Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2020-03-09 · Civilinė byla Nr. e2-1538-301/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-09
Bylos Nr.
e2-1538-301/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Teresė Klimienė
Ieškovas
AAS „BTA B. I. Company“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „A. T. A.“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1538-301/2020Teisminio proceso Nr. 2-28-04236-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.2.; 3.2.6.6.3.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. kovo 9 d.Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Teresė Klimienė

rašytinio proceso tvarka išsprendė sprendimo už akių peržiūrėjimo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovės AAS „BTA B. I. Company“, veikiančios per AAS „BTA B. I. Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „A. T. A.“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. sausio 23 d. priėmė sprendimą už akių atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „A. T. A.“. Teismas sprendimu už akių ieškovės reikalavimus tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „A. T. A“ ieškovės AAS „BTA B. I. Company“, veikiančios per AAS „BTA B. I. Company“, filialą Lietuvoje, naudai 6529,85 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. gruodžio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 147 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Atsakovė pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašo panaikinti 2020 m. sausio 23 d. teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Prašymą motyvuoja tuo, kad 2020 m. sausio 3 d. Marijampolės apylinkės teismo pranešimas, kuriuo atsakovei nustatytas 14 dienų terminas nuo pranešimo jam įteikimo dienos pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį, dėl techninių aplinkybių atsakovo atstovo nepasiekė. Apie tai, kad atsakovė byloje nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo, jai tapo žinoma tik EPP gavus pranešimą, kad minėtoje byloje jau yra priimtas sprendimas už akių. Todėl mano, kad yra visi pagrindai panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės CPK 288 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi sprendimo už akių priėmimas minėtoje byloje pažeidžia atsakovės teisėtus interesus.

Atsiliepimas

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, ši TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko teisė nėra absoliuti, bet santykinė, aiškinama ir taikoma kartu su TPVCAPDĮ 22 straipsnio „Draudiko sumokėtų išmokų grąžinimas“ 2 dalyje įtvirtintais grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijais, taip pat kitais kriterijais, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikšmingais pripažins teismas. Nurodytoje TPVCAPDĮ 22 straipsnio normoje inter alia nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Grąžinamos sumos dydžio nustatymui gali turėti įtakos nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos aplinkybės.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, turi būti įvertinami sutarties šalių tarpusavio santykiai ir jų pasirinktas bendravimo variantas - tarpusavio nesutarimus dėl draudimo sutarties tinkamo nevykdymo spręsti geranoriškai, sudarant sutartį-suderinimą. Todėl teismas turėjo tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje suformuotą pagrindą vertinti nurodytose teisės normose ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus bei atsižvelgti į visas reikšmingas šiam klausimui išspręsti aplinkybes.

Pažymi, kad visą įmokos sumą už draudimo apsaugą atsakovė ieškovei sumokėjo iki 2019 m. balandžio 1 d., tuo tarpu draudimo išmokos įvykio metu nukentėjusiam asmeniui buvo išmokėtos tik 2019 m. balandžio 12 d. (3.974,54 Eur) ir 2019 m. gegužės 7 d. (2.555,31 Eur), t. y. atsakovė įmokas už draudimo apsaugą sumokėjo iki ieškovei išmokant draudimo išmoką įvykyje nukentėjusiam asmeniui, todėl laikytina, kad draudiko interesas laiku gauti finansines įplaukas iš draudėjų, taip garantuojant draudiko stabilią finansinę būklę, užtikrinančią efektyvią draudimo apsaugos teikimą, buvo tinkamai užtikrintas. Ieškovė iš atsakovės pavėluotai sumokėtą draudimo įmoką priėmė, draudimo sutarčių nenutraukė, todėl laikytina, kad konkliudentiniais veiksmais patvirtino apie draudimo sutarties, tuo pačiu ir draudimo apsaugos galiojimą.

Atsakovės manymu, prašomu peržiūrėti sprendimu, teismas visą atsakomybę perkėlė atsakovei, visiškai neatsižvelgdamas į kasacinio teismo formuojamą praktiką ir nevertindamas nustatytų pareigų pažeidimo priežastinio ryšio su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydžio, kitų reikšmingų aplinkybių. Dėl visų šių priežasčių priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kas sudaro pagrindą panaikinti minėtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Atsakovė mano, kad nežymus draudimo sutarties pažeidimas negalėjo būti pripažintas pakankamu pagrindu visą atsakomybę perkelti būtent atsakovei, todėl dėl visų aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių, sistemiškai taikant TPVCAPDĮ nuostatas, atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė neabejotinai turi teisę šiuo konkrečiu atveju taikyti atsakovei TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą sankciją už laiku nesumokėtą (pavėluotą) draudimo įmoką.

