- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-11-22
- Bylos Nr.
- I-2294-342/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Irma Čuchraj, Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- S. M.
- Atsakovas
- Klaipėdos rajono savivaldybės
- Advokatai
- Saulius Tamošaitis
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės (pirmininkės ir pranešėjos), Irmos Čuchraj, Dalios Gumuliauskienės, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjo S. M. individualios įmonės atstovams S.M., advokatui Sauliui Tamošaičiui, atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės atstovui Vaidotui Jasui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S.M. IĮ skundą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu teismo prašo panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) 2007-06-28 sprendimą Nr. T11-131, kuriuo S. M. IĮ priklausančiai parduotuvei ribojamas alkoholinių gėrimų pardavimo laikas, leidžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 8.00 val. iki 22.00 val.
Nurodo, kad Tarybos priimtas 2007-06-28 sprendimas visiškai prieštarauja mero sudarytos komisijos 2007-03-07 nutarimui Nr. A6-25, kuriuo pareiškėjui buvo nurodytas terminas iki 2007-09-01 įgyvendinti prevencines priemones. Taryba, priimdama ginčijamą sprendimą, pasirėmė tik VO „Vėžaičių bendruomenė" tarybos pirmininko V.G., Vėžaičių seniūno L.L., kunigo J.P. 2007-06-04 pakartotiniu prašymu Nr. 78. Mano, kad pakartotinis prašymas negalėjo būti tenkinamas iki 2007-09-01, nes dar nesibaigė prevencinių priemonių įgyvendinimo terminas, o minėtų asmenų išdėstyti argumentai buvo išnagrinėti Komisijos 2007-06-07 posėdyje, todėl pakartotinai nebuvo pagrindo jiems nagrinėti ir priimti Komisijos 2007-03-07 nutarimui Nr.A6-25 prieštaraujantį sprendimą. Teigia, kad buvo pažeista sprendimo priėmimo tvarka, nes apie Tarybos posėdį pareiškėjui nepranešta, todėl jis negalėjo pateikti paaiškinimų. Mano, kad Taryba šiuo sprendimu pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnį, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 2, 6, 9 punktus, 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, skaidrumo principą.
Pareiškėjo S. M. IĮ įmonės atstovai, išdėstę skunde nurodytus argumentus, prašo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės taryba atsiliepime į skundą nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybė, įgyvendindama įstatymų jai suteiktą teisę bei atsižvelgdama į gyventojų nuomonę ir policijos komisariato pasiūlymą, 2007-03-29 Klaipėdos rajono savivaldybės posėdyje balsavimo metu nepritarė 2007-03-07 protokole Nr. A6-25 pateiktiems pasiūlymams. 2007-06-28 Tarybos posėdyje buvo priimtas sprendimas, ribojantis alkoholio pradavimo laiką, atsižvelgus į visuomeninių organizacijų nuomonę. Klaipėdos rajono savivaldybė nepriėmė jokių sprendimų, kuriais būtų įpareigojusi įrengti vaizdo kameras, sudaryti sutartis su apsaugos įmone - tai atliko pareiškėjas savo iniciatyva. 2007-06-28 Tarybos sprendimas yra teisėtas ir neprieštaraujantis jokiems nurodymams, nes balsavimo metu nepriėmus sprendimo jis pakartotinai gali būti svarstomas kitame Tarybos posėdyje.
