Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs ,,duomenys neskelbtini“ Telšiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neturinti teistumo, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis T. R. 2007 m. liepos 24 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini) E. U. priklausančioje sodyboje, kilus asmeninio pobūdžio konfliktui su E. U., o būtent pastarajai papriekaištavus T. R. dėl girtavimo su jos sūnumi R. U. ir varius jį iš namo kiemo bei kauptuku sudavus jam du kartus į galvos sritį, tuo padarius jam muštinę žaizdą ir poodinę kraujosruvą pakaušio dešinėje, muštinę žaizdą kairiame antakyje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose-skruoste, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, jis išplėšė kauptuką iš E. U. rankų ir juo sudavė ne mažiau dvylikos smūgių E. U. į įvairias kūno vielas - galvos, kaklo, veido ir krūtinės ląstos sritį bei kairę ranką, tuo padarydamas kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose ir kairiajame smilkininiame raumenyje, kraujosruvas kaklo minkštuosiuose audiniuose ir tarpuplautyje, širdiplėvėje, krūtinės ląstos minkštuosiuose audiniuose, poodines kraujosruvas veide, kakle, sprande, galvoje, krūtinėje, abiejose rankose, juosmenyje, nugaroje, kairio dilbio kaulų lūžimą, odos nubrozdinimus veide, galvoje, kairėje rankoje, krūtinėje, muštines žaizdas kairėje rankoje, veide, galvoje, kakle, ko pasėkoje dėl komplikacijų, kurias sukėlė stiprus galvos, kaklo ir krūtinės ląstos bei kairės rankos sumušimai, 2007 m. liepos 31 d. 11 val. 55 min. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje E. U. mirė, t. y. nužudė E. U..

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2007 m. liepos 24 d. apie 11-12 val. dviračiu jis nuvažiavo pas B. A., kur darbdavys jam sumokėjo pinigus. Pas B. A. dviračiu atvažiavo ir R. B.. Jis buvo blaivus, o R. B. – išgėrusi. Pastaroji matė, kaip darbdavys davė jam 140 litų atlyginimo. R. B. turėjo 0,5 litro talpos butelį naminės degtinės ir pasiūlė išgerti jos namuose ,,duomenys neskelbtini“ kaime, Telšių rajone. Netoli R. B. namų jis pasiliko, o R. B. nuėjo pasikviesti brolį R. U.. Į R. B. namus jie nėjo, kadangi bijojo, kad jų geriančių nepamatytų R. B. motina E. U., gyvenanti kartu su R. B. ir R. U.. R. B. grįžo su broliu, atsinešė užkandos. Jie trise išgėrė nepilną butelį naminės degtinės. Po to jis davė 10 litų R. B., kad pastaroji parduotų pieno, kai pamelš karvę apie 18.30 val. R. B. su R. U. nuėjo namo, o jis likęs laukti užmigo. Pabudęs maždaug po dviejų valandų neberado savo pinigų, buvusių prie dviračio esančiame dėkle, todėl nuėjo į R. B. namus. Tuo metu jis nesijautė girtas. Namo kieme buvo R. U. ir R. B., kuri jam pasakė, jog pinigų neėmė, ir nuėjo. Tuo metu iš namo išėjo E. U. ir pradėjo šaukti, kad jie geria. R. U. atsakė, kad negeria. Tada E. U. trenkė jam sėdinčiam iš nugaros kauptuku į pakaušį. Kitas smūgis buvo jam į veidą. Jam pradėjo bėgti kraujas. E. U. vėl iškėlė kauptuką, ketindama jam suduoti. Tuomet jis atėmė kauptuką ir susinervinęs kauptuko kotu sudavė E. U.. Jis nematė, į kurias vietas smūgiuoja, nes buvo pasilenkęs ir jam per akis bėgo kraujas. Kiek smūgių sudavė, nežino, galėjo suduoti ir apie dvylika kartų. Tuo metu apie pasekmes negalvojo, nužudyti E. U. nenorėjo. Po to jis numetė kauptuką į šalį. Konflikto metu R. U. sėdėjo prie vasarnamio gal metro atstumu nuo jo. Pastarasis nieko nesakė ir jam nesutrukdė mušti E. U.. E. U. nuo jo smūgių nenugriuvo, apsisuko ir nuėjo prie namo, atsisėdo ant laiptų. Jai ant kaktos buvo kraujo. Tuo metu iš namo išėjo R. B. ir paklausė, kas nutiko. R. U. atsakė, kad motina jam sudavė kauptuku, o jis gynėsi. Jam surinkus savo telefone numerį, R. B. iškvietė greitąją, kuri E. U. išvežė į ligoninę. Jis paskambino į policiją, tačiau pareigūnai neatvyko.

Įvykio metu jis nesijautė girtas, buvo tik išgėręs ir tai neturėjo įtakos jo veiksmams. Jis galėjo išvengti konflikto ir negali paaiškinti, kodėl nepabėgo nuo E. U..

Kitą rytą kartu su R. B. jis nuvyko į policiją, kur jį sulaikė.

Su civiliniu ieškiniu sutinka, labai gailisi dėl įvykio.

Parodymų patikrinimo vietoje metu T. R. E. U. sodybos kieme parodė vietą, kur įvyko konfliktas tarp jo ir E. U., manekeno pagalba parodė, kaip ir į kurias vietas kauptuku sudavė smūgius E. U. (t. 1, b.l. 148-150).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. B. parodė, kad 2007 m. liepos 24 d. apie vidurdienį ji nuėjo pas B. A., kur T. R. ir dar kiti žmonės girtavo. Darbdavys T. R. davė 140 litų. Jie trise išgėrė butelį degtinės. T. R. buvo girtas. Prieš nueidama pas B. A. ji nebuvo išgėrusi. Po to su T. R., kuris turėjo butelį naminės degtinės, nuėjo iki jos motinos E. U. sodybos. Ji nenorėjo, kad motina pamatytų juos geriančius, todėl į sodybą jie nėjo, sustojo toliau. T. R. liko laukti, o ji nuėjusi atsivedė brolį R. U., atnešė užkandos ir pieno T. R.. Jie išgėrė butelį degtinės ir apie 16.00–17.00 val. T. R. užmigo. Ji su broliu nuėjo namo. T. R. pinigų ji nematė. Parėjusi namo ji užsnūdo ir nematė, kada pas juos atėjo T. R.. Ji pabudo, kai į kambarį įbėgo motina, šaukdama „R, gelbėk“. Motinai iš galvos bėgo kraujas. Ji paguldė motiną į lovą ir išbėgusi į lauką paklausė brolio, kas nutiko. Brolis pasakė, kad T. R. susimušė su motina. T. R. sėdėjo ant suolo, buvo kruvinu veidu ir pasakė, kad E. U. jam sudavė, o po to jis sudavė pastarajai. T. R. nebuvo girtas, jau buvo išsimiegojęs. Tada T. R. telefonu ji paskambino į greitąją, kuri atvykusi motiną nuvežė į ligoninę. T. R. pats paskambino į policiją, tačiau jam pasakė, kad jie nesikiša į šeimyninius reikalus. Naktį motiną išvežė į Klaipėdos ligoninę. Kitą rytą dviračiu ji nuvažiavo pas R. A., kur rado T. R. ir jam pasiūlė kartu važiuoti į policiją. T. R. sutiko važiuoti į policiją, labai gailėjosi, verkė, atsiprašė, sakė, kad E. U. jis sudavė kauptuku. Šiaip T. R. nebuvo agresyvus, jis lėto būdo, nebuvo su juo susipykę. Įvykio metu jis susinervino, nes E. U. jam pirma uždavė, be to, jis pasigedo turėtų pinigų. Prašo skirti kaltinamajam švelnesnę bausmę.

Jos motina labai griežta būdavo. Po sužalojimo motina mirė praėjus savaitei. Ji beveik visą laiką gyveno su motina, kurią prižiūrėjo kartu su broliu, jų santykiai buvo labai geri. Motinai buvo 81 metai, tačiau ji buvo sveika, nesirgo, tik truputį neprigirdėjo.

