Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

gynėjams advokatams Kęstučiui Betingiui, Gintarui Černiauskui, Drąsučiui Zagreckui, Artūrui Andriukaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. P., R. L. ir J. Š. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;

- pagal BK 224 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, R. L. į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo išbūtas laikas nuo 2005 m. gruodžio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 3 d.

J. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) – laisvės atėmimu trejiems metams;

- pagal BK 224 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir J. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, J. Š. į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo išbūtas laikas nuo 2005 m. gruodžio 7 d. iki 2005 m. gruodžio 9 d.

V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. 272 redakcija) – laisvės atėmimu trejiems metams;

- pagal BK 224 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, V. P. į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo išbūtas laikas nuo 2005 m. gruodžio 7 d. iki 2005 m. gruodžio 9 d.

Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „P“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, konfiskuoti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. cigarečių gaminimo prietaisas (modelis LOF 3000 R) ir pakavimo prietaisas (modelis SCHMERMUND OS); 10 kibirų su klijais, kurių bendras svoris 219 kg; 8 rulonai skaidraus polietileno, kurio bendras svoris 84,2 kg; 6 paletės su 310 000 vnt. nekarpytais cigarečių „Prima“ pakelių ruošiniais; 6 kartoninės dėžės su 602,9 kg smulkinto tabako; 400 vnt. kartoninių dėžių su užrašu „N. T.“; 14 kartoninių dėžių su 108 160 vnt. cigarečių „Prima“ ir „Prima Nevo“ pakelių ruošiniais; 16 rusvos spalvos polietileninės juostelės rulonėlių, kurių bendras svoris 12,7 kg; 17 kartoninių dėžių, kuriose sudėta 170 rulonų su siauru baltos spalvos popieriumi; dėžė su 80 vnt. cigarečių „Prima Nevo“ pakeliais paženklintais rusiško pavyzdžio banderolėmis; dėžė su 218 vnt. cigarečių „Prima“ pakeliais paženklintais rusiško pavyzdžio banderolėmis; 10 plastikinių stalčių; 18 medinių stalčių; 5 polietileniniai maišai, kuriuose sudėta 50 vnt. polietileninių maišelių; 3 polietileniniai maišai, kuriuose sudėta 220 vnt. plastikinių žiedų, ant kurių buvo suvyniotas popierius; 600 vnt. tuščių kartoninių dėžių be užrašų; 7 segtuvai su cigarečių gamybos linijos naudojimosi instrukcijomis; oro kompresorius su dujų balionu; hidraulinis rankinis keltuvas; dyzelinis keltuvas; įrankių rinkinys, kurie saugomi P. teritorinės muitinės sandėlyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L., J. Š. ir V. P. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad veikdami su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir pažeisdami nustatytą tvarką, t. y. 2004 m. gegužės 26 d. Ūkio ministro įsakymo Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 2.1.1 punkto reikalavimą, pagal kurį Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais, t. y. banderolėmis, kurių kiekis vienam asmeniui viršija šių taisyklių 3 punkto nustatytą kiekį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iš nenustatytų asmenų įgijo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį rūkomojo tabako, nepaženklinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais, t. y. banderolėmis, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims atgabenus į R. L. priklausantį ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) rajone, nuo 2005 m. birželio 23 d. neteisėtai jį laikė ir tame pačiame ūkiniame pastate naudojo minėtą rūkomąjį tabaką cigarečių „Prima” ir „Prima Nevo” gamybai iki 2005 m. gruodžio 1 d., kol Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai surado 602,9 kg rūkomojo tabako, kurio vertė 111 382,55 Lt, t. y. viršija 250 MGL dydžio sumą.

Nuteistųjų V. P., R. L., J. Š. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 1, 2, 3 punktai).

Pažymėtina, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistieji gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl apeliantų išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Pažymima, kad įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistųjų R. L., J. Š. ir V. P. lūkesčių arba pirmosios instancijos teismas padarė BPK normų pažeidimus dėl kai kurių faktinių bylos aplinkybių vertinimo, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės bei nepatvirtina teismo šališkumo. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistųjų R. L., J. Š. ir V. P., liudytojų parodymus, specialistų išvadas, rašytinę medžiagą, telefoninių pokalbių išklotines vertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistieji R. L., J. Š. ir V. P. įtardami, jog jų pokalbiai gali būti klausomi, kalbėdami žodžius vartoja perkeltine prasme, trumpiniais ir tik jiems suprantamais išsireiškimais, taip tikint, kad iš atskiro pokalbio nebus įmanoma suprasti apie ką kalbama. Be to, V. M. telefoninio pokalbio metu pataria J. Š. pasikeisti telefoną, nes jis (V. M.) jau tai padarė (2 t., 43, 59-61 b. l.). Pirmiausia svarbu pažymėti tai, kad telefoninių pokalbių išklotinės patvirtina, jog telefoninių pokalbių metu visi nuteistieji supranta, kad kalbama apie cigarečių gamybos įrangą, jos įrengimą ir išmontavimą, cigarečių gamybą, banderolių klijavimą ir pan. Tai patvirtina liudytojų V. D., R. V., L. J., V. R., M. J., Ž. S., V. K. parodymai. Todėl priešingai apeliantų tvirtinimui, telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolės, įrašų darymo protokoluose bei duomenų laikmenose yra užfiksuoti duomenys, kurie identifikuoja nuteistuosius bei jų tarpusavio ryšius. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad domėjimasis cigarečių gamybos įrangos paruošimo, išmontavimo ar gamybos eiga, patarimai kaip paslėpti įrangą, išgabenti produkciją, iškilusių problemų dėl pagamintos produkcijos ar banderolių laikymo aptarimas, nuostolių ar nuomos už patalpas apmokėjimo dalijimasis bei kitos aplinkybės aiškiai ir nedviprasmiškai rodo, kad telefoniniai pokalbiai vyko ne tarp pašalinių asmenų, o tarp nuteistųjų R. L., J. Š., V. P. ir kitų asmenų. Apeliacinis teismas pažymi, kad ypatingai svarbią reikšmę šioje byloje turi įrodymai, surinkti kontroliuojant telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją, tačiau šie faktiniai duomenys yra tarpinė grandis visete įrodymų, sudarančių loginę įrodymų grandinę ir leidžiančių konstatuoti, jog nuteistieji padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nuteistųjų R. L., J. Š. ir V. P. apeliacinių skundų teiginiai, kad jiems inkriminuotų nusikaltimų nepadarė, prieštarauja objektyviems įrodymams ir byloje nustatytiems faktams.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinių skundų argumentais dėl to, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausti liudytojai L. Respublikos piliečiai V. M., B. T., Z. G., nors jų parodymais buvo remiamasi apkaltinamajame nuosprendyje. Pažymėtina, kad tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, 3 dalies d punktas, tiek Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymas (BPK 44 straipsnio 7 dalis), užtikrindami kaltinamojo teisę į teisingą teismą, garantuoja jam teisę pačiam apklausti liudytojus (nukentėjusiuosius) arba turėti galimybę, kad liudytojai (nukentėjusieji) būtų apklausti. Ši teisė suprantama taip, kad įrodymai turi būti pateikiami viešame teismo posėdyje dalyvaujant kaltinamajam, siekiant užtikrinti rungimosi principo laikymąsi nagrinėjant bylą. Iš esmės tai reiškia, kad kaltinamajam turi būti suteikta pakankama ir tinkama galimybė ginčyti prieš jį liudijančių asmenų parodymus ir pateikti jiems klausimus arba tuo metu, kai parodymai duodami, arba vėliau procese (žr. Delta v. France, no. 11444/85, judgment of 19 December 1990; Saidi v. France, no. 14647/89, judgement of 20 September 1993; Luca v. Italy, no. 33354/96, judgement of 27 February 2001; Mild and Virtanen v. Finland, no. 39481/98 and 40227/98, judgment of 26 July 2005). Tuo atveju, kai liudytojų neįmanoma apklausti arba neįmanoma, kad jie būtų apklausti dėl to, jog jie yra nežinia kur, valstybės institucijos turi imtis reikiamų pastangų jų dalyvavimui procese užtikrinti (Delta v. France, no. 11444/85, judgment of 19 December 1990; Rachdad v. France, no. 71846/01, judgement of 13 November 2003).