Utenos apylinkės teismo sprendimas

Civilinės byla Nr.2-1992-266/2018 Teisminio proceso Nr.2-14-3-00239-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1;3.2.6.1

2018m. lapkričio 26d.

atsakovei J. N.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. P. S. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei J. N., trečiajam asmeniui S. M. dėl nuosavybės atidalijimo ir,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas patikslintą ieškinį palaikė ir paaiškino, jog jis 1997 metais iš A. S. nusipirko dalį patalpų rūsyje , esančias (duomenys neskelbtini). Vėliau jis savo lėšomis pasistatė priestatą, plane pažymėtas R-13 ir R-16 , o dar vėliau vitriną, plane pažymėtą R-19, viso jis dalinės nuosavybės teise valdo 1368/3528 negyvenamųjų patalpų, kurių bendras plotas 31,43 kv. m., bei naudojasi bendro naudojimo patalpomis (koridoriais) , plane pažymėtais R-1 ir R-17. Dalį patalpų, plane pažymėtas R-14 , 2009 metais padovanojo sūnui Ž. S.. 2017 metais J. N. iš varžytinių nusipirko sūnaus Ž. S. naudotas patalpas , plane pažymėtas R-14, tai yra sandoriu įgijo 2160/3528 dalis negyvenamųjų patalpų, esančių tame pačiame (duomenys neskelbtini). Jo ieškinio nagrinėjimo metu J. N. dalį patalpų padovanojo S. M., o vėliau savo dalį J. N. padovanojo savo motinai J. N., todėl jam tris kartus reikėjo tikslinti ieškinio reikalavimus. Ieškovas nurodė, jog tiek į jo, tiek ir į atsakovės patalpas yra atskiri įėjimai. Iki atsakovė įsigijo patalpas, jis naudojosi patalpomis plane pažymėtomis R-13, tai koridoriumi , sandėliu, plane pažymėtu R-16 ir virtina, pažymėta R-19 , kurią pasistatė pats, tuometinio bendrasavininkio sutikimu, nes reikėjo patalpų parodų rengimui. Jis yra (duomenys neskelbtini) vadovas, organizuoja įvairias parodas, susijusias su (duomenys neskelbtini) savivaldybės kultūrinaisi projektais (duomenys neskelbtini) miestui ir miesto svečiams. Kadangi ieškovas daug metų naudojasi nurodytomis patalpomis , yra nusistovėjusi tvarka, todėl jis atsakovei siūlė kiekvienam vaikščioti pro atskirus įėjimus, kurie yra iš vienos patalpų pusės, siūlė užmūryti duris esančias tarp patalpų plane pažymėtų R- 16 ir R- 14 ir tokiu būdu kiekvienam patalpomis naudotis atskirai taip išvengiant konfliktų, kuriuos inicijuota S. M.. Nagrinėjant bylą teisme, kuomet atsakovę atstovavo advokatas, buvo siūloma taikos sutartis, tačiau tretysis asmuo kėlė nepagrįstus reikalavimus ir nesutiko atsidalinti patalpas. Prašė patalpas atidalinti natūra, nes tik taip būtų galima išvengti konfliktų. Atsakovė ir tretysis asmuo naudosis kartu joms tenkančiomis patalpomis ir galės jas naudoti kaip panorėjusios. Ieškovas sutiko savo lėšomis užmūryti duris tarp patalpų R- 14 ir R-16 ir taip pat sutinka kompensuoti trečiajam asmeniui 64,70 eurų už jai tenkančią mažesnę dalį nekilnojamojo turto. Prašė ieškinį tenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir patikslintas ieškinys tenkintinas.