Prašo priteisti 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir turtinę žalą. Motinos laidotuvėms samdė tris duobkasius, kuriems mokėjo po 50 Lt, kunigui sumokėjo 250 Lt, giedotojams – 370 Lt, katafalkas kainavo 120 Lt, autobusas – 120 Lt, degalai – 30,86 Lt, gėlės – 200 Lt, šeimininkėms sumokėjo 200 Lt, maistui išleido 240,69 Lt. Už morgo paslaugas sumokėjo 70 Lt. Karstą pirko už gautą 750 Lt pašalpą, įkapes motina jau turėjo. Taip pat iš T. R. motinos gavo 200 Lt.

Nukentėjusysis R. U. parodė, kad 2007 m. liepos 24 d. apie 12 val. į namus, kur jis gyveno su motina E. U. bei seserimi R. B., grįžo sesuo ir pakvietė jį eiti kartu, pasakiusi, jog turi butelį ir jos laukia T. R.. Ar sesuo buvo išgėrusi, nežino. Sesuo pripylė pieno, jie paėmė stiklinę, užkandos ir nuėjo į pušyną, esantį maždaug už 300 metrų nuo namų. T. R. buvo išgėręs. Išgėrus butelį naminės degtinės, T. R. užmigo, o jis su seserimi apie 15–16 val. nuėjo namo. Jis nematė, ar T. R. turi pinigų. Po poros valandų T. R. atėjo į jų kiemą ir atsisėdo ant suolo prie namo. Jo motina pradėjo šaukti, kad vėl pradės girdyti, liepė T. R. eiti lauk. Sesuo buvo namo viduje. Po to jo motina T. R. geležine kauptuko dalimi sudavė du kartus į galvą ir T. R. iš galvos pradėjo bėgti kraujas. Gal motina būtų dar sudavusi T. R., tačiau pastarasis atėmė kauptuką ir pradėjo smūgiuoti taip pat geležine kauptuko dalimi E. U. per galvą, per rankas, kuriomis ji dengėsi. Jis pastebėjo, kaip T. R. sudavė motinai 4-5 kartus, nors galėjo būti ir daugiau smūgių. Pamatęs kraują, T. R. nustojo mušti, pats išsigando ir numetė kauptuką. Tada jo motina nuėjo į namą, o jis jai iš paskos. Name jo sesuo sugriebė motiną ir paguldė į lovą. Motina buvo kruvina. Po to T. R. telefonu sesuo iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri išvežė motiną į ligoninę. Kitą dieną jo sesuo kartu su T. R. nuvažiavo į policiją.

Įvykio metu T. R. jau buvo pasnaudęs pora valandų, bet matėsi, kad išgėręs. T. R. galėjo pabėgti iš kiemo, kai atėmė kauptuką iš E. U., tačiau buvo supykęs ir paėmęs už kauptuko koto sudavė jo motinai. T. R. labai išgyveno dėl to, ką padarė. Prašo kaltinamajam skirti minimalią bausmę.

Parodymų patikrinimo vietoje metu R. U. ,,duomenys neskelbtini“ Telšių rajone, E. U. sodyboje parode vietą, kur tarp T. R. ir E. U. kilo konfliktas, manekeno pagalba parodė, kur ir kaip E. U. sudavė kauptuku T. R., bei kur ir kaip T. R. sudavė smūgius E. U. (t. 1, b.l. 26-30).

Liudytoja B. A. parodė, kad 2007 m. liepos 24 d. pas ją į namus atėjo T. R., kuris buvo blaivus ir jos namuose negėrė. Atvažiavęs T. R. darbdavys sumokėjo pinigus. Pas ją buvo atėjusi ir R. B., kuri matė, kaip T. R. gavo pinigus. Po to T. R. ir R. B. išėjo. Kitą rytą atėjęs T. R., parodė perskeltą galvą, sakė „ką aš padariau“, ir papasakojo, jog E. U. pirmoji jam sudavė kauptuku, o po to jis kauptuku mušė E. U.. T. R. labai išgyveno, gailėjosi sumušęs E. U..

Liudytoja B. S. R. parodė, kad jos sūnus T. R. jai buvo paslaugus, padėdavo nudirbti ūkio darbus. T. R. dirbo pas ūkininkus, gyveno atskirai, bet jai skambindavo kiekvieną dieną. Apie įvykį ji nieko nežino, tik sūnaus draugas tada jai pasakė, jog sūnus policijoje, nes sužalojo moterį. Vėliau sūnus jai sakė, kad jį užpuolė su kauptuku ir jis tada atgal sudavė. Nukentėjusiajai R. B. ji davė 2000 Lt, kai pastaroji buvo pas ją atėjusi, tačiau jokio raštelio iš nukentėjusiosios apie pinigų gavimą nepaėmė.