Be to, atsakovė dėl techninės klaidos neperžiūrėjo EPP gauto pranešimo apie jai nustatytą terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Patikrinus EPP gaunamų pranešimų archyvą nustatyta, kad 2020 m. sausio 3 d. pranešimai nebuvo peržiūrėti. Nors formaliai, vadovaujantis CPK 175¹ str. procesiniai dokumentai atsakovei ir laikytini įteiktais tinkamai, tačiau realiai atsakovės nepasiekė, todėl buvo pažeista jos teisė būti išklausytai ir teikti įrodymus. Pažymi, kad atsakovė nesiekia vilkinti bylos nagrinėjimo ir procesinėmis teisės normomis nepiktnaudžiauja. Priešingai, atsakovės pasyvumą lėmė tai, jog minėtas pranešimas nebuvo peržiūrėtas, todėl mano, kad yra pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą ir CPK 288 str. 4 d. 1 p. pagrindu.

Ieškovė atsiliepimo į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nustatytu terminu nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl sprendimas už akių peržiūrėjimo netenkintinas.

Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių nusišalinus nuo dalyvavimo nagrinėjant civilinę bylą (pvz. nepateikus atsiliepimo, paruošiamųjų procesinių dokumentų, neatvykus į teismo posėdį), ši byla yra nagrinėjama ir sprendimas yra priimamas nedalyvaujant tai šaliai. Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendimo už akių priėmimo galimybė nėra teisinė sankcija, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl tikslas užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis) ir numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius, vienas kurių ir yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derintinas su pagrindinių civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, bei tinkamos teisminės gynybos principu (CPK 7 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalies nuostatas, teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Tam, kad teismas panaikintų sprendimą už akių ir atnaujintų bylos nagrinėjimą iš esmės, turi būti nustatyta bent viena iš įstatyme nustatytų sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Sprendžiant dėl priimto sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjamo atnaujinimo, svarbu įvertinti sąlygą – ar pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatyti bylos atnaujinimo pagrindai negali būti vertinami formaliai, o minėtos dalies 1 punkte nurodytas sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindas (šalies pareiškime nurodyti argumentai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui suprastinas nebūtinai kaip įrodymų pateikimas materialiąja prasme, bet ir kaip duomenų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nurodymas (CPK 287 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Atsakovė teismui pateiktame prašyme nurodo, kad ieškovė atsakovei visą įmokos sumą už draudimo apsaugą sumokėjo iki 2019 m. balandžio 1 d., tuo tarpu draudimo išmokos įvykio metu nukentėjusiam asmeniui buvo išmokėtos tik 2019 m. balandžio 12 d. (3.974,54 Eur) ir 2019 m. gegužės 7 d. (2.555,31 Eur), t. y. atsakovė įmokas už draudimo apsaugą sumokėjo iki ieškovei išmokant draudimo išmoką įvykyje nukentėjusiam asmeniui, todėl atsakovės manymu draudiko interesas laiku gauti finansines įplaukas iš draudėjų, taip garantuojant draudiko stabilią finansinę būklę, užtikrinančią efektyvią draudimo apsaugos teikimą, buvo tinkamai užtikrintas. Ieškovė iš atsakovės pavėluotai sumokėtą draudimo įmoką priėmė, draudimo sutarčių nenutraukė, todėl atsakovės manymu, konkliudentiniais veiksmais patvirtino apie draudimo sutarties, tuo pačiu ir draudimo apsaugos galiojimą.

Priimant sprendimą už akių buvo nustatyta, o ir pati atsakovė tą nurodo, kad 2019 m. vasario 23 d. Vokietijoje įvyko eismo įvykis, dėl kurio kaltu pripažintas atsakovės vairuotojas. Atsakovė draudimo įmoką sumokėjo tik po įvykio, t. y. 2019 m. kovo 26 d. sumokėjo 525,60 Eur, 2019 m. kovo 29 d. sumokėjo 142,19 Eur, 2019 m. balandžio 1 d. sumokėjo 132,01 Eur įmokas, iš viso 799,80 Eur.

Pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies nuostatą draudėjui draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjus draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir apdrausta transporto priemone padarius žalos, draudikas turi teisę susigrąžinti jai atlyginti išmokėtas draudimo sumas iš draudėjo, nepaisant to, kad draudėjas sumokėjo draudimo įmoką po draudžiamojo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2012). Šiuo atveju draudėjas įmokas sumokėjo po draudžiamojo įvykio, atsakovė nepateikė kitų įrodymų, kurie paneigtų ir (ar) leistų pagrįstai suabejoti teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumu, teisėtumu ir teisingumu. Kiti atsakovės argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos teismo priimto sprendimo už akių teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Vertinant sąlygą ar byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju sprendimas už akių buvo priimtas, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovės atstovui procesiniai dokumentai buvo siųsti per EPP sistemą, kadangi iškėlus civilinę bylą buvo nustatyta, jog atsakovė turi atstovą advokatą, kuris aktyvavęs savo paskyrą VEP posistemyje. Atsakovė/jos atstovas tvirtina, kad laiku nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nes visi procesiniai dokumentai jam nebuvo įteikti, kadangi dėl techninės klaidos neperžiūrėjo EPP gauto pranešimo apie jam nustatytą terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio, reglamentuojančio elektroninės bylos, informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimą teismuose, 4 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais teismai praneša proceso dalyviams apie procesinius veiksmus ar procesinius sprendimus, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. CPK 175¹ straipsnis reglamentuoja informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumus. Šio straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 6P-138-(1.1) Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių 7.2 p. numatyta, kad paslaugų gavėjas (ginčo atveju LITEKO VEP posistemiu besinaudojantis advokatas) aktyvuodamas paskyrą (pirmą kartą prisijungia prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikuojasi minėtų taisyklių nustatyta tvarka), patvirtina, kad susipažino su minėtomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šiuo sutikimu kartu vertinama, kad paslaugų gavėjas sutiko gauti procesinius dokumentus jo paskyroje).

