Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2017-06-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-111-780/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-06-26
Bylos Nr.
1-111-780/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26674-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Kaltinamasis
S. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-111-780/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26674-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; (S) 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.13; 1.1.8.14; 1.1.9.1; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.5; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4
LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 26 d.LazdijaiLazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis S. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusi­kals­tamos veikos padarymui, 2017 m. gegužės 30 d., apie 20 val., savo gyvenamosiose patalpo­se, esančiose (duomenys neskelbtini), smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį – dukrą M. K., kurią tampė suėmęs už abiejų rankų bei plaukų, tokiu būdu smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai M. K. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvų odoje ir poodyje abiejuose žastuose ir kairiame dilbyje.

Kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:

Kaltinamojo S. K. parodymais (b. l. 78–79, 85–86), kuriuose savo kaltę jis pripa­­žino visiškai. Paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su žmona O. K., turi keturias dukras, trys vyresnės gyve­na Anglijoje, o jauniausia, 16 metų, M. K. gyvena kartu su jais. 2017-05-30 apie 18 val. pas jį svečiavosi draugas Žygi­mantas Malinauskas, abu sodybos kieme vartojo alkoholinius gėri­mus. Žmona buvo darbe, namuose buvo dukra M., kuriai jau iš pradžių nepatiko, kad jis su draugu gėrė, todėl ir gėrė lauke. Begeriant dukra vis išeidavo į kiemą ir priekaištavo, kad jis geria. Su draugu gėrė prie šuli­nio, sėdėjo ant laiptų, nuo šulinio iki gyvenamojo namo laiptų yra apie 2 m atstumas. Kadangi dukra vis priekaištavo dėl gėrimo, jam trūko kantrybė, jis užlipo laiptais, ir dukrai, kuri buvo kori­do­riuje, pasakė, kad eitų į savo kambarį ir sėdėtų, neaiškintų, ką jis turi daryti. Jie susistumdė, jis sugrie­bė dukrai už abiejų rankų ir liepė eiti namo, dukros plaukai yra ilgi, tuo metu buvo nesurišti, galėjo jai ir už plaukų sugriebti. Taip pat prisipažįsta, kad suspaudė dukrai rankas per stipriai, nuo suspaudimų galėjo likti kraujosruvos. Dėl savo poelgio labai gailisi, pasiža­da ateityje to nedaryti. Yra registruotas darbo biržoje, pašalpos negauna, žmona dirba (duomenys neskelbtini).

Policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 1, 18–20), iš kurių matyti, kad 2017 m. gegužės 30 d. 20 val. 48 min., gavus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veikos skyriaus budė­­to­jo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini), kur ant laiptų sėdėjo S. K., kuris vartojo alkoholinius gėrimus. Iš namų į lauką išėjusi M. K., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad jos tėvas S. K. grįžo neblaivus, ji nenorėjo jo įsileisti dėl to, kad neblaivus namuose triukš­mau­ja, nelei­­džia ilsėtis. Tuomet tėvas griebė ją už plaukų, po to sugriebė už abiejų rankų ir stipriai suspau­­dęs tempė. Ji jautė fizinį skausmą. Pažymėtos vietos ant rankų, kur matėsi kraujosru­vos.

Įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 13–16), iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G 515/2017 (06) (b. l. 34–35), iš kurios matyti, kad M. K. nustatyta kraujosruvos odoje ir poodyje abiejuose žastuose ir kairiame dilbyje. Sužalojimai padaryti veikiant abi rankas kietais bukais, riboto paviršiaus, žalojančiais daiktais, galimai veikiant rankų pirštais užduotyje nurodytu laiku, mažiausiai trijų trauminių poveikių pasekmėje. Sužalojimas kvalifikuotas kaip nežymus sveika­­­­tos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą.

Nukentėjusiosios M. K. parodymais (b. l. 50–51), iš kurių matyti, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), su tėvu S. K.. M. O. K. dirba Druskininkuose, todėl ten būna daugiau laiko. Tėvas nedirba, kartais girtauja. 2017-05-30 vakare tėvas grįžo į namus su draugu. Kadangi ji nenorėjo, kad jie namuose gertų, todėl tėvo su draugu į namus neįleido, jie abu buvo kieme. Kai tėvo neleido įeiti per duris į namus, jis sugriebė ją už abiejų rankų, stipriai spaudė, dar sugriebė už plaukų. Tėvas rėkė ant jos, jai skaudėjo rankas, išsigando, išsikvietė policijos pareigūnus, paskambino ir apie įvykį papasakojo mamai. Netrukus į namus atvyko policijos pareigūnai ir tėvą išsivežė, dar iki to namo grįžo ir mama. Po dienos su mama buvo nuvykusios pas teismo medicinos ekspertus, jai nustatė kraujosru­vas ant rankų. Tėvui civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojos O. K. parodymais (b. l. 40–41, 43–44), iš kurių matyti, kad gyve­na (duomenys neskelbtini), su sutuoktiniu S. K., ir dukra M. K., gim. (duomenys neskelbtini). 2017-05-30 apie 20 val. 40 min., jai būnant darbe, Druski­nin­kuo­se, paskambino verkianti dukra M. ir pasakė, kad greičiau grįžtų namo, nes tėvas ją muša. Apie 21 val. grįžusi į namus rado atvykusius policijos pareigūnus, neblaivų sutuoktinį ir verkiančią dukrą. Dukra paaiškino, kad apie 20 val. ji buvo užsirakinusi namų duris, ir tuo metu grįžo neblai­vus tėvas. Ji nenorėjo jo įsileisti į namus ir užstojo duris. Tada tėvas ją pradėjo tampyti už plaukų, sugrie­bęs už abiejų rankų tempė. Dukra jautė fizinį skausmą, buvo išsigandusi, verkė. Ant dukros dešinio žasto matė kraujosruvą, taip pat matė nubrozdinimą ant kairės rankos dilbio. Iki konflik­to su tėvu dukra nebuvo sužalota, pas ją ant kūno nebuvo jokių suža­lo­jimų, jie atsirado po konflik­to su tėvu.