Įvykio vietos apžiūros metu ,,duomenys neskelbtini“ Telšių r., gyvenamojo namo koridoriuje rastas ir paimtas kauptukas mediniu kotu, virtuvėje ant grindų rastos rusvos spalvos dėmės, ant kambario durų rasta rausva slydimo dėmė (t. 1, b.l. 21).

Teismo medicinos instituto Telšių poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 252/07 (07) nurodyta, kad T. R. padaryta muštinė žaizda ir poodinė kraujosruva pakaušio dešinėje, muštinė žaizda kairiame antakyje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose-skruoste. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ar įrankiu, turinčiu ribotą plokštų paviršiaus plotą, ne mažiau trijų smūgių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b.l. 55).

Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvadose Nr. M 732/07 (03) ir Nr. KM 29/07 (03) nurodyta, kad E. U. mirė 2007 m. liepos 31 d. 11.55 val. Klaipėdos universitetinės ligoninės stacionare nuo komplikacijų, kurias sukėlė stiprus galvos, kaklo ir krūtinės ląstos bei kairės rankos sumušimai. E. U. kūno tyrimo metu konstatuoti šie sužalojimai: kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose ir kairiajame smilkininiame raumenyje, kraujosruvos kaklo minkštuosiuose audiniuose ir tarpuplautyje, širdiplėvėje, krūtinės ląstos minkštuosiuose audiniuose, poodinės kraujosruvos veide, kakle, sprande, galvoje, krūtinėje, abiejose rankose, juosmenyje, nugaroje, kairio dilbio kaulų lūžimas, odos nubrozdinimai veide, galvoje, kairėje rankoje, krūtinėje, muštinės žaizdos kairėje rankoje, veide galvoje, kakle. Sužalojimai padaryti kietų bukų ir bukabriaunių daiktų poveikyje. Kauptuku (jo dalimis) padaryti E. U. sužalojimai kairio skruosto žando srityje, kairio smilkinio srityje, smilkinio plaukuotoje dalyje, nosies nugarėlėje odos nubrozdinimas kraujosruva, dešinėje kaklo pusėje, kaklo dešinėje muštinė žaizda, muštinė žaizda, odos nubrozdinimas kairiajame dilbyje, kairio dilbio kaulų lūžimas, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje. Šie sužalojimai padaryti ne mažiau septynių traumuojančių smūginių bei dinaminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai abiejų dilbių srityse galėjo būti padaryti E. U. pasyviai dengiantis nuo ją žalojusių daiktų ar įrankių ne mažiau devynių traumuojančių smūginių poveikių pasėkoje. Kadangi kauptukas susideda iš dviejų dalių, t. y. geležinės galvutės ir ilgo medinio koto, galima teigti, kad tiek sužalojimai veide, kakle, abiejose rankose galėjo susidaryti tų pačių smūgių pasėkoje, t. y. kauptuko koto poveikyje susidarė sužalojimai dilbių srityje (kraujosruvos), likusiose kūno srityse sužalojimai (odos nubrozdinimai ir žaizdos) padaryti kauptuko metaline galvute (t. 1, b.l. 62-65, 68-69).

Teismo ekspertas, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad sužalojimai visame E. U. kūne padaryti ne mažiau dvylikos traumuojančių smūginių kontaktinių bei dinaminių poveikių pasėkoje (t. 1, b.l. 70-79).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis T. R. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką – nužudė E. U., ir jo veika teisingai kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Spręsdamas kaltinamojo T. R. kaltės klausimą teismas remiasi paties kaltinamojo visišku prisipažinimu bei nukentėjusiojo R. U., tiesiogiai mačiusio įvykį, parodymais. Kaltinamojo T. R. ir nukentėjusiojo R. U. nurodytas E. U. sužalojimo aplinkybes netiesiogiai patvirtina ir nukentėjusiosios R. B. parodymai, kad jos brolis R. U. bei pats kaltinamasis T. R. jai papasakojo, jog E. U. kauptuku sudavė T. R., o po to pastarasis tuo pačiu kauptuku sudavė smūgius E. U.. Analogiškai įvykio aplinkybes, remdamasi kaltinamojo T. R. pasakojimu, nurodė ir liudytoja B. A..