Bylos medžiaga, ieškovo, jo atstovo, atsakovės, trečiojo asmens paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas 1997m. liepos 17d., pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu įsigijo patalpas rūsyje Nr.13 ir Nr.14 , turinčias 22,21 kv.m., bendro ploto , esančias pastate (duomenys neskelbtini). ( b. l. 74- 75) Vėliau ieškovas savo lėšomis įrengė priestatą ir vitriną ir tuometinio patalpų bendrasavininkio Ž. S. sutikimu įregistravo patalpas Registrų centre ir tuo pagrindu ieškovui teko 1368/3528 dalys negyvenamųjų patalpų , kurių bendras plotas 31/43 kv.m. ( b.l. 27-41,43-48,76 ) 2009-01-30 dovanojimo sutarties pagrindu ieškovas 2160/3528 dalis negyvenamųjų patalpų padovanojo sūnui Ž. S. (b.l. 145-178) Ieškovas naudojosi patalpomis plane pažymėtomis R-13- koridoriumi , R-16 – sandėliu ir vitrina, plane pažymėta R- 19 . Patalpomis , plane pažymėtomis R-14 , naudojosi ieškovo sūnus Ž. S.. 2017m. lapkričio 24d. varžytinių metu J. N. iš Ž. S. nusipirko 2160/3528 dalis 31,43 kv.m. negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). (b.l. 13 ,80) Ieškovui Ž. P. S. pateikus ieškinį teismui dėl patalpų atidalijimo, J. N. dalį negyvenamųjų patalpų - 11/49 dalis iš bendro 31,43 kv.m. ploto negyvenamųjų patalpų , padovanojo trečiajam asmeniui S. M.. (b.l. 95, 104-107). 2018m. rugpjūčio 30d., J. N. likusias savo negyvenamųjų patalpų dalis- 19/49 padovanojo motinai, atsakovei J. N.. ( b.l. 131) Bylos nagrinėjimo metu keičiantis atsakovėms, bei įstojus į bylą trečiajam asmeniui, ieškovas tikslino ieškinio reikalavimus. Tiek atsakovė, tiek tretysis asmuo priešieškinio byloje neteikė, teikė tik atsiliepimus, jog su ieškovo reikalavimais nesutinka, siūlė įvairius atsidalinimo variantus.

Kaip byloje nustatyta, ginčas tarp šalių yra dėl negyvenamųjų patalpų atsidalinimo. Byloje nustatyta, jog ieškovas kartu su atsakove ir trečiuoju asmeniu bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 31,43 kv. m. ploto negyvenamąsias patalpas , bei naudojasi bendro naudojimo patalpomis (koridoriais) , plane pažymėtais R-1 ir R-17 (b. l. 7-12) Ieškovas bendrosios dalinės nuosavybės teises valdo 1368/1528 dalis negyvenamųjų patalpų, atsakovė -19/49 dalis, o tretysis asmuo 11/49 dalis negyvenamųjų patalpų .(b.l. 145- 148) . J. N. nusipirkus dalį patalpų, prasidėjus nesutarimams dėl patalpų naudojimosi, ieškovas pareiškė valią atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės , todėl turi būti svarstoma kaip teisingai patalpas atidalinti. Ieškovas prašo jam atidalinti patalpas iš dalinės bendrosios nuosavybės natūra, paskiriant jam patalpas plane pažymėtas R-13 koridorių 7,02 kv . m., ploto, R-16 sandėlį – 4,19 kv.m., R-19 reklaminę vitriną 2,47 kv.m. , kas sudaro 13,68 kv. m.

Atidalijimo sąlygos yra šios : 1) teismo tvarka atidalijama, jei bendraturčiams nepavyko susitarti dėl atidalijimo būdo; 2) prioritetas skiriamas atidalijimui natūra; 3) nesant atidalijimo natūra galimybės, atidalijama, paskiriant kompensaciją pinigais. Šalys byloje visiškai nesutarė dėl atidalinimo būdo

CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi viena atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teismine tvarka sąlygų yra bendraturčių nesusitarimas dėl atidalijimo būdo. Atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo būdą.

Šioje byloje nepavyko negyvenamųjų patalpų bendrasavininkiams susitarti ir atsidalinti bendru sutarimu, nors bylos nagrinėjimo metu , po negyvenamųjų patalpų apžiūrėjimo vietoje, šalių advokatai išsakė nuomonę dėl galimybės susitarti taikiai, tačiau vėliau pasikeitus atsakovei, prieštaraujant trečiajam asmeniui susitarti nebepavyko.

