- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-18
- Bylos Nr.
- 2K-317/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Greičius (pirm.), Rimantas Baumilas, Vytautas Piesliakas (pran.)
- Nuteistasis
- R. M.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Greičiaus, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutarties.
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 14 d. nuosprendžiu R. M. buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams ir pagal BK 155 straipsnio 1 dalį (dėl įžeidimo) laisvės atėmimu devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams, atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą vieneriems metams šešiems mėnesiams ir įpareigojant R. M. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
R. M. pagal BK 165 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto asmens būsto neliečiamumo pažeidimo) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Priteista iš R. M. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariatui 720 Lt proceso išlaidų.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nuosprendžiu Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, nuteistojo R. M. ir nuteistojo R. M. gynėjo apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 14 d. nuosprendžio dalis dėl R. M. išteisinimo pagal BK 165 straipsnio 1 dalį panaikinta ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis. R. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis pagal BK 165 straipsnio 1 dalį paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, ir galutinė subendrinta bausmė R. M. paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 7 punktu paskirtos laivės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant R. M., be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Panaikinta Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 14 d. nuosprendžio dalis, kuria iš R. M. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariatui priteista 720 Lt proceso išlaidų. Kita Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 14 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 27 d. nutartimi panaikintas Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro skundas atmestas, o nuteistojo R. M. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš R. M. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariatui priteista 720 Lt proceso išlaidų. Nurodyta, kad R. M. bausmės vykdymas atidėtas BK 75 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 7 punkto pagrindais. Kita Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 14 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. gruodžio 30 d., apie 01.00 val., Radviliškio r., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, J. B. gyvenamojo namo kambaryje, tyčia koja sudavė vieną smūgį J. B. į nugarą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam J. B. fizinį skausmą.
Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2006 m. gruodžio 30 d., apie 01.00 val., Radviliškio r., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, J. B. gyvenamojo namo kambaryje, siekdamas visiškai įskaudinti ir pažeminti, po smūgio koja į nugarą sudavimo liepė J. B. klauptis ir, elgdamasis itin ciniškai, liepė nukentėjusiajai D. T. nusimauti kelnes ir kelnaites, o J. B. liepė liežuviu laižyti D. T. lyties organus, tokiu būdu viešai žodžiu ir veiksmu užgauliai pažemindamas nukentėjusiuosius J. B. ir D. T.
Pagal BK 165 straipsnio 1 dalį R. M. buvo kaltinamas tuo, kad 2006 m. gruodžio 30 d., apie 01.00 val., Radviliškio r., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, koja išspyręs J. B. gyvenamojo namo lauko duris ir slenkstį, neteisėtai, atvirai, prieš J. B. valią, įsibrovė į J. B. gyvenamąjį namą, tuo neteisėtai pažeisdamas asmens būsto neliečiamumą, tačiau Radviliškio rajono apylinkės teismas jį pagal BK 165 straipsnio 1 dalį išteisino nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Šalies argumentai
Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja kasaciniu skundu prašo teismą panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorė skunde teigia, kad Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarką padaryti esminiai baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalies pažeidimai, sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas skundžiama nutartimi Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmetė motyvuodamas tuo, kad nukentėjusiųjų J. B. ir D. T. parodymai dėl įsilaužimo laiko yra prieštaringi, jie tiksliai negalėjo nurodyti, kas buvo sugadinta – durys ar slenkstis nuteistajam R. M. patenkant į namą. Be to, prieš R. M. patenkant į namą, jis ir nukentėjusieji vartojo alkoholį, kas rodo, jog nukentėjusieji sutiko su R. M. buvimu jų namuose.