Liudytojo Ž. M. parodymais (b. l. 57–58), iš kurių matyti, kad 2017-05-30 vakare, būdamas neblaivus susitiko savo seną pažįstamą S. K., abu nuspren­dė išgerti. Parduotuvėje nusipirko alkoholinių gėrimų ir nuėjo į S. namus, esančius (duomenys neskelbtini). Norėjo eiti gerti į namo vidų, tačiau, nespėjus užlipti laiptais, į koridorių išėjo S. dukra M., kuri pasakė, kad namuose jokių gėrimų nebus ir į namus neįlei­do. Jis nuėjęs atsisėdo prie kieme esančio šulinio. S. K. buvo nuėjęs į namo vidų, atnešė stiklinę alui ir stikliuką degtinei, abu prie šulinio gėrė. Jokio konflikto, muštynių ar kažko pana­šaus tarp S. K. ir jo dukros nematė. Jam nieko neminėjo ir S. K., gal kas ir įvyko tarp jų namo viduje, tačiau jis visą laiką buvo kieme prie šulinio ir nieko nematė. Jiems begeriant atvažiavo policijos pareigūnai, netrukus grįžo ir S. K. žmona, matė, kaip dukra bendravo su pareigūnais, tada suprato, kad kažkas įvyko tarp S. K. ir jo dukros. Pareigūnai jam liepė išeiti, jis susirinko savo daiktus ir išėjo. Po šio įvykio S. K. nematė, su juo nebendravo, kas įvyko tarp jų su dukra nežino.

Policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 21), iš kurio matyti, kad 2017 m. gegužės 30 d. S. K. nustatytas 1,72 promilės neblaivumas.

Informacija apie asmens duomenis (b. l. 102), iš kurios matyti, jog M. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra S. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dukra.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad S. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą visiškai įrodyta. Kaltinamasis smurtavo prieš savo dukrą, sukėlė jai fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltina­ma­jam viešuosius darbus. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsaky­mu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 116–118, 120–121).

S. K. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau susijusį su smurtu ir tyčinį. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs baudžia­mojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvai­gęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis neteistas (b. l. 103), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 104–106), bedarbis, nedarbo draudimo išmokos negauna (b. l. 108), psichikos ir priklausomybių ligų registruose neįrašytas (b. l. 111), gyvenamosios vietos seniūnijos charakteristikoje nurodyta, kad vartoja alkoholinius gėrimus, išgėręs būna agresyvus, ūmaus būdo (b. l. 114).

Įvertinus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį, jam skirtina švelniausia BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė, kurią siūlo ir prokurorė, – viešieji darbai. Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią ir sunki­nan­čią aplinkybes, kaltinamajam skirtina artima vidurkiui viešųjų darbų bausmė, nes pripažintina, kad ši bausmė bus pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų dary­mo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straipsniai).

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisi­pažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – nuo 2017 m. gegužės 30 d. iki 2017 m. birželio 1 d. (dvi paros) (BK 66 straipsnis).

Įgyvendinant bausmės paskirtį, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė smurtinį nusi­kal­ti­mą, smurtavo prieš savo dukrą, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kartu su bausme jam skirti­na baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 1, 3 dalys, 72² straipsnis).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nuken­tėjusiosios ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintinos baudžiamajam įsakymui įsitei­sė­jus.

Kaltinamajam išaiškintinos viešųjų darbų bausmės neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžia­­mojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įparei­gojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nusta­­tyti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį, viso 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų, visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, vieną sulaikymo parą prilyginus šešioms viešųjų darbų valandoms ir į bausmės laiką įskaičius S. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – nuo 2017 m. gegužės 30 d. iki 2017 m. birželio 1 d. (dvi paras), laikyti, kad jis 12 valandų viešųjų darbų atlikęs.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, S. K. kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose progra­mo­se, įpareigojant ją įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nuken­tė­jusiosios ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti S. K., kad dėl objektyvių priežasčių jam negalint atlikti paskirtų viešųjų darbų, teismas gali jį atleisti nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu ir po įspėjimo asmuo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti S. K., jog nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžia­muo­ju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Lazdijų rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašy­mą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsaky­mas neskundžiamas.

Teisėjas Ramūnas Šarka