- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-08
- Bylos Nr.
- 3K-3-111/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Juozas Šerkšnas (pirm.), Algirdas Taminskas, Pranas Žeimys (pran.)
- Atsakovas
- P. G.
- Ieškovas
- Utenos apskrities viršininko administracijos
- Trečiasis asmuo
- Utenos rajono savivaldybės administracija
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Prano Žeimio (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. G. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Utenos apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovui P. G. dėl išlaidų už savavališkai pastatyto pastato nugriovimą priteisimo; trečiasis asmuo – Utenos rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Utenos apskrities viršininko administracija, nurodydama, kad atsakovas P. G., pažeisdamas galiojančius teisės aktus, pasistatė statinį neleistinoje vietoje – vandens apsaugos zonoje, todėl teismo sprendimu buvo įpareigotas jį nugriauti, prašė priteisti iš atsakovo 9064 Lt už jo savavališkai pastatyto statinio – pirties, esančios (duomenys neskelbtini), nugriovimą. Savo reikalavimą ieškovas kildina iš prievolinių teisinių santykių, susiklosčiusių įsiteisėjusio Utenos rajono apylinkės teismo 2004 m. birželio 3 d. sprendimo pagrindu, kuriuo atsakovas buvo įpareigotas per šešis mėnesius nugriauti pirtį, pastatytą jam priklausančiame žemės sklype. Kadangi atsakovas neįvykdė šio sprendimo, tai iš jo priteistinos išlaidos, reikalingos statinio nugriovimui, nes sprendimą ieškovas ketina įvykdyti pats (CK 4.103 straipsnio 6 dalis, 6.61 straipsnio 1 dalis, CPK 273 straipsnio 1 dalis). Atsakovas teigė, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2004 m. birželio 3 d. sprendimą įvykdė, nes perkėlė pirtį į kitą vietą, t. y. ten, kur buvo išduotas leidimas statyti ginčo statinį – pirtį ant išlikusių pamatų. Ginčo esmė šioje civilinėje byloje yra įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo išlaidų išieškojimas, išsprendus klausimą, ar sprendimas nėra įvykdytas gera valia.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Įvertinęs atsakovo į bylą pateiktą techninės ekspertizės, kurią advokatų kontoros prašymu atliko UAB „Ekspertika“, aktą, laikydamas jį oficialiu dokumentu (CPK 177, 180, 197 straipsniai), teismas nustatė, kad ginčo statinio, kurį Utenos rajono apylinkės teismo 2004 m. birželio 3 d. sprendimu buvo nuspręsta nugriauti, toje vietoje, kuri nurodoma įsiteisėjusiame teismo sprendime, šiuo metu nėra, nes pagal ekspertizės akto išvadas jis yra perkeltas į kitą vietą. Pripažinęs, kad statinys, esantis naujoje vietoje, yra naujas statinys, ir atkreipęs dėmesį į tai, kad įrodymų dėl statinio buvimo naujoje vietoje neteisėtumo ieškovas nepateikė, teismas sprendė, kad dėl jo kaip naujo statinio vykdyti Utenos rajono apylinkės teismo 2004 m. birželio 3 d. sprendimą nėra teisinio pagrindo, nes tai yra naujas statinys, kuris pastatytas ant senų pamatų ir kurio statyba, vadovaujantis techninės ekspertizės duomenimis, yra teisėta.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2007 m. liepos 12 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 16 d. sprendimą panaikino ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis tik į bylą pateikto techninės ekspertizės akto duomenų pagrindu, teisėjų kolegija pažymėjo, kad eksperto išvada kaip įrodymas civiliniame procese yra tik iškeltoje civilinėje byloje teismo nutartimi dėl paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo ekspertu paskirtas asmuo, pritaikęs specialias žinias; jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo nutartį civilinėje byloje, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 216 straipsnio prasme. Nustačiusi, kad ekspertizė, kurios aktu vadovavosi pirmosios instancijos teismas, buvo atlikta advokatų kontoros prašymu, teisėjų kolegija konstatavo, kad šis aktas negali būti laikomas ekspertizės aktu CPK 216 straipsnio prasme. Atsižvelgusi į tai, kad nurodytą ekspertizę atliko privati firma – UAB „Ekspertika“, teisėjų kolegija nesutiko ir su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad byloje esantis ekspertizės aktas yra oficialus dokumentas ir turi didesnę įrodomąją galią. Pažymėdama, kad nustatymas, statinys pastatytas teisėtai ar ne, yra ne ekspertų, o teismo kompetencija, teisėjų kolegija svarbia aplinkybe laikė tai, kad, nurodyto akto duomenimis, ginčo pirtis buvo perkelta 20-25 metrus, kai tuo tarpu pirties savininkas (atsakovas), vykdęs pirties perkėlimo darbus, teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu paaiškino, kad pirtis perkelta apie 90 cm. Dėl to ekspertizės aktą, kuriuo kaip vieninteliu įrodymu vadovavosi pirmosios instancijos teismas, pripažinusi neatitinkančiu įstatyme ekspertizės aktams keliamų reikalavimų, teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, nes priimtas pažeidžiant procesinės teisės normas, ir dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėti ši byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Sprendimą grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo teisėjų kolegija argumentavo tuo, kad padaryti pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. Nustačius, kad pateikta išvada nėra eksperto išvada, ir byloje nesant atlikto kitų į bylą pateiktų įrodymų dėl ginčo pirties perkėlimo į kitą vietą ir kartu įsiteisėjusio Utenos rajono apylinkės teismo 2004 m. birželio 3 d. sprendimo įvykdymo, taip pat įrodymų dėl išlaidų priteisimo ištyrimo ir įvertinimo, teisėjų kolegijos nuomone, ji neturi teisės nagrinėti šios bylos iš esmės, nes nurodytų funkcijų atlikimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija.