Minėtus kaltinamojo T. R., nukentėjusiųjų R. U. ir R. B. bei liudytojos B. A. parodymus patvirtina ir specialisto išvados, kad E. U. mirė nuo komplikacijų, kurias sukėlė stiprūs galvos, kaklo ir krūtinės ląstos bei kairės rankos sumušimai, padaryti kauptuku.

Todėl teismui nekyla abejonių, kad būtent kaltinamasis T. R. padarė E. U. kaltinime nurodytus sužalojimus, ko pasėkoje nukentėjusioji mirė. Tai rodo tiesioginį priežastinį ryšį tarp kaltinamojo padarytos veikos ir E. U. mirties.

Nustatydamas sužalojimų skaičių bei sužalojimo mechanizmą, teismas remiasi teismo medicinos specialisto išvadomis, kurioms neprieštarauja ir paties kaltinamojo parodymai, kad E. U. kauptuku jis galėjo suduoti ir apie dvylika smūgių.

Kaltinamasis T. R. teigia, kad mušdamas kauptuku E. U. nužudyti jos nenorėjo, tuo metu apie pasekmes negalvojo. Duomenų, paneigiančių šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes ir patvirtinančių kaltinamojo siekimą nužudyti nukentėjusiąją, byloje nėra. Priešingai, kaltinamojo T. R. elgesys po įvykio, kai jis nepasišalino iš įvykio vietos ir padėjo iškviesti greitąją pagalbą nukentėjusiajai, rodo, kad jis nenorėjo E. U. mirties. Tačiau byloje nustatytos įvykio aplinkybės – didelis sužalojimų skaičius, smūgiavimas kauptuku senyvo amžiaus (81 m.) moteriai į gyvybiškai svarbius organus – galvą, krūtinę, rodo, kad kaltinamasis, kaip ir bet kuris kitas panašią gyvenimišką patirtį turintis žmogus, suprato, jog savo veika kelia pavojų nukentėjusiosios E. U. gyvybei, numatė, kad gali atimti jai gyvybę, ir nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis T. R. nužudė E. U. veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.) ir jo veika ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai įvardinta kito žmogaus nužudymu bei teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos respublikos BK 129 str. 1 d.

Įvertinęs bylos aplinkybių visumą teismas mano, kad kaltinamojo T. R. nusikalstamų veiksmų paskatos buvo dėl konflikto su E. U. kilęs jo pyktis.

Kaltinamasis T. R. nurodė, kad konflikto metu nukentėjusioji E. U. jį sužalojo pirma trenkdama jam kauptuku į pakaušį, po to į veidą ir dar kartą iškėlė kauptuką, ketindama jam suduoti. Kaltinamojo sužalojimo faktą betarpiškai prieš E. U. nužudymą patvirtina nukentėjusiojo R. U. parodymai, tai konstatuota ir teismo medicinos specialisto išvadoje apžiūrėjus T. R..

Tačiau šios aplinkybės neduoda pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis T. R. buvo būtinosios ginties būklėje ar peržengė būtinosios ginties ribas. Paties kaltinamojo teigimu, po jo atžvilgiu pavartoto smurto, jis atėmė kauptuką iš E. U. ir turėjo galimybę pasitraukti. Tai rodo, jog tuo metu (prieš E. U. sužalojimą) nebebuvo pavojingo kėsinimosi, E. U. veiksmai nebekėlė pavojaus kaltinamojo gyvybei bei sveikatai. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant ir į kaltinamojo bei nukentėjusiosios fizinių jėgų santykį, kaltinamajam nebuvo pakankamo pagrindo manyti, jog jam gresia realus pavojingas kėsinimasis ir nereikėjo gintis nužudant nukentėjusiąją. Remiantis tuo, kas išdėstyta, nėra pagrindo kaltinamajam, neadekvačiai sureagavusiam į susidariusią situaciją, taikyti Lietuvos Respublikos BK 28 str. dėl būtinosios ginties ar jos ribų peržengimo.