Tuo motyvuodamas teismas padarė išvadą, kad R. M. išteisinimas pagal BK 165 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas ir teisėtas, nes byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad R. M. neteisėtai pažeidė asmens būsto neliečiamumą. Šias išvadas apeliacinės instancijos teismas padarė įvertinęs nukentėjusiųjų J. B. ir D. T. parodymus bei parodymų patikrinimo vietoje užfiksuotais duomenimis, susijusiais su įsibrovimo metu padarytais turto, t. y. nukentėjusiųjų gyvenamojo namo, sugadinimais bei duomenimis apie nuteistojo patekimo į būstą aplinkybėmis. Tuo tarpu nagrinėdamas nuteistojo R. M. ir jo gynėjo apeliacinius skundų, paduotų dėl nepagrįsto R. M. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 155 straipsnio 1 dalį argumentus, susijusius su nuketėjusiųjų J. B. ir D. T. parodymais, teismas konstatavo, kad jų parodymai abejonių nekelia, yra nuoseklūs, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Taigi, kaip matyti ir skundžiamos nutarties, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas prokuroro apeliacinį skundą, rėmėsi ne baudžiamojo proceso įstatyme numatytų veiksmų būdu gautais duomenimis – nukentėjusiųjų J. B. ir D. T. paaiškinimais, o apsiribojo tik paviršutiniška iš nukentėjusiųjų apklausų protokolų konteksto paimtų aplinkybių, pagrindžiančių R. M. išteisinimą, analize, neanalizavo procesinių veiksmų metu užfiksuotų nukentėjusiųjų parodymų visumos, o tik atskirus parodymų epizodus, palankius R.M. ir jį teisinančius. Tuo tarpu pasisakydamas dėl nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinių skundų argumentų, teismas konstatavo, kad neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų nuosekliais parodymais, analizuoja ir remiasi R. Č. ir J. M. parodymais, tačiau tik tiek, kiek tai susiję su BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 155 straipsnio 1 dalyje numatytomis nusikalstamomis veikomis. Tačiau kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad visos trys nusikalstamos veikos, kurių padarymu buvo kaltinamas R. M., sekė viena paskui kitą, todėl nukentėjusiųjų parodymai turėjo būti vertinami kaip visuma, o ne epizodiškai.
Esant šioms aplinkybėms, Šiaulių apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, neištyrė įrodymų visumos kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalis, atskirus įrodymus, palankius teisinančia prasme, išanalizavo paviršutiniškai, kas rodo teismo šališkumą, tuos pačius proceso dalyvių parodymus vertino dviprasmiškai. Kadangi padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai yra esminiai, sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis turi būti naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų.
Kasatorius ginčija apygardos teismo sprendimą dėl, jo manymu, netinkamo įrodymų vertinimo. Kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimo klausimai nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Iš kitos pusės, nuo įrodymų vertinimo gali priklausyti padarytos veikos baudžiamasis teisinis vertinimas ir jos kvalifikacija. Būtent tuo pagrindu pateiktas prokuroro kasacinis skundas. Jis liečia įrodymų vertinimą dėl kaltinimo pagal BK 165 straipsnį. Kasatorius mato prieštaravimą apygardos teismo sprendime, kai dėl vienų veikų, o būtent nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 155 straipsnio 1 dalį teismas pilnai pasirėmė nukentėjusiųjų J. B. ir D. T. parodymais, o dėl kitų padarė išvadą, kad jie prieštaringi ir atmetė prokuroro skundą dėl prašymo nuteisti R. M. pagal BK 165 straipsnį. Kolegija šioje dalyje prieštaravimo nemato, nes nukentėjusiųjų parodymai lietė skirtingas veikas, padarytas skirtingų metu, skirtingais veiksmais. Kolegijos manymu, apygardos teismas pagrįstai nukentėjusiųjų parodymus dėl kaltinimo pagal BK 165 straipsnį vertino kaip prieštaringus ir nelaikė, kad jie duoda pakankamą pagrindą nuteisti asmenį pagal BK 165 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte pažymima, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.
Esant šioms aplinkybėms, kolegija neturi pagrindo išvadai, kad Šiaulių apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, neištyrė įrodymų visumos kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalis.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis BPK 382 straipsnio 1 punktu
nutaria:
Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos kasacinį skundą atmesti.