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojai L. Respublikos piliečiai V. M., B. T., Z. G. buvo apklausti pagal 1992 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutartį „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių” (3 t., 110-115, 124-129, 140-156 b. l.). Pirmosios instancijos teisme šių liudytojų apklausos protokolai buvo išvardinti (9 t., 57-59 b. l.). Tačiau pirmosios instancijos teismas padarė klaidą šių liudytojų apklausos protokolus tik išvardindamas, nors juose užrašyti parodymai turi būti perskaityti. Todėl apeliacinio proceso metu ši klaida buvo ištaisyta, ir šių liudytojų parodymai buvo perskaityti pagal BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatas, t. y. byloje surinktiems kitiems duomenims patikrinti (10 t., 101 b. l.). Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas ėmėsi būtinų priemonių iškviesti ir apklausti šiuos liudytojus, tačiau į teismo posėdžius jie neatvykdavo arba nebūdavo galimybės įteikti teismo šaukimų (6 t., 78, 79 b. l.; 7 t., 39, 50, 51 b. l.). Todėl apeliacinių skundų argumentai, kad šie liudytojai nebuvo apklausti teisme ir nuteistieji neturėjo galimybės jiems užduoti klausimus atmestini, kadangi kaltinimai R. L., J. Š. ir V. P. iš esmės grindžiami ne liudytojų V. M., B. T., Z. G. parodymais, o byloje surinktų kitų įrodymų visuma. Iš liudytojų V. M. ir B. T. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2005 m. liepos 16 d. kartu su K. M., Z. G. ir dar keliais asmenimis atvažiavo į K., kur persėdo į kitą automobilį ir nuvažiavo į ūkinį pastatą, kuriame stovėjo cigarečių gaminimo ir pakavimo įranga. Iš liudytojo B. T. parodymų matyti, kad patalpoje, į kurią jie buvo atvežti, matė brokuotus pakelius ir pagamintas cigaretes be filtro, dėžės su smulkintu tabaku, jis remontavo mechaninę cigarečių pakavimo įrenginio dalį ir padėjo K. M. remontuoti cigarečių gaminimo įrenginį, o Z. G. su K. G. rinko cigarečių pakelių ruošinius. Iš pateiktų fotonuotraukų jis (B. T.) atpažino R. L., kaip šio pastato savininką. Tai visiškai atitinka nuteistojo R. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (4 t., 148-166 b. l.). Be to, liudytojas B. T. taip pat parodė, kad 2005 m. rugpjūčio 1 d. kartu su K. M., Z. G. ir K. G. atvyko į K. autobusų stotį, kur juos pasitiko tas pats vyras ir nuvežė į tą patį pastatą, kur pavyko suremontuoti cigarečių pakavimo įrenginį, kuriame buvo supakuota apie 100 dėžių cigarečių (3 t., 157-158, 178-179, 180-181 b. l.; 4 t., 51-52, 61-63, 64-65 b. l.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojų E. C., V. D., L. J. ir R. V. parodymai visiškai sutampa su liudytojų V. M. ir B. T. parodymais apie L. piliečių atvykimą į K. autobusų stotį ir išvykimą į Š. rajono pusę. Be to, pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos pateiktus duomenis K. M., V. G., V. M., Z. G., B. T. laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės mėn. iki 2005 m. rugpjūčio mėn. dažnai lankydavosi Lietuvos Respublikoje (3 t., 12-13, 50-52 b. l.; 5 t., 195-198 b. l.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo R. L. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu (4 t., 148-151, 156-159 b. l.) apie tai, kad cigarečių gamybos procese dalyvavo K. M., patvirtina ne tik liudytojų V. M. ir B. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, bet ir specialisto išvada Nr. 64-IS-1-394, kurioje nurodyta, jog rankų pėdsakai, kurie buvo paimti iš įvykio vietos apžiūros metu, t. y. iš ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, nuo įrenginio, skirto cigarečių gaminimui ir pakavimui korpuso, yra palikti L. Respublikos piliečio K. M. kairės rankos delnu (1 t., 101-102 b. l.). Be to, Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 404/08 (01) nurodyta, kad ant cigarečių nuorūkų, išimtų iš įvykio vietos apžiūros metu, gauti DNR profiliai gali priklausyti B. T., Z. G. bei K. M. (1 t., 144-152 b. l.). Teisėjų kolegijos nuomone, liudytojo Z. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu pagal teisinės pagalbos sutartį, nėra informatyvūs, nes jis tik pripažįsta, jog ne kartą buvo Lietuvoje, tačiau neigia, jog dalyvavo cigarečių gamybos procese (4 t., 51-52 b. l.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuroro 2011 m. kovo 1 d nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl Latvijos piliečių K. M., B. T., Z. G. ir K. G. buvo atskirtas, nes jie yra išvykę iš Lietuvos Respublikos (6 t., 3-4 b. l.). Todėl apeliacinės instancijos teismas negali vertinti šių asmenų padarytus veiksmus kaip nusikalstamus, nes ikiteisminis tyrimas šioje dalyje nebaigtas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas liudytojo K. G. ir K. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nesivadovavo, todėl apeliacinės instancijos teismas skundų argumentus dėl šių asmenų parodymų patikimumo, nevertina.