Kvalifikuoti kaltinamojo T. R. veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 130 str. kaip nužudymą labai susijaudinus, taip pat nėra pagrindo. Tyčinis nužudymas staiga labai susijaudinus yra tada, kai nukentėjusiajam atimama gyvybė kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis, ir nukentėjusiojo nužudymas įvyksta tuoj po jo padaryto neteisėto ar itin įžeidžiančio kaltininką ar jo artimus asmenis poelgio kaip greitas atsakas į tai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarimas Nr. 46, 1 d., 24 p.). Remiantis šioje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra pagrindo daryti išvadą, jog kaltinamasis T. R. įvykio metu buvo fiziologinio afekto būsenos, kadangi jis nutraukė E. U. daromus smurtinius veiksmus pats atimdamas iš jos nusikaltimo įrankį - kauptuką, kas rodo, jog jis nebuvo praradęs savitvardos ir sugebėjimo kontroliuoti savo veiksmus. Tai leidžia teigti, jog kaltinamasis T. R., suduodamas smūgius kauptuku E. U., nebuvo staigaus didelio susijaudinimo būsenos.

Tačiau įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių, teismas pripažįsta, jog dėl neteisėtų prieš kaltinamąjį nukreiptų nukentėjusiosios veiksmų – smurto vartojimo – įvykio metu buvo pakitusi intelektualinė bei valinė kaltinamojo būsena ir dėl to buvo susilpnėjusi jo veiksmų kontrolė. Todėl šią aplinkybę teismas pripažįsta kaltinamojo T. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 10 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1999-12-23 nutarimas Nr. 23, 1 d., 13 p. ).

Kaltinamasis T. R. viso baudžiamojo proceso metu prisipažino mirtinai sužalojęs E. U., atskleidė visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti kaltinamojo T. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Sunkinančių kaltinamojo T. R. atsakomybę aplinkybių byloje nenustatyta. Prokuroro prašymas pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, teismo nuomone, yra nepagrįstas.

Kaltinamasis T. R. parodė, kad įvykio metu jis nesijautė girtas, buvo tik išgėręs ir tai neturėjo įtakos jo veiksmams. Nukentėjusioji R. B. taip pat patvirtino, kad E. U. sužalojimo metu T. R. nebuvo girtas, jau buvo išsimiegojęs.

Atsižvelgus į šiuos kaltinamojo bei nukentėjusiosios parodymus bei į bylos duomenis, kad kaltinamasis T. R. kartu su dviem nukentėjusiaisiais išgėrė palyginus nedidelį alkoholio kiekį (butelį degtinės), o po to iki įvykio miegojo apie dvi valandas, nėra pagrindo konstatuoti, kad kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Kaip matyti iš pateiktų psichiatrų-ekspertų išvadų, dėl kaltinamajam T. R. nustatytos priklausomybės nuo alkoholio nereikalinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę (t. 1, b.l. 169, 175). Esant tokioms išvadoms, teismas sprendžia, jog kaltinamasis T. R. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pakaltinamumo būsenoje, todėl turi būti baustinas už padarytą veiką.

Skirdamas bausmę kaltinamajam T. R. teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str., kuris reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Remdamasis minėto įstatymo nuostatomis teismas vertina ne tik kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo požymius, jų turinį bei pobūdį, bet ir kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant šios bylos aplinkybes, teismas atsižvelgia ne tik į tai, kad kaltinamajam skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet atsižvelgia ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Kaltinamasis T. R. padarė labai sunkų, sukėlusį negrąžinamus padarinius ir ypatingą žalą visuomenei, nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), tačiau nusikalto neturėdamas teistumo (t. 1, b.l. 152-153) ir galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b.l. 177), iš esmės nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pareigūnams atskleidė visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, ką teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Sunkinančių kaltinamojo T. R. atsakomybę aplinkybių byloje nenustatyta.

Vertindamas kaltinamojo T. R. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, teismas atkreipia dėmesį į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tai yra į tai, kad kaltinamasis nužudė E. U. veikdamas netiesiogine tyčia ir dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiosios E. U. veiksmai, kas taip pat pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Šios bylos aplinkybės nepašalina T. R. padarytos veikos pavojingumo, nesumažina jo kaltės, tačiau jos, teismo nuomone, rodo, kad bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu gali būti pasiekiami neskiriant jam labai griežtos Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės.