III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas P. G. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 12 d. nutartį ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 16 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ir taip pažeidė CPK 327 straipsnį, kuriame nustatyti apeliacinės instancijos teismo teisių ribojimai reiškia, kad byla gali būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais.
2. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas UAB „Ekspertika“ surašytą ekspertizės aktą kaip neturintį jokios įrodomosios galios ir reikšmės bylos nagrinėjimui, netinkamai vertino šį rašytinį įrodymą ir taip pažeidė CPK 185 straipsnyje suformuluotus įrodymų vertinimo principus. Teismas atmetė nurodytą dokumentą kaip įrodymą – ekspertizės aktą, tačiau jo kaip įrodymo nepaneigė. Net ir laikant nurodytą ekspertizės aktą tik įrodymu, ieškovas nepateikė jokių kitų įrodymų, paneigiančių akte išdėstytas aplinkybes, kurios, kasatoriaus teigimu, patvirtina, kad ginčo statinys – pirtis – yra perkelta ant senų pamatų ir jokio teismo sprendimo dėl jos nugriovimo nėra priimta. Ieškovui nepateikus eksperto išvadą paneigiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis), apeliacinis skundas kaip nepagrįstas turėjo būti atmestas, o ne byla grąžinta nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas Utenos apskrities viršininko administracija prašo skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs ir skundžiamoje nutartyje išsamiai argumentavęs pirmosios instancijos teismo padarytą procesinės teisės normų pažeidimą – nepagrįstą vadovavimąsi į bylą pateiktu ekspertizės aktu kaip vieninteliu įrodymu savo išvadoms pagrįsti, pagrįstai nusprendė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu. Įrodymų rinkimas, tyrimas ir vertinimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, todėl apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs kitų į bylą pateiktų įrodymų ištyrimo ir vertinimo nebuvimą, pagrįstai atsisakė nagrinėti bylą iš esmės. Byloje yra įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo statinys niekur nebuvo perkeltas, be to, paties atsakovo pateikti įrodymai (ekspertizės aktas ir jo paaiškinimai teismo posėdžio metu) dėl ginčo pirties perkėlimo yra prieštaringi, reikalaujantys papildomo tyrimo ir vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės
Utenos rajono apylinkės teismas, nurodydamas, kad ieškinį dėl pirties nugriovimo tenkina, nes atsakovas ginčo pirtį pasistatė neturėdamas leidimo, reikiamai suderinto ir patvirtinto projekto, 2004 m. birželio 3 d. sprendimu įpareigojo atsakovą per šešis mėnesius nugriauti pirtį, pastatytą jam priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimas įsiteisėjo 2004 m. rugsėjo 22 d.
Ieškovas, teigdamas, kad atsakovas per nustatytą terminą neįvykdė teismo sprendimo, todėl jis ketina pats atlikti sprendime nurodytus veiksmus, prašė priteisti jam iš atsakovo būsimas statinio nugriovimo išlaidas.
Atsakovas, tvirtindamas, kad sprendimą įvykdė – perkėlė ginčo pirtį į kitą vietą, t. y. ten, kur šiam statiniui statyti buvo išduotas leidimas, šiuos savo argumentus grindžia į bylą pateiktu techninės ekspertizės, atliktos advokatų kontoros prašymu, aktu, surašytu UAB „Ekspertika“ specialistų.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, todėl pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas) nėra absoliuti. CPK normose nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas pats privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o byla gali būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme (CPK 327 straipsnis) nustatytais atvejais.
Apeliacinės instancijos teismas teisėtai nepripažino atsakovo atstovės pateikto „techninės ekspertizės aktu“ įvardyto dokumento nei eksperto išvada (CPK 216 straipsnis), nei oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis), nes tai nėra įrodymas, patvirtinantis neteisėtai pastatytos pirties nugriovimą ir aplinkos sutvarkymą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris buvo priimtas pažeidžiant CPK normas. Tačiau su nutarties dalimi, kuria byla grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kasacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka. Įsiteisėjusiu Utenos rajono apylinkės teismo 2004 m. birželio 3 d. sprendimu nuspręsta įpareigoti P. G. per šešis mėnesius nugriauti pirtį, o ne perkelti ją ar pastumti. Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada, kad reikia tikrinti, ar pirtis nėra perkelta į kitą vietą, yra nepagrįsta, nes tai nėra šios bylos įrodinėjimo dalykas. Nesant įrodymų, kad pirtis nenugriauta, šioje byloje turėtų būti apsvarstytos tik pirties nugriovimo ir aplinkos sutvarkymo išlaidų dydžio klausimas (T. 1, b. l. 15-20). Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė pirties nugriovimo ir aplinkos sutvarkymo išlaidų dydžio klausimo, privalėjo padaryti tai pats, o ne grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Nustačius, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kasacine tvarka peržiūrima apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šios kategorijos bylose ieškovo, kaip specializuoto subjekto, kuriam valstybė yra delegavusi funkcijas, susijusias su statinių statyba apskrities teritorijoje ir savavališkų statybų padarinių likvidavimu (Apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnio 5 punktas), pareiga yra pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad ginčo statinys nenugriautas ir aplinka nesutvarkyta (CPK 178 straipsnis). Esant tokiam įrodymui, būtų pakankamas pagrindas taikyti CK 6.61 straipsnio 1 dalies nuostatą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.