Nuteistojo R. L. parodymus apie tai, kad jam priklausančiose ūkinės paskirties patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) rajone, buvo gaminamos cigaretės ir „Prima” ir „Prima Nevo” patvirtina 2005 m. gruodžio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys: apžiūros metu rasti dešimt kibirų su klijais; šešios kartoninės dėžės su smulkintu tabaku; aštuoni rulonai skaidraus polietileno; šešios paletės su nekarpytais cigarečių „Prima“ pakelių ruošiniais; kartoninės dėžės su užrašu „N. T.“; keturiolika kartoninių dėžių su cigarečių „Prima“ ir „Prima Nevo“ pakelių ruošiniais; keturios kartoninės dėžės su rusiško pavyzdžio banderolėmis; šešiolika rusvos spalvos polietileninės juostelės rulonėlių; septyniolika kartoninių dėžių, kuriose sudėti rulonai su siauru baltos spalvos popieriumi; dešimt plastikinių stalčių; aštuoniolika medinių stalčių; cigarečių gamybos linija iš metalo žalios spalvos korpusu su elektros maitinimo šaltiniu, tarpusavyje sujungtus elektros kabeliais; penki polietileniniai maišai, kuriuose sudėti polietileniniai maišeliai; trys polietileniniai maišai, kuriuose sudėti plastikiniai žiedai, ant kurių buvo suvyniotas popierius; tuščios kartoninės dėžės be užrašų; dėžė su cigarečių „Prima Nevo“ pakeliais paženklintais rusiško pavyzdžio banderolėmis; dėžė su cigarečių „Prima“ pakeliais paženklintais rusiško pavyzdžio banderolėmis; kartoninės dėžės; segtuvai su cigarečių gamybos linijos naudojimosi instrukcijomis; oro kompresorius su dujų balionu; hidraulinis rankinis keltuvas; dyzelinis keltuvas; įrankių rinkinys (1 t., 18-48 b. l.). Nuteistojo R. L. parodymai, pirmiau paminėtų liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (t. y. ant įrenginio rasti gamybos proceso metu likę tabako ir cigarečių popieriaus atliekos; tabako, cigarečių pakelių ruošiniai; cigarečių popierius; cigarečių dėžių įpakavimas; kibirai su klijais; kartoninės dėžės su smulkintu tabaku; rulonai skaidraus polietileno; paletės su nekarpytais cigarečių „Prima“ pakelių ruošiniais; kartoninės dėžės su užrašu „N. T.“ ir cigarečių „Prima“ ir „Prima Nevo“ pakelių ruošiniai; kartoninės dėžės su rusiško pavyzdžio banderolėmis; polietileninių juostelių rulonėliai; tuščios kartoninės dėžės be užrašų; dėžės su cigarečių „Prima Nevo“ir “Prima” pakeliais paženklintais rusiško pavyzdžio banderolėmis; segtuvai su cigarečių gamybos linijos naudojimosi instrukcijomis ir kt.) neginčijamai patvirtina, kad įvykio vietoje rasta įranga „KORBER DECOUFLE JONCTIONNEUR G“, „KORBER DECOUFLE LOF 3000 R“, „SCHMERMUND PACKER“ buvo skirta cigarečių gaminimui ir pakavimui bei netikrų banderolių ant jų klijavimui (1 t. 51-56, 57-60 b. l.). Be to, įmonės „P“ specialisto išvadoje Nr. LT-2005-RD-2019 nurodyta, kad įvykio vietoje rasta įranga yra skirta cigarečių be filtrų gamybai ir pakavimui, tuo pačiu ir uždedant banderoles, rinkinys (1 t., 68-71 b. l.). Muitinės laboratorijos specialisto išvadoje Nr. 6C 0216 nurodyta, kad tyrimui pateiktuose šešiuose plastikiniuose paketuose esanti medžiaga yra perdirbtas (apdorotas) rūkomasis tabakas, kuris yra akcizų objektas (1 t., 75-76 b. l.). Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad veikos kvalifikavimui pagal BK 199² straipsnio 1 dalį visiškai nesvarbu, ar įvykio vietoje rasta cigarečių gamybos įranga veikė, ar buvo tvarkinga, nes tai nėra šio nusikaltimo sudėties įrodinėjimo dalykas. Teisėjų kolegijos nuomone, ikiteisminio tyrimo metu įvykio vieta buvo apžiūrėta tinkamai, jos metu protokole užfiksuoti duomenys atitinka realią tikrovę (1 t., 18-57 b. l.). Tai, kad įvykio vietos apžiūros metu nebuvo pasvertas tabakas arba suskaičiuotos banderolės ar gaminiai (ruošiniai) iš tabako, nėra BPK normų pažeidimas, nes pareigūnai tai padaryti neturėjo realios galimybės. Tai, ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta vėliau, po įvykio vietoje rastų daiktų apžiūros (1 t., 57-65 b. l.). Be to, Kauno teritorinės muitinės rašte Nr. 1B-19.5-29-7909 nurodyta, kad 602,9 kg perdirbto (apdoroto) rūkomojo tabako muitinė vertė yra 15 705,55 Lt, o įskaitant muitinę vertę ir privalomus sumokėti mokesčius – 111 382,55 Lt, kuris žymiai viršija 250 MGL dydį (1 t., 78-79 b. l.). Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1044 (07) nurodyta, kad tirti pateiktos Rusijos tabako gaminių žymėjimo banderolės (460514±2446 vnt.) pagamintos ne pagal tokiems ženklams keliamus reikalavimus ir yra netikros, nes nėra specialių apsaugos priemonių, imituojant dažų liuminescenciją ultravioletiniuose spinduliuose (1 t., 135-141 b. l.).

Remiantis skundžiamo nuosprendžio turiniu matyti, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nuteistieji veikė ne organizuota, o bendrininkų grupe. Teisėjų kolegija su tokia išvada sutinka.

Apeliacinis teismas pažymi, kad bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veika, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas konstatuodamas, jog nuteistieji veikė bendrininkų grupe, šios aplinkybės nepripažino kaip atsakomybę sunkinančią. Apeliacinės instancijos teismas sunkinti nuteistųjų teisinės padėties negali (BPK 320 straipsnio 4 dalis), nes nėra skundo sunkinančiais pagrindais.

Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertinęs visą bylos medžiagą padarė teisingą išvadą, kad R. L., J. Š. ir V. P. veikė bendrininkų grupe ir iš anksto buvo pasiskirstę vaidmenimis, t. y. R. L. išnuomojo patalpas, buvo atsakingas už jų ir darbuotojų priežiūrą, už tai gaudavo tam tikrą atlygį; J. Š. (pravarde „j” arba „g”) koordinanavo cigarečių gamybos procesą, kitiems bendrininkams duodavo pavedimus ir užduotis, tvarkė finansinius reikalus (atsiskaitymus); V. P. rūpinosi darbuotojais, pasitikdavo ir pristatydavo juos į cigarečių gamybos vietą, rūpinosi techniniais cigarečių gamybos reikalais.

Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad R. L., J. Š. ir V. P. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, jog veikdami su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iš nenustatytų asmenų įgijo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį rūkomojo tabako, nepaženklinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais, t. y. banderolėmis.

Teisėjų kolegijos nuomone, tokia kaltinimo formuluotė yra netiksli ir nepagrįsta jokiais įrodymais. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal nekaltumo prezumpcijos principą neaiškumai aiškinami kaltinamojo naudai, kai jų nepavyksta pašalinti išnaudojus visas galimybes. Šioje byloje nėra jokių objektyvių duomenų kada, iš kokių asmenų ar asmens ir kokį kiekį nepaženklinto tabako nuteistieji R. L., J. Š. ir V. P. įsigijo. Pagal formuojamą teismų praktiką, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais, o visos abejonės vertinamos nuteistųjų naudai. Todėl V. P., R. L. ir J. Š. iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinama BK 199² straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) jiems inkriminuota kvalifikuojanti aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iš nenustatytų asmenų įgijo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį rūkomojo tabako, nepaženklinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais, t. y. banderolėmis.

Tačiau pirmiau aptartais įrodymais neginčijamai įrodyta, kad R. L., J. Š. ir V. P., veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai laikė nepažymėtą įstatymo nustatyta tvarka rūkomąjį tabaką ir jį naudojo cigarečių „Prima” ir „Prima Nevo” gamybai bei laikė didelį kiekį netikrų Rusijos Federacijos tabako gaminių žymėjimo banderolių, kurias naudojo klijuojant ant neteisėtai pagamintų cigarečių pakelių. Pažymėtina, kad nuteistieji V. P., R. L. ir J. Š. nusikalstamas veikas, numatytas BK 199² straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) ir BK 224 straipsnio 2 dalyje padarė veikdami tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis). Be to, bylos duomenys patvirtina, kad nuteistieji gerai žinojo apie R. L. priklausančiame ūkiniame pastate, neteisėtai laikomą rūkomąjį tabaką ir netikras banderoles. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistieji nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe, todėl tiek rūkomasis tabakas, tiek netikros banderolės buvo jų žinioje, kuriais jie disponavo bendram tikslui pasiekti, t. y. cigarečių „Prima“ ir „Prima Nevo“ gamybai.

Dėl bausmės

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog „Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.“ Vadinasi, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-152/2009, 2K-3/2010).

Teisėjų kolegijos nuomone, R. L., J. Š. ir V. P. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir BK 224 straipsnio 2 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės aiškiai per griežtos ir prieštarauja teisingumo principui.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią sankciją už nusikalstamą veiką, turi kartu įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti švelnesnę bausmę negu numatyta įstatymo. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, BK 54 straipsnio 3 dalyje (Kasacinė nutartis Nr. 2K-7-45/2007). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nors pagal BK 11 straipsnio nuostatas BK 199² straipsnio 1 dalis (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau pagal jos padarymo pobūdį negali būti vertinama kaip itin pavojinga, už kurį R. L., J. Š. ir V. P. šioje byloje turėtų būti paskirta itin griežta laisvės atėmimo bausmė, nes šio straipsnio sankcijoje numatyta ir alternatyvi bausmė – bauda. BK 224 straipsnio 2 dalis yra priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), už kurio padarymą numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. BK 41 straipsnio 2 dalyje nuoseklia tvarka išdėstyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas yra nauja baudžiamajame įstatyme įtvirtinta bausmės paskirtis, jis užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai. Teismas kiekvienu atveju turi atsižvelgti ne tik į visus įstatyme išvardytus reikalavimus, bet ir atsižvelgti į nusikaltusio asmens asmenines savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, o taip pat ir į visas kitas konkrečias bylos aplinkybes, nes visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, yra vienodai svarbios tiek vertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, tiek ir visas apskritai. Teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas leidžia teismui paskirti mažesnę bausmę arba švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tam, kad būtų išvengta neteisingumo, jog paskirta bausmė būtų teisinga, įstatymų leidėjas numatė išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atvejais paskirti bausmę nenumatytą baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje.