Parinkdamas bausmės dydį kaltinamajam T. R., teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Atsižvelgęs į anksčiau išdėstytų aplinkybių, darančių įtaką padaryto nusikaltimo pavojingumui, buvimą, įvertinęs kaltinamojo elgesį po įvykio, kai jis padėjo iškviesti greitąją pagalbą sužalotai E. U., o kitą dieną pats nuvyko į policijos komisariatą, taip pat atkreipdamas dėmesį ir į nukentėjusiųjų R. B. ir R. U., prašiusių skirti T. R. kuo švelnesnę bausmę, nuomonę, teismas daro išvadą, kad žymiai mažesnės laisvės atėmimo bausmės, nei Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, paskyrimas kaltinamajam T. R. už jo nusikalstamos veikos padarymą neprieštarauja teisingumo principui bei Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytiems bausmės skyrimo pagrindams ir Lietuvos Respublikos BK 61 str. nuostatoms.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. B. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 3000 Lt turtinės ir 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 48).

Remiantis anksčiau aptartais bylos duomenimis, yra nustatytas teisės pažeidimas, šį pažeidimą padariusio asmens kaltė, priešingas teisei kaltinamojo elgesys, priežastinis ryšys tarp priešingų teisei kaltinamojo veiksmų ir žalos, t. y. nustatytos visos civilinės atsakomybės dėl atimtos E. U. gyvybės sąlygos.

Pagal Lietuvos Respublikos CK turtinę ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje kaltu dėl E. U. mirties pripažįstamas kaltinamasis T. R., kuris ir yra atsakingas už žalą, susijusią su gyvybės atėmimu.

Kaip matyti iš pateiktų dokumentų (t. 2, b.l. 34-37) bei nukentėjusiosios R. B. paaiškinimų apie jos turėtas, nors dokumentais ir nepagrįstas, tačiau paprastai būtinas laidojimo išlaidas, E. U. laidojimo išlaidos sudarė 1751,55 Lt. Šią sumą sumažinus 200 Lt, kuriuos R. B., jos pačios teigimu, gavo iš kaltinamojo motinos B. S. R., lieka neatlyginta 1551,55 Lt dydžio turtinė žala. Todėl R. B. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies (BPK 115 str.).

Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, todėl spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, leidžiančius konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus.

Neabejotina, kad nukentėjusioji R. B. dėl motinos mirties patyrė psichinį stresą bei didelius dvasinius išgyvenimus, kurie pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. laikomi neturtine žala. Nustatydamas priteistinos nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ne tik į nukentėjusiosios, bet ir į pagrįstus kaltinamojo interesus, tai yra į žalą padariusio asmens turtinę padėtį.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis T. R. nedirba ir jokio turto neturi (t. 1, b.l. 179-194). Įvertinęs šias aplinkybes ir siekdamas protingos skirtingų interesų pusiausvyros, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios R. B. patirtas dvasinis sukrėtimas ir išgyvenimai vertintini 20000 Lt neturtinės žalos dydžio suma. Todėl civilinis ieškinys ir dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.

Prokuratūros civilinis ieškinys ginant Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos SAM interesus (t. 2, b.l. 7-8) yra pagrįstas ir tenkinamas (BPK 115 str.), kadangi nukentėjusiosios nuo kaltinamojo padaryto tyčinio nusikaltimo E. U. gydymas kainavo 12127,20 Lt (t. 1, b.l. 86).

Daiktinis įrodymas – kauptukas, saugomas Telšių rajono PK, kaip nusikaltimo įrankis, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (BPK 94 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-305, 307 str. str., teismas

nusprendžia:

T. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir jam paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. T. R. į bausmės laiką įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2007 m. liepos 25 d. iki 2007 m. liepos 27 d. bei nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę T. R. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.

Priteisti iš T. R. R. B. 1551,55 Lt turtinės ir 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš T. R. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos SAM 12127,20 Lt E. U. gydymo išlaidų.

Daiktinį įrodymą – kauptuką, saugomą Telšių rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam T. R. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.