Ieškovas , prašydamas atidalinti patalpas natūra, pateikė savo variantą . Jis prašo jam atidalinti negyvenamąsias patalpas, esančias priestate ir pažymėtas plane : koridorių plane pažymėtą R-13, 7,02 kv. m., sandėlį, plane pažymėtą R-16, 4.19 kv.m. ploto ir reklaminę vitriną, esančią lauke prie priestato, plane pažymėtą R-19, 2,47 kv.m., kas sudaro 13,68 kv.m. ir atitinka ieškovui priklausomų patalpų dalis 1368/3528. Atsakovei priklauso 19/49 dalių bendrame 31,43 kv.m. plote, kas sudaro 12,19 kv. m. ir 1,49 kv. m. (R-1 – 0,17 kv.m. ir R-17 1.31 kv.m. ) bendro naudojimo patalpų, todėl ieškovas siūlo atidalinti pastato rūsyje esančią salę, plane pažymėtą R- 17,75 kv. m. ploto, jai skiriant 12,19 kv.m. Trečiajam asmeniui , kuriai priklauso 11/49 dalių bendrame 31,43 kv.m. patalpų plote, kas sudaro 7,05 kv.m. ploto ir 0,86 kv.m. bendro naudojimo patalpų plote ( R-1, 0,10 kv.m. , R- 17 0,76 kv.m.,) siūlo priskirti tą pačią patalpą, skiriant jai pagal dalis 5,56 kv.m. ir joms abiems priskirti bendrai naudotis bendrojo naudojimo patalpomis koridoriumi, plane pažymėtu R-1, 0,45 kv. m. ploto ir koridoriumi, plane pažymėtu R- 17 , 3,40 kv.m. Taip pat ieškovas sutinka savo lėšomis panaikinti praėjimą iš patalpos , esančios rūsyje, plane pažymėtos R- 14 į patalpą, esančią priestate, plane pažymėtą R- 16 . Taip pat ieškovas sutinka sumokėti trečiajam asmeniui piniginę kompensaciją už jai tenkančią mažesnę turto dalį (1,49 kv.m. ) 64,70 eurų. Toks ieškovo teismui pateiktas atsidalijimo negyvenamųjų patalpų iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra variantas yra procedūriškai ir techniškai priimtinas . Tokį variantą galima įgyvendinti nepažeidžiant atsakovės ir trečiojo asmens teisių.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).

Išklausius ieškovą, jo atstovą, bei išnagrinėjus pateiktą patalpų atidalinimo variantą, bei patalpas apžiūrėjus vietoje, teismas sprendžia, jog ieškovas savo variantą pagrindė .