Svarbu pažymėti tai, kad R. L., J. Š. ir V. P. padarytos nusikalstamos veikos yra ekonominio pobūdžio, pažeidžiant verslo tvarką ir valstybės finansų sistemą, t. y. ne smurtinio pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems R. L., J. Š. ir V. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistieji:

R. L. administracinėmis nuobaudomis nebaustas, neteistas, darbe charakterizuojamas teigiamai (5 t., 18, 20 b. l.; 6 t., 90 b. l.);

J. Š. baustas administracinėmis nuobaudomis, neteistas (5 t., 94, 96-97 b. l.), serga įvairiomis ligomis, jam nustatytas 60 procentų nedarbingumas, slaugo ir prižiūri motiną M. K., kuriai nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis (10 t., 78-87, 97-99 b. l.);

V. P. baustas administracinėmis nuobaudomis, ankstesnis teistumas išnykęs, dirba, turi nepilnametį sūnų (5 t., 153-157, 159-161 b. l.).

Be to, skiriant bausmę ir ją tinkamai individualizuojant, būtina įvertinti ne tik nuteistųjų asmenybes, bet atsižvelgti ir į tai, kad šioje byloje nusikalstamos veikos, už kurių padarymą nuteisti R. L., J. Š. ir V. P., buvo padarytos 2005 metų gruodžio mėnesį, t. y. praėjus daugiau kaip septyneriems metams (iki nuosprendžio įsiteisėjimo – daugiau kaip devyneriems metams). Teisėjų kolegijos nuomone, nuo nusikaltimų darymo pradžios bei jų ištyrimo ir teisinio jų įvertinimo praėjo labai didelis laiko tarpas, per kurį R. L., J. Š. ir V. P. nepadarė kitų nusikaltimų, kas rodo proceso prevencinę reikšmę. Tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės tinkamai neįvertino. Pažymėtina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teisme teismo posėdžiai neįvykdavo dėl gynėjų neatvykimo ar nuteistiesiems atsisakius jų paslaugų, kaltinamojo akto neįteikimo V. P., dėl nuteistųjų V. P., R. L. ar J. Š. ligų, kurios patvirtintos medicinos pažymomis (6 t., 122, 127-128, 131, 138, 146, b. l., 7 t., 47, 55, 61, 68, 70, 75, 129-130, 182 b. l., 8 t., 13, 27-30, 31-32, 90-91, 128, 130 b. l., 9 t., 16-17, 31 b. l.). Byloje nėra jokių įtikinamų duomenų, kad nuteistieji sąmoningai vilkino ar kitaip trukdė bylos nagrinėjimą apygardos teisme. Be to, bylos medžiaga nėra didelės apimties ar ypatingai sudėtinga. Nors V. P., R. L. ir J. Š. neprisipažino padarę nusikalstamas veikas, tačiau tokia nuteistųjų pozicija negali būti pagrindas nepalankiai vertinti jų asmenybes. Tai, kad pirmosios instancijos teisme J. Š. atsisakė duoti balso pavyzdžius po to, kai buvo paskirta fonoskopinė ekspertizė, laikytina nuteistojo gynybos pozicija, o ne sąmoningu bylos vilkinimu (7 t., 180-181 b. l.). Todėl teisėjų kolegijos nuomone, V. P., R. L. ir J. Š. skiriant laisvės atėmimo bausmes būtų pažeistas teisingos pusiausvyros (proporcijos) tarp siekiamo tikslo, priemonių šiam tikslui pasiekti ir nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdžio. Todėl Apeliacinis teismas įvertinęs pirmiau išdėstytų aplinkybių visetą konstatuoja, kad V. P., R. L. ir J. Š. nuteistiems pagal BK 224 straipsnio 2 dalį, taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir jiems skiriama kitokia bausmė (bauda), nei numatyta šio straipsnio sankcijose, suteikiant pirmenybę bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne tik nubaudimo funkcijai. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, tokios bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, paskyrimas nuteistiesiems užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą ir bausmės tikslų pasiekimą. Nuteistiesiems V. P., R. L. ir J. Š. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) skiriamos alternatyvios bausmės – baudos, kuri numatyta šio straipsnio sankcijoje.