Klaipėdos rajono savivaldybės atstovas prašo skundo netenkinti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Ginčas kilo dėl šalia daugiabučio gyvenamojo namo, mokyklos, vaikų darželio įsikūrusios alkoholiniais gėrimais prekiaujančios įmonės darbo valandų apribojimo neleidžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nakties metu. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, jog skundžiamas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimas, priimtas, remiantis visuomeninės organizacijos „Vėžaičių bendruomenė“ tarybos pirmininko V. G., Vėžaičių seniūnijos seniūno L. L., Vėžaičių parapiją aptarnaujančio kunigo kanauninko J. P. raštu Nr. 78 „Dėl S. M. alkoholinių gėrimų parduotuvės darbo laiko“, kuriuo buvo prašoma pakartotinai atsižvelgti į gyventojų, mokyklos, lopšelio-darželio, ambulatorijos, komercinių įmonių, kultūros darbuotojų pasiūlymus apriboti S. M. parduotuvės alkoholinių gėrimų prekybos laiką (b.l. 87). Šiuose prašymuose bei Klaipėdos rajono policijos komisariato rašte nurodyta, kad vyksta dažni konfliktai tarp neblaivių asmenų prie parduotuvės, į parduotuvę nusipirkti alkoholinių gėrimų automobiliais vyksta neblaivūs asmenys, naktimis aikštėje prie parduotuvės garsiai leidžiama muzika, triukšmaujama. Pažymėtina, kad alkoholiu prekiaujanti parduotuvė yra 200-300 metrų atstumu nuo mokyklos, vaikų lopšelio–darželio bei 100 metrų atstumu nuo gyvenamojo namo, todėl žala daroma visiems bendruomenės nariams, rodomas netinkamas elgesys, trikdoma gyventojų rimtis.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje įtvirtintas žmogaus būsto neliečiamumo principas. Konstitucinio Teismo 1998 m. spalio 27 d. nutarime (byla Nr. 15/97) išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos skirsnyje „Žmogus ir valstybė įtvirtinta žmogaus būsto neliečiamumo garantija“ įpareigoja valstybę, t. y. jos įstatymų leidžiamąją, teisminę, vykdomąją valdžią atitinkamomis teisinėmis priemonėmis saugoti žmogaus būstą. Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja tiek nuosavo, tiek gyventojo nuomojamo būsto neliečiamumą. Pagal šias nuostatas komercinė zona gali plėtotis tiek, kiek tokia plėtra nepažeidžia gyventojų teisių ir turtinių interesų. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas (8 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad gyventojų teisė reikalauti, jog nebūtų pažeista jų šeimos aplinka, turi būti ginama kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta pagrindinė žmogaus teisė. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Moreno Gomez prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 4143/02, sprendimas priimtas 2004 m. lapkričio 16 d.) pažymėjo, kad būstas bendriausia prasme yra suvokiamas kaip tam tikra vieta, fiziškai apibrėžtas plotas, kuriame vyksta asmens privatus ir šeimyninis gyvenimas. Teismas pabrėžė, kad turi būti gerbiama ne tiktai individo teisė į atitinkamą, fiziškai apibrėžtą plotą, bet ir teisė į ramų naudojimąsi šiuo plotu. Teisės į būsto neliečiamybę pažeidimai yra susiję ne vien su konkrečia fizine neteisėta veika, pavyzdžiui, neteisėtu patekimu į asmens būstą, bet taip pat apima pažeidimus, kurie nėra konkrečiai ir fiziškai išreikšti, pavyzdžiui, triukšmas, tarša, kvapai ar kitokie veiksniai. Teismas nurodė, kad Konvencijos 8 straipsnio objektas – individo apsauga nuo savavališko valdžios institucijų įsikišimo į jo asmeninį gyvenimą, kartu jis apima ir valdžios nustatomas priemones, užtikrinančias privataus gyvenimo apsaugą individų tarpusavio santykiuose.
Teisminio nagrinėjimo metu tiek pareiškėjas, tiek jo atstovas nurodė, kad nebuvo pagrindo priimti sprendimui riboti alkoholinių gėrimų prekybos laiką, motyvuojant gyventojų bei visuomenės atstovų prašymais. Nurodo, kad pareiškėjas pats rinko parašus dėl parduotuvės darbo laiko nustatymo ir surinko daugiau nei keturis šimtus gyventojų parašų, neprieštaraujančių, kad parduotuvė dirbtų visą parą. Iš pateikto gyventojų sąrašo matyti, kad pareiškėjas rinko parašus, ir gyventojai pasirašė, sutikdami dėl parduotuvės darbo laiko nuo 11:00 val. iki 6:00 val., o ne dėl alkoholinių gėrimų prekybos laiko, todėl negalima konstatuoti, kad gyventojai sutinka, jog alkoholis minėtoje parduotuvėje būtų parduodamas visą parą. Iš pateiktų gyventojų parašų matyti, kad dauguma pasirašiusiųjų yra kitų, nuošalesnių gatvių arba ne Vėžaičių miestelio gyventojai, tai patvirtina ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos raštas (b.l. 37-38).
Liudytojų J.A.G., A.B. parodymai nevertintini kaip įrodymai pagrindžiantys skundą, kad parduotuvėje alkoholiu prekiauti būtina iki 01 val. nakties, kadangi šie parodymai yra subjektyvūs, nes liečia pavienių asmenų poreikių tenkinimą. Liudytoja V.S. šioje parduotuvėje dirba pardavėja, pareiškėjas yra jos darbdavys, todėl laikytina, kad parodymai nėra objektyvūs.
Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad Taryba neturėjo teisės priimti 2007-06-28 sprendimo, nes 2007-03-07 komisijos posėdyje S. M. IĮ iki 2007-09-01 buvo nustatytas prevencinių priemonių įgyvendinimas, o asmenų prašymai riboti alkoholio prekybos laiką buvo išnagrinėti mero sudarytos komisijos 2007-06-07 posėdyje ir nebuvo pagrindo nagrinėti ir priimti sprendimą, prieštaraujantį pastarajam nutarimui - atmestina. Atsižvelgdamas į Klaipėdos rajono policijos komisariato 2006-12-07 raštą Nr. 68-1-17184, Klaipėdos r. Vėžaičių miestelio Šviesuolių, Vėžaičių bendruomenės narių, dainininkų ansamblio „Vaivorykštė“, Vėžaičių seniūnijos seniūno, gyventojų, Lietuvos žemdirbystės instituto, Vėžaičių seniūnijos, Vėžaičių pagrindinės mokyklos, lopšelio–darželio, kultūros namų darbuotojų ir kitų pasiūlymus, Klaipėdos rajono savivaldybės meras 2007-02-27 potvarkiu Nr. MV-19 sudarė komisiją išnagrinėti raštuose iškeltas problemas dėl S. M. IĮ alkoholio pardavimo laiko ribojimo ir pateikti savivaldybės merui siūlymą. Komisija 2007-03-07 posėdyje įvertino išdėstytus argumentus dėl pareiškėjo parduotuvės alkoholinių gėrimų pardavimo laiko ir merui pasiūlė S. M. parduotuvės alkoholinių gėrimų darbo laiką riboti iki 01:00 val. ( iki 2007-09-01), įrengti vaizdo kameras, sudaryti sutartį su saugos tarnyba, tačiau 2007-03-29 posėdyje Taryba nepritarė alkoholio laiko pardavimo ribojimui ir sprendimo nepriėmė. S. M. IĮ nebuvo įpareigota įgyvendinti tai, kas buvo siūlyta Komisijos posėdyje, nes jame buvo formuluojami pasiūlymai merui. Alkoholinių gėrimų prekybos laiko ribojimo sprendimas yra Tarybos prerogatyva (Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 punktas) ir jos negali įgyvendinti Komisija. Kaip nurodė atsakovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu, Komisijos posėdyje buvo suformuluoti ne įpareigojimai, o tik siūlymai, kurie pateikti merui. Konstatuojama, kad pareiškėjas nebuvo įpareigotas įgyvendinti prevencijos priemonių, jas įgyvendino Komisijos neįpareigotas, savo valia.
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – Reglamento), patvirtinto Tarybos 2007-05-24 sprendimu Nr. T11-51, 58 punkte numatyta, kad nagrinėtu klausimu, dėl kurio buvo balsuojama, bet sprendimas nebuvo priimtas, pakartotinai šis klausimas gali būti nagrinėjamas tik kitame Tarybos posėdyje. 2007-06-04 raštu Nr. 78 pakartotinai kreiptasi į Klaipėdos rajono savivaldybės merą dėl alkoholinių gėrimų prekybos laiko ribojimo parduotuvėje ir 2007-06-28 Tarybos posėdyje svarstytas sprendimo projektas riboti alkoholinių gėrimų pardavimo laiką S. M. individualioje įmonėje nuo 8:00 iki 21:00 val. Tačiau Taryba koregavo sprendimo projektą ir priėmė sprendimą Nr. T11-13 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo S. M. IĮ parduotuvėje Vėžaičių mstl.“, palankesnį pareiškėjui - riboti alkoholio gėrimų pardavimą pareiškėjo parduotuvėje nuo 8:00 iki 22:00 val. Priimdama šį sprendimą, Taryba pakeitė sprendimo projekte nurodytą alkoholinių gėrimų apribojimo laiką nesant jokiam kitam projektui, kuris numatytų tokį laiką, kokį sprendimu nustatė Taryba. Pažymėtina, kad Reglamentas numato ir papildomus, ir alternatyvius projekto pasiūlymus, kurie kartu svarstomi Tarybos posėdyje su sprendimo projektu. Reglamento 45 punkte numatyta Tarybos teisė atidėti sprendimo projekto svarstymą, jei yra pateikta pataisų ir alternatyvių pasiūlymų. Šiuo atveju 2007-06-28 Tarybos pasėdžio metu ir buvo pasiūlyta bei balsavimu pritarta projekto alternatyvai – parduotuvės darbo laiką riboti nuo 8:00 iki 22:00 val. arba nuo 8:00 iki 21:00 val. Sprendimų priėmimas – Tarybos prerogatyva, todėl pastaroji gali riboti laiką ir iki 21:00 val., ir iki 22:00 val. Darytina išvada, kad Taryba priėmė pareiškėjui palankesnį sprendimą - ribodama alkoholinių gėrimų prekybos laiką nuo 8:00 iki 22:00 val., kuriuo pagerino jo padėtį ir taip neviršijo savo įgaliojimų, nes įgyvendino įstatymu jai suteiktą teisę.