Kaip byloje nustatyta, tai ieškovas negyvenamąsias patalpas rūsyje Nr. 13 ir Nr. 14, turinčias 22,21 kv.m., nusipirko 1997m. liepos 17d., iš A. S. . (b.l. 74,75) Vėliau, ieškovas gavo leidimą įsirengti priestatą- įėjimą į rūsį (b.l. 76, 177) ir savo lėšomis pasistatė priestatą , kuriame atsirado patalpos, plane pažymėtos R-13 ir R-16 . (b.l. 29-39) 2009 metais ieškovas 2160/3528 patalpų padovanojo sūnui Ž. S. . Kaip nurodė ieškovas , sūnui padovanojo patalpą , plane pažymėtą R- 14. Pastatyto priestato sūnui nedovanojo. 2013 metais ieškovas, kito patalpų bendrasavininkio Ž. S. sutikimu suprojektavo ir pasistatė savo lėšomis reklaminę virtiną, plane pažymėtą R-19 ir kartu su pastatytu priestatu , plane pažymėtu 1b1/p, įregistravo Registrų centre (b.l. 43-48) . Ieškovui atiteko 1368/3628 dalys negyvenamųjų patalpų, o jo sūnui Ž. S. - 2160/3528. Nagrinėjimo metu visiškai pasitvirtino aplinkybė, jog ieškovas naudojosi visą laiką ir šiuo metu naudojasi patalpomis, esančiomis priestate ir plane nurodytomis R-13, tai koridoriumi, R- 16, sandėliu bei R-19 virtina, kuri yra iš lauko pusės prie šių patalpų. Į šias patalpas yra atskiras įėjimas Ieškovas yra įsirengęs atskirą elektros skaitiklį ir moka už sunaudotą elektrą. Tai teismas nustatė ir apžiūrėjęs patalpas vietoje. Kaip nustatyta , patalpas priestate ir vitrina, kurias ieškovas prašo priskirti jam , pats ieškovas yra įsirengęs ir eilę metų jomis naudojasi, juose yra laikomi ieškovo daiktai, virtinoje rengiamos parodos. Ieškovas priklauso (duomenys neskelbtini) asociacijai, todėl šios patalpos jam reikalingos darbui, ruošiant įvairius projektus. Patalpa R-14 yra pastato rūsyje. Ja ieškovas nesinaudojo, ji yra tuščia. Į ją yra atskiras įėjimas bendras visų pastato patalpų bendrasavininkų, plane pažymėtas R-1 ir R-17 . (b.l. 9) . Šia patalpa naudojosi sūnus Ž. S.. Tokia buvo nusistovėjusi patalpų naudojimosi tvarka. 2017m. lapkričio 24d., J. N. iš varžytinių įsigijo 2160/3528 dalis negyvenamųjų patalpų , kurių bendras plotas 31,43 kv.m., kurios buvo Ž. S. . Prasidėjus procesui, J. N. dalį patalpų padovanojo trečiajam asmeniui S. M. , o likusią patalpų dalį savo motinai J. N., kurie byloje ir tapo atsakove. Taigi, J. N. patalpas įsigijo tik 2018 metais. Prieš perkant patalpas iš varžytinių nei J. N., nei atsakovė J. N. , jų neapžiūrėjo ir nevertino jų būklės. Teisme tiek atsakovė, tiek tretysis asmuo teigė, jog joms buvo nesvarbu patalpų būklė, įėjimas į jas, nes patalpos yra miesto centre, tai jos jau dėl to yra vertingos. Tokie argumentai atsakovės ir trečiojo asmens niekuo nepagrįsti.

Tokiu būdu atidalinus patalpas, ieškovas galėtų nepriklausomai nuo atsakovės ir trečiojo asmens , naudotis patalpomis, jas valdyti ir nekiltų jokių konfliktų. Tuo teismas įsitikino apžiūrėjęs patalpas vietoje. Tuo tarpu atsakovė ir tretysis asmuo nepriklausomai nuo ieškovo , galėtų naudotis patalpomis , esančiomis pastato rūsyje. Į šias patalpas yra atskiras įėjimas , plane pažymėtas R-1 ir R-17 , kuris yra bendro naudojimo su kitais pastato savininkais. Tokiu būdu kiekvienas naudotų jiems priklausančias patalpas atskirai, nesusutiktų ir tokiu būdu išvengtų nesutarimų ir konfliktų . Visos bylos nagrinėjimo metu šalys konfliktavo, todėl neišsprendus patalpų atidalinimo, konfliktai ateityje neišvengiami.

