūtį patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Apelianto teigimu, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisena prasideda nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, gauna informaciją apie galbūt padarytą administracinį teisės pažeidimą. Pasak D. B., policijos pareigūnams jau 2013 m. gruodžio 16 d. buvo žinoma apie jo galbūt padarytus administracinius teisės pažeidimus, todėl šiuo atveju ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminas turėjo baigtis 2014 m. birželio 16 d. Nors ATPK 35 straipsnio 3 dalyje yra numatyta galimybė, esant tam tikroms aplinkybėms (jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo) administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsti. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad terminas skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos tik trunkamiesiems teisės pažeidimams, o jis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, t. y. dėl automobilio pagrobimo, buvo sulaikytas 2014 m. sausio 17 d., todėl nuo to laiko policijos pareigūnams jau buvo žinoma apie jo 2013 m. gruodžio 16 d. galbūt padarytus administracinius teisės pažeidimus. Duomenys dėl padarytos žalos dydžio gauti tik 2014 m. rugsėjo 1 d., t. y. jau praėjus šešių mėnesių terminui, per kurį jam turėjo būti skirta administracinė nuobauda. Apelianto manymu, visi šie duomenys tik patvirtina, jog nebuvo stengiamasi per kuo trumpesnį laiką surinkti įrodymus, kad kaltas asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn ir taip būtų pasiekti administracinei nuobaudai keliami tikslai. Nuo policijos pareigūnų jis nesislėpė, dirbo, turi gyvenamąją vietą, kur ir yra registruotas, tačiau jokių pranešimų ar šaukimų atvykti į policijos įstaigą administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti jis negavo. Taip pat nebuvo paskelbta ir jo paieška. Apie tai, kad buvo pratęstas terminas administracinei nuobaudai skirti, jis informuotas nebuvo. Be to, jei Institucija terminą pratęsė vadovaudamasi ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, tai, apelianto įsitikinimu, jis turėjo būti pratęstas iki 2014 m. gruodžio 16 d. Kadangi ATPK 35 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai buvo pasibaigę, todėl administracinio teisės pažeidimo byla turėjo būti nutraukta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nutarimu D. B. nuobauda paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, nes yra suėję administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminai. Su tokiu apeliacinio skundo teiginiu apygardos teismas sutinka.
ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas 2014 m. gruodžio 3 d. Jam inkriminuoti administraciniai teisės pažeidimai buvo padaryti 2013 m. gruodžio 16 d. Taigi šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas būtų pasibaigęs 2014 m. birželio 16 d. Tačiau Institucija 2014 m. birželio 16 d. nutarimu administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsė iki 2014 m. gruodžio 16 d. Nors šis sprendimas formaliai priimtas dar nepasibaigus įstatyme numatytam šešių mėnesių terminui, tačiau konstatuotina, kad Institucija administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsė neturėdama tam įstatyme numatyto pagrindo, t. y. neteisėtai ir nepagrįstai.
ATPK 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog administracinės nuobaudos skyrimo terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo.
Nors vienerių metų terminas administracinei nuobaudai skirti gali būti nustatytas pagal ATPK 35 straipsnio 3 dalį, tačiau iš Institucijos nutarimo, kuriuo ji pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo terminą, matyti, kad šis terminas buvo pratęstas net nenustačius asmens, kuris galbūt padarė administracinius teisės pažeidimus. Nutarimą pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą Institucija motyvavo tuo, jog yra gauta informacija, kad dėl automobilio vagystės galbūt yra nustatytas kaltininkas, tačiau daugiau duomenų nėra, vyksta tyrimas, todėl administracinės nuobaudos skyrimo terminai tęstini. Taigi Institucija, kuri yra įgaliota surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, per šešis mėnesius nesugebėjusi nustatyti asmens, kuris galbūt padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsė nesant tam ATPK 35 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų ir nedetalizavusi šio savo sprendimo. Akivaizdu, jog administracinės nuobaudos skyrimo terminas gali būti pratęstas tik konkrečiam asmeniui, kuris galbūt padarė administracinį teisės pažeidimą, o ne dėl to, jog Institucija negali nustatyti pažeidimą padariusio asmens, tokiu būdu vilkindama bylos procesą.
Byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų slapstęsis nuo policijos pareigūnų ar vengęs atvykti į policijos įstaigą. Bylos duomenys patvirtina, kad policijos pareigūnai D. B. dėl automobilio vagystės sulaikė 2014 m. sausio 16 d. Taigi kliūčių surasti D. B. nebuvo, juo labiau kad pati Institucija nutarime nurodė, jog yra gauta informacija, kad dėl automobilio vagystės yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir galbūt nustatytas kaltininkas.
Pagal teismų formuojamą praktiką termino pratęsimo priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti objektyviai užkertančios kelią išnagrinėti administracinę bylą ir jos turi būti nustatytos, motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo. Akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje šios praktikos nesilaikė nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas, kadangi nebuvo ATPK 35 straipsnyje numatytų sąlygų ilgesniam nei šešių mėnesių terminui administracinei nuobaudai skirti.
Esant byloje nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nebebuvo galima ir spręsti dėl D. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn, suėjus patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminui (ATPK 250 straipsnio 7 punktas), nebebuvo teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena D. B. nutraukiama.
Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukus dėl to, kad suėjo ATPK 35 straipsnyje numatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas, administracinio teisės pažeidimo padarymo ar nepadarymo, veikos kvalifikavimo klausimai negali būti iš esmės sprendžiami, todėl dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų apygardos teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 7 punktu, 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarimą ir D. B. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.