Šiuo atveju iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad atsakovo atstovas advokatas E. R. yra LITEKO VEP posistemės paslaugų gavėjas, t. y. yra EPP naudotojas. Aktyvavęs LITEKO VEP paskyrą, sutiko visus procesinius dokumentus gauti savo paskyroje. Esant aktyvuotai LITEKO VEP paskyrai, apie išsiųstus procesinius dokumentus asmuo (proceso dalyvis) yra informuojamas ne tik elektroniniu pranešimu jo LITEKO VEP posistemio paskyroje bet ir nurodytu elektroniniu paštu. Taigi apie įvykius VEP paskyroje asmuo turi galimybę sužinoti ne tik prisijungęs prie paskyros, bet ir naudodamasis elektoriniu paštu. Teismo procesiniai dokumentai atsakovės atstovui buvo išsiųsti per EPP. Ir nors atsakovė nurodo, kad jos pasyvumą lėmė būtent tai, kad nebuvo peržiūrėtas pranešimas dėl techninės klaidos, tačiau byloje nėra duomenų, kad nuo 2020-01-03 (kai buvo išsiųstas pranešimas) iki 2020-01-23 (kai buvo priimtas sprendimas už akių) sistemoje buvo techninės klaidos, juolab, kad byloje prieš tai atsakovė buvo pateikusi prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo, kuriuos 2019-12-27 teismui priėmus, ieškovei (kreditorei) buvo nustatytas terminas ieškiniui pateikti, ir atsakovės atstovas būdamas atsakingas turėjo pareigą nuolat tikrinti savo paskyrą ar jam per EPP sistemą nėra siunčiami teismų procesiniai dokumentai šioje civilinėje byloje. Tokiu būdu byloje nėra duomenų, atsakovė kartu su prašymu jų taip pat nepateikė, kad procesiniai dokumentai jos atstovui nebuvo įteikti CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka.

Bylos nagrinėjimui atnaujinti nepakanka konstatuoti svarbias šalies pasyvumą pateisinančias priežastis – yra vertinami ir šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Teismui pateikiamas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti grindžiamas tokiais įrodymais kurie kelią abejonę teismo priimto sprendimo, kuriuo galimai pažeistos atsakovo teisės ar teisėti interesai, pagrįstumu ir teisėtumu. Pareiškime turi būti nurodyti ne bet kokie įrodymai, o tokie, kurie galėtų būti pagrindas kitokiam sprendimui priimti. Dėl šios priežasties teismas, naikindamas sprendimą už akių, turi konstatuoti tiek svarbias šalies neatvykimo į teismo posėdį ar procesinių dokumentų nepateikimo priežastis ir priežastis, sutrukdžiusias apie šias aplinkybes laiku informuoti teismą, tiek duomenų, galinčių paveikti sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą, svarumą (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Kadangi, kaip jau minėta pirmiau, sprendimo už akių priėmimu siekiama proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo, tai vien aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju buvo priimtas sprendimas už akių esant CPK 285 straipsnio 1 dalyje numatytai sąlygai, negali būti vertinama kaip atsakovės teisių pažeidimas ar savaime ydingas ir nepagrįstas procesas. Taigi pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, leidžiančių abejoti priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

Teismas sprendžia, kad atsakovė (jos atstovas) nenurodė ir nepridėjo jokių naujų įrodymų dėl ginčo esmės, kurių teismas nebūtų įvertinęs priimdamas sprendimą už akių ir kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Įvertinus pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytus faktus, daroma išvada, kad nėra nė vieno iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų 2020 m. sausio 23 d. priimtam sprendimui už akių panaikinti, todėl atsakovo prašymas netenkintinas, už akių priimtas sprendimas nenaikintinas, bylos nagrinėjimas iš esmės neatnaujintinas (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288, 290 straipsniais,

nutaria:

Netenkinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „A. T. A.“ pareiškimo dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Nutarties kopijas siųsti šalims/atstovams.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja [pasirašyta elektroniniu parašu] Teresė Klimienė