Nagrinėjant bylą teisme, atsakovės keitėsi. Iš pradžių atsakovė buvo J. N., kuri ir nusipirko negyvenamąsias patalpas varžytinių metu. Pradėjus bylą nagrinėti teisme, atsakovę atstovavo advokatas ir jos motina J. N., o vėliau pagal įgaliojimą J. N. kartu su advokatu atstovavo ir S. M., kuri reiškė savo poziciją dėl ieškovo pateikto ieškinio. Teismui apžiūrėjus patalpas vietoje, ieškovo ir atsakovės advokatai teigė, jog yra tikimybė ginčą užbaigti taikiai ir buvo skirta tam laiko, tačiau greitai byloje buvo gautas S. M. prašymas įtraukti ją į bylą atsakove, nes J. N. jai padovanojo 11/49 dalių negyvenamosios patalpos , kurios bendras plotas 31,43 dalys. Ieškovui nesutikus S. M. traukti byloje atsakove, ji byloje buvo įtraukta trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų , atsakovės pusėje. Einant bylos nagrinėjimui į pabaigą, byloje buvo gauti duomenys, jog atsakovė J. N. padovanojo motinai J. N. 19/49 negyvenamosios patalpos. Ieškovui dar kartą patikslinus ieškinį, atsakove tapo J. N.. Tiek ji, tiek tretysis asmuo S. M. į bylą pateikė vienodus atsiliepimus į ieškovo patikslintą ieškinį. (b. l. 159-161, 163-165) Juose pateikė keturis patalpų atidalinimo variantus, tačiau savo variantų niekuo nepagrindė ir neįrodė, jog jie yra priimtini ir nepažeis ieškovo teisių, kuris patalpas įsigijo labai seniai, jas gerino , jomis naudojasi atlikdamas savo funkcijas. Tiek atsakovė , tiek ir tretysis asmuo, teigė, jog joms priklausančiose patalpose įkurs verslą, susijusį su nekilnojamuoju turtu, tačiau jokių įrodymų tokiems teiginiams pagrįsti neteikė. Nesutikdamas su ieškovo siūlomu patalpų atidalinimo variantu, teigė, jog joms tenkančios patalpos yra rūsyje, jog patekti į šias patalpas reikės praeiti penkerias duris, kurios įrengtos bendro naudojimo patalpose . Šie atsakovės ir trečiojo asmens argumentai niekuo nepagrįsti. Apžiūrint patalpas vietoje, teismas nustatė, jog yra atskiras įėjimas iš kiemo pusės į patalpą R- 14 , tai koridoriai , plane pažymėti R-1 ir R- 17, kuriais laisvai patenkama į patalpą R- 14. Niekuo nepagrįsti atsakovės, trečiojo asmens argumentai, jog koridoriai užkrauti daiktais ir bus nepatogu jomis naudotis . Apžiūrint patalpas vietoje, nustatyta, jog laiptinėse yra sudėta įvairių daiktų, tačiau tai nėra argumentas, jog įeiti į patalpą R- 14 būtų sunku. Bendro naudojimo patalpas galima sutvarkyti ir tuomet įėjimas į patalpą R- 14 bus tinkamas naudotis. Atsakovė ir tretysis asmuo paskutiniuose atsiliepimuose ir teismo posėdžio metu teigė, jog nori gauti tas patalpas, kurias sau prašo priskirti ieškovas, o ieškovui tegul atitenka joms siūloma patalpa, nes ieškovui tenkančios patalpos nepalyginamai vertingesnės, nei patalpa rūsyje R-14. Įėjimas yra tiesiog į patalpas. Be to, labai vertinga vitrina. Šie argumentai niekuo nepagrįsti ir teismui nėra priimtini atidalinant tarp šalių negyvenamąsias patalpas. Dėl sprendime aukščiau išdėstyti motyvų , kodėl ieškovo siūlomas atidalinimo variantas yra racionalus ir priimtinas, teismas tokių pat argumentų nebekartoja. Kitas atsakovės ir trečiojo asmens siūlomas atidalinimo variantas, kad patalpų atidalinti taip, kad jos neprarastų dabartinės ekonominės vertės yra neįmanomas dėl mažo patalpų ploto, dėl to, kad rūsyje esanti patalpa yra nepatogi rengti biurui , nes į patalpą patenkama praėjus 5 duris ir kita. Apžiūrėjus patalpas vietoje, teismas įsitikino, jog patalpos R-13, R-16 yra mažos, tačiau jomis ieškovas naudojosi sėkmingai. Patalpa R-14 yra didelė, ją sutvarkius naudotis būtų patogu, todėl niekuo nepagrįsto atsakovės ir trečiojo asmens argumentai, jog atsidalinus patalpas , jomis nebus galima racionaliai naudotis. Niekuo nepagrįsti atsakovės, trečiojo asmens teiginiai, jog ieškovas nori gauti daugiau patalpų, jog atliekant kadastrinius matavimus neįtraukta į bendrą patalpų plotą laiptinė 4,34 kv. m. , esanti prie patalpos R-13. Ieškovas patalpų atidalinimo variantą siūlo pagal nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, kuri buvo sudaryta 2013-11-20 ir tokia duomenys yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registro registre. Šie duomenys nėra nuginčyti. Atsakovė ir tretysis asmuo teigdamos, jog ieškovas nori gauti daugiau patalpų, neteikė į bylą kitų patalpų kadastrinių matavimų, neteikė jokių planų kaip patalpas atsidalinti. Sakydamos , jog patalpų negalima atsidalinti, neteikė ir naudojimo patalpomis tvarkos nustatymo . Trečiuoju variantu jos ieškovui siūlo parduoti joms savo dalį patalpų už 2000 eurų . Ieškovui šis variantas nepriimtinas, nes jo naudojamose patalpose jis vykdo veiklą. Paskutiniame savo variante, atsakovė ir tretysis asmuo siūlė ieškovui gyventi draugiškai, tai visiškai niekuo nepagrįstas siūlymas . Ieškovas sutiko sumokėti trečiajam asmeniui piniginę kompensaciją. Šio ieškovo siūlymo atsakovė, tretysis asmuo neginčijo ir neteikė savo argumentų dėl šio ieškovo sutikimo. Teismas, įvertinęs atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimuose ir teismo posėdžio metu pasisakymus, sprendžia, jog jos nesiekė ginčo išspręsti taikiai, neteikė byloje savo variantų kaip geriau atsidalinti patalpas, ar nusistatyti patalpų naudojimosi tvarką, o buvo pasirinkusios taktiką viską neigti ką ieškovas siūlė. Visa tai įvertinus , teismas konstatuoja, jog ieškovo pateiktas patalpų atidalijimo būdas natūra yra priimtas ir pagrįstas ir gali būti įgyvendintas nepažeidžiant nei ieškovo, nei atsakovės ir trečiojo asmens teisių ir interesų, todėl ieškovo ieškinys ir patikslintas ieškinys tenkintini visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovas yra sumokėjęs 20,60 Eur žyminio mokesčio, 50 eurų už laikinąsias apsaugos priemones ir 150 eurų advokato pagalbai apmokėti, viso patyrė 220,60 eurų išlaidų (b.l. 4,78,144) Ieškovo ieškinys tenkintinas pilnai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės. (CPK 93str.).

