Šiaulių apygardos teismo nutartis

2008-10-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-281-64/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-22
Bylos Nr.
1A-281-64/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Klavdija Kruminienė (pirm.), Danutė Matiukienė, Raimundas Jurgaitis
Kaltinamasis
S. R.
Nukentėjusysis
P. J.
Advokatai
Vidmantas Skaburskis
Kategorijos
Kopija

Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-281-64/2008 m.

Teisėjas Žilvinas Astrauskas Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.13.1.; 2.1.15.3.3.3.; 2.4.6.; 2.4.7.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. spalio 22 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teisėjų Danutės Matiukienės, Raimundo Jurgaičio,sekretoriaujant Irenai Skaringienei,dalyvaujant prokurorui Zenonui Griciui,gynėjai advokatui Virgilijui Kaupui,išteisintajam S. R.,nukentėjusiajam P. J.,nukentėjusiojo atstovui advokatui Vidmantui Skaburskiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiojo P. J. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo S. R. išteisintas pagal LR BK 176 str. 1 d., 3 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. R. buvo kaltinamas už tai, kad jis, eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)", esančios (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, tai yra, Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672, priimto 2003-07-01, įsigaliojusio 2003-07-13, 11 str., kuriame nurodyta, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, tai yra neatliko pareigos ir nesudarė įmonės darbuotojui P. J. saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, dėl ko jis darbo metu darbo vietoje sužalotas antrinių žaliavų preso stūmoklio, be to, pažeidė šio įstatymo 14 str., kuriame nurodyta, kad kiekviena darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti šio įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, tai yra darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių, tai yra, neužtikrino, kad antrinių žaliavų preso darbo vietoje dirbantis P. J. būtų apsaugotas nuo galimų traumų, neįvertino sveikatai kenksmingų ir pavojingų rizikos veiksnių; Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999-12-22 įsakymu Nr. 102, 6 p., kuriame nurodyta, kad darbdavys, parinkdamas darbo įrenginius, įvertina specifines darbo sąlygas bei pavojus įmonėje, ypač darbo vietoje, taip pat papildomus pavojus, kuriuos kelia naudojamas darbo įrenginys, tai yra neįvertino specifinių darbo sąlygų bei pavojaus darbo vietoje su antrinių žaliavų presu, su kuriuo dirbo P. J.; šių nuostatų 2.8 p., kuriame nurodyta, jog jei rizika, kad dėl mechaninio sąlyčio su darbo įrenginio judančiomis dalimis darbuotojas gali būti traumuotas, tokios dalys privalo būti uždengtos apsaugais arba įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingą zoną arba sustabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje, tai yra, darbdavys, parinkdamas darbo įrenginius, įvertina specifines darbo sąlygas bei pavojus įmonėje, ypač darbo vietoje, taip pat papildomus pavojus, kuriuos kelia naudojamas įrenginys, - tai yra neįvertino specifinių darbo sąlygų bei pavojaus darbo vietoje su antrinių žaliavų presu, su kuriuo dirbo P. J.; taip pat pažeidė šių nuostatų 2.11 p., kuriame nurodyta, kad ant įrenginio turi būti reikiami saugos ir sveikatos apsaugos ženklai, tai yra ant antrinių žaliavų preso, su kuriuo dirbo P. J., nebuvo įspėjančiųjų užrašų apie galimą pavojų; Techninio reglamento „Mašinų sauga", patvirtinto LR socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2000-03-06 įsakymu Nr. 28. 1.2.4 p., kuriame nurodyta, kad kiekviena mašina turi turėti vieną arba kelis avarinio stabdymo įtaisus, padedančius išvengti esančio arba gresiančio pavojaus, tai yra antrinių žaliavų presui neįrengė avarinio stabdymo įtaiso, kurio pagalba buvo galima išvengti P. J. kilusio pavojaus; pažeidė minėto reglamento 1.3.7 p., kuriame nurodyta, kad mašinų judamosios dalys turi būti suprojektuotos, sumontuotos ir išdėstytos taip, kad būtų išvengta pavojų, o ten, kur pavojai išlieka, apsaugais arba apsaugos įtaisais jos uždengiamos, kad būtų išvengta sąlyčio su šiomis dalimis rizikos, dėl kurio gali įvykti nelaimingi atsitikimai, tai yra antrinių žaliavų presui neįrengė apsaugų, kurios padėtų išvengti sąlyčio su preso stūmokliu; pažeidė minėto reglamento 1.5.14 p., kuriame