Ūkinės veiklos laisvės apribojimus lemia žmogaus teisių ir laisvių turinys, valstybės pareiga jas pripažinti, gerbti ir saugoti. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi savivaldybių taryboms deleguota teisė riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiu. Pareiškėjui ginčijamu sprendimu visiškai neatimta teisė prekiauti alkoholiniais gėrimais, todėl nėra pagrindo manyti, kad prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimas sukeltų itin sunkias neigiamas pasekmes jo veiklai, pažeistų lygiateisiškumo principą, leistų kitoms įmonėms dominuoti rinkoje. Skundžiamas sprendimas yra adekvatus siekiamam tikslui - gyventojų interesų apsaugai, nepažeidžia proporcingumo principo bei Konstitucijos 29, 46 straipsnių nuostatų. Pareiškėjas nurodo, kad pagrindines pajamas gaunamos iš prekybos alkoholiniais gėrimais po 21:00 val., kurios reikalingos neįgaliam vaikui išlaikyti ir paskolai padengti - taip iškeliami savo interesai aukščiau visuomenės interesų. Asmuo negali ignoruoti, paneigti bei aukščiau iškelti asmeninius, įmonės interesus aukščiau visuomenės interesų. Jis privalo laikytis visuomenėje sukurtų ir priimtų elgesio taisyklių bei vadovautis moralinėmis nuostatomis ir gerbti kitų asmenų teises, užtikrinti, kad jo veikla nepažeistų visuomenės interesų. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nurodyta, jog savivaldybės taryba, priimdama sprendimą, atsižvelgia į siūlymus. „Atsižvelgia“ reiškia „atkreipia dėmesį“, t.y. reaguoja į siūlymus, bet neprivalo priimti tokio sprendimo, kokį siūlo kiti gyventojai - visiškai neleisti pareiškėjui prekiauti alkoholiniais gėrimais parduotuvėje. Taryba, įvertinusi gyventojų ir pareiškėjo S. M. IĮ interesus, priėmė sprendimą, kuriuo apribojo prekybos alkoholiu laiką, neleisdama prekiauti nakties metu.
Pareiškėjo argumentai dėl procedūros pažeidimų priimant skundžiamą Tarybos sprendimą nepagrįsti. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 5 punkte nurodyta, jog apie tarybos posėdžio laiką bei svarstyti parengtus klausimus pranešama savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka gyventojams ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki posėdžio pradžios. Atsakovė pateikė įrodymą, patvirtinantį apie tinkamą Tarybos posėdžio laiko paskelbimą vietinėje spaudoje (b.l. 67). Darytina išvada, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdį, jis turėjo galimybę dalyvauti ir pasirūpinti savo interesų gynyba, todėl nėra pagrindo manyti, kad buvo pažeistos procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje nustatyta, jog valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Tai reiškia, kad ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos įgyvendinimo sąlygas reglamentuoja įstatymai. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme numatyta, kad įmonei, kurios veikla susijusi su prekyba alkoholiniais gėrimais, taikomi šios rūšies verslui teisės aktuose nustatyti reikalavimai bei apribojimai, kurių būtinumą lemia alkoholio vartojimo daroma socialinė ir ekonominė žala sveikatai ir ūkiui. Alkoholio kontrolės įstatymo nustatytu teisiniu reglamentavimu siekiama mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą (ypač nepilnamečiams), piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui. Prie valstybinio reglamentavimo priemonių, skirtų mažinti alkoholio bendrąjį suvartojimą, priskirtina ir ta, kad savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais ( Įstatymo 18 straipsnio 9 dalis). Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymu savivaldybių taryboms deleguojama funkcija riboti prekybos alkoholiu laiką. Tokia nuostata išdėstyta ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 26-27 punktuose.
Įvertinus teisines ir faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, jog Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007-06-28 sprendimas Nr. T11-131 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimai laiko ribojimo S. M. IĮ parduotuvėje Vėžaičių mstl.“ - teisėtas ir pagrįstas. Nenustatyta, kad yra skundžiamo akto panaikinimo pagrindai, numatyti ABTĮ 89 straipsnyje. Pareiškėjo S. M. IĮ skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.
Naikintina reikalavimo užtikrinimo priemonė teismo sprendimui įsiteisėjus, taikyta Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 07 19 nutartimi, nes skundas atmestas kaip nepagrįstas ( ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 punktas ).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-89 straipsniais,
nusprendžia:
atmesti pareiškėjo S. M. Individualios įmonės skundą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007-06-28 sprendimo Nr. T11-131 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimai laiko ribojimo S. M. IĮ parduotuvėje Vėžaičių mstl.“ panaikinimo.
Panaikinti reikalavimo užtikrinimo priemonę- sustabdymą individualaus teisės akto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007 06 28 sprendimo T11-13/131 „ Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo S.M. IĮ parduotuvėje Vėžaičių miestelyje “, taikytą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 07 19 nutartimi, teismo sprendimui įsiteisėjus.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.