Byloje susidarė 25,26 eurai teismo turėtų pašto išlaidų. Šios išlaidos išieškotinos iš atsakovės į valstybės biudžetą. (CPK 96str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 263-270 straipsniais teismas

nusprendžia:

Ieškovo Ž. P. S. ieškinį ir patikslintą ieškinį patenkinti.

Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinti Ž. P. S. asmenine nuosavybe šias negyvenamąsias patalpas, pastate , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksais: R-13, koridorių- 7,02 kv.m. ploto, R-16- sandėlį – 4,19 kv.m. ploto, R-19 reklaminę vitriną – 2,47 kv.m. ploto, kas sudaro bendrą 13,68 kv.m. plotą, esančių (duomenys neskelbtini).

Atsakovei J. N. asmeninėn nuosavybėn priteisti negyvenamąsias patalpas , esančias pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu R-14 salę- 12,19 kv.m. ploto ir priskirti naudotis bendrojo naudojimo patalpas, pažymėtas plane indeksais R-1 koridorių – 0,45 kv.m. ploto, R- 17 koridorių – 3,40 ploto.

Trečiajam asmeniui S. M. asmeninėn nuosavybėn skirti negyvenamąsias patalpas pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas R- 14 , salę, 5,56 kv.m. ploto ir skirti naudotis bendrojo naudojimo patalpas, pažymėtas plane indeksais R-1 koridorių – 0,45 kv.m. ploto, R- 17 koridorių – 3,40 ploto.

Panaikinti praėjimą iš patalpos , pažymėtos plane indeksu R-14 į patalpą , pažymėtą indeksu R- 16, ieškovo Ž. P. S. lėšomis ir darbu.

Priteisti S. M. iš Ž. P. S. 64,70 eurų piniginę kompensaciją už jai tenkančią mažesnę nekilnojamojo turto dalį .

Priteisti Ž. P. S. iš J. N. ,a .k. (duomenys neskelbtini) 220,60( du šimtus dvidešimt eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Išieškoti iš J. N., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 25,26 eurus teismo turėtų pašto išlaidų. ( Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB , arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas, kodas 5660)

Iki įsiteisės teismo sprendimas palikti galioti taikytas 2018m. rugsėjo 14d., teismo nutartimi laikinąsias apsaugos priemones- įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo .

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.