Apeliacinis teismas pažymi, kad skirdamas bausmę (baudą) vadovaujasi nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktu (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), kuris už sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 199² straipsnio 1 dalis) (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) numatė baudos dydį iki 300 MGL, o už apysunkio nusikaltimo padarymą (BK 224 straipsnio 2 dalis) – iki 200 MGL. Taip pat pažymėtina, kad skiriamos baudos MGL dydis nustatomas galiojęs nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 1 MGL = 125 Lt. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors V. P., R. L. ir J. Š. pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais ir nuteisti jau galiojant naujai BK 47 straipsnio redakcijai (t. y. 2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. 49-2374 redakcija), kuri nustatė, jog už sunkų nusikaltimą numatomos žymiai didesnės baudos, tačiau veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, todėl veikos nusikalstamumą ir baudžiamumą nustato įstatymas, galiojęs veikos padarymo metu (BK 3 straipsnio 1 dalis). Be to, kiekvienam nuteistajam skiriamas baudos dydis turi būti individualizuojamas. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo J. Š. vaidmuo šių nusikaltimų padaryme buvo svarbiausias, būtent jis kontroliavo kitų bendrininkų veiksmus, juos derino tarpusavyje, mokėjo (skirstė) pinigus už darbą, todėl už kiekvieno nusikaltimo padarymą jam nustatomas maksimalus baudos (MGL) dydis.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistieji V. P., R. L. ir J. Š. padarė nusikalstamas veikas, kurios vertinamos kaip realioji nusikaltimų sutaptis, kurios pagal savo sunkumą skiriasi tik nežymiai (BK 11 straipsnio 4, 5 dalys). Todėl nuteistiesiems paskirtos baudos už padarytas atskiras nusikalstamas veikas subendrinamos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendį pakeisti:

V. P., R. L. ir J. Š. iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti BK 199² straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) jiems inkriminuotą kvalifikuojančią aplinkybę, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iš nenustatytų asmenų įgijo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį rūkomojo tabako, nepaženklinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais, t. y. banderolėmis.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria J. Š. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams.

J. Š. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) paskirti 300 MGL (10 860,75 Eur) dydžio baudą.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria J. Š. pagal BK 224 straipsnio 2 dalį buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams.

J. Š. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 224 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 200 MGL (7 240,50 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir R. L. paskirti subendrintą bausmę – 310 MGL (11 222,77 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo išbūtą laiką nuo 2005 m. gruodžio 7 d. iki 2005 m. gruodžio 9 d. ir J. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 306 MGL (11 077,96 Eur) dydžio baudą.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. L. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) buvo paskirta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

R. L. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) paskirti 250 MGL (9 050,62 Eur) dydžio baudą.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. L. pagal BK 224 straipsnio 2 dalį buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams.

R. L. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 224 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 200 MGL (7 240,50 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir R. L. paskirti subendrintą bausmę – 260 MGL (9 412,65 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo išbūtą laiką nuo 2005 m. gruodžio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 3 d. ir R. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 256 MGL (9 267,84 Eur) dydžio baudą.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. P. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams.

V. P. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) paskirti 250 MGL (9 050,62 Eur) dydžio baudą.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. P. pagal BK 224 straipsnio 2 dalį buvo paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

V. P. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 224 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 200 MGL (7 240,50 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir V. P. paskirti subendrintą bausmę – 260 MGL (9 412,65 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo išbūtą laiką nuo 2005 m. gruodžio 7 d. iki 2005 m. gruodžio 9 d. ir V. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 256 MGL (9 267,84 Eur) dydžio baudą.

Įpareigoti V. P., J. Š. ir R. L. paskirtas baudas sumokėti per vienerius metus į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, į kurią pervedamos teismo skirtos baudos nagrinėjant bylas baudžiamojo proceso tvarka, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu R. L., J. Š. ir V. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti ir dokumentų paėmimą, panaikinti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.