nurodyta, kad mašinos turi būti suprojektuotos, pagamintos ir sumontuotos su priemonėmis, trukdančiomis įtraukti į jas pažeidžiamąjį asmenį, arba, jeigu tokios priemonės negalimos, turi turėti pagalbos iškvietimo priemones, tai yra neužtikrino, kad antrinių žaliavų prese būtų sumontuotos priemonės, kurios sutrukdytų įtraukti prie jo dirbantį asmenį; Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarką patvirtintą LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2002-12-05 įsakymu Nr. 282, galiojusio iki 2005-04-26, 36 p., kuriame nurodyta, kad darbuotojai privalo būti instruktuojami įvadinio instruktavimo metu (priimant į darbą) ir darbo vietoje, įforminant pirminį, periodinį, papildomą ar specialųjį instruktavimą darbo vietoje, kadangi P. J. instruktavimas buvo atliktas pažeidžiant šios tvarkos reikalavimus, instruktavimo žurnale už P. J. pasirašant kitam, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui - dėl ko, esant šiems organizaciniams ir techniniams darbų saugos pažeidimams, 2005-01-10, 16.30 val. ceche, esančiame UAB „(duomenys neskelbtini)" teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)" darbuotojui P. J., dirbusiam su antrinių žaliavų presu, įvyko nelaimingas atsitikimas bei atsirado sunkių padarinių, - P. J. dešinei rankai patekus po dirbančio preso stūmokliu, jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tai yra dešinės plaštakos amputacija dilbio apatiniame trečdalyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroras prašo nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį: S. R. pripažinti kaltu pagal LR BK 176 str. 1 d., 3 d., ir paskirti jam 20 MGL (2500 litų) dydžio baudą. Nurodo, kad S. R. išteisintas neteisėtai ir nepagrįstai, teismas neatsižvelgė, kad Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672, priimto 2003-07-01, įsigaliojusio 2003-07-13, 11 straipsnyje nurodyta, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, 14 straipsnyje nurodyta, kad kiekviena darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti šio įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, tai yra darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių, taip pat neatsižvelgė, kad techninio reglamento „Mašinų sauga“, patvirtinto LR socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2000-03-06 įsakymu Nr. 28 1.2.4 p. nurodyta, kad kiekviena mašina turi turėti vieną arba kelis avarinio stabdymo įtaisus, padedančius išvengti esančio arba gresiančio pavojaus, 1.3.7 p. nurodyta, kad mašinų judamosios dalys turi būti suprojektuotos, sumontuotos ir išdėstytos taip, kad būtų išvengta pavojų, o ten, kur pavojai išlieka, apsaugais arba apsaugos įtaisais jos uždengiamos, kad būtų išvengta sąlyčio su šiomis dalimis rizikos, dėl kurio gali įvykti nelaimingi atsitikimai, 1.5.14 p. nurodyta, kad mašinos turi būti suprojektuotos, pagamintos ir sumontuotos su priemonėmis, trukdančiomis įtraukti į jas pažeidžiamąjį asmenį, arba, jeigu tokios priemonės negalimos, turi turėti pagalbos iškvietimo priemones, tai yra neužtikrino, kad antrinių žaliavų prese būtų sumontuotos priemonės, kurios sutrukdytų įtraukti prie jo dirbantį asmenį, taip pat teismas neatsižvelgė, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkoje, patvirtintoje LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2002-12-05 įsakymu Nr. 282, galiojusio iki 2005-04-26, 36 p. nurodyta, kad darbuotojai privalo būti instruktuojami įvadinio instruktavimo metu (priimant į darbą) ir darbo vietoje, įforminant pirminį, periodinį, papildomą ar specialųjį instruktavimą darbo vietoje. Šie teisės aktai visi galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu ir reglamentavo darbo saugos reikalavimus, kurie buvo būtini užtikrinant saugų darbą su darbo įrenginiais . Teismas taip pat neatsižvelgė, kad Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999-12-22 įsakymu Nr. 102, 6 p. nurodyta, kad darbdavys, parinkdamas darbo įrenginius, įvertina specifines darbo sąlygas bei pavojus įmonėje, ypač darbo vietoje, taip pat papildomus pavojus, kuriuos kelia naudojamas darbo įrenginys, ir 2.8 p. nurodyta, jog jei rizika, kad dėl mechaninio sąlyčio su darbo įrenginio judančiomis dalimis darbuotojas gali būti traumuotas, tokios dalys privalo būti uždengtos apsaugais arba įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingą zoną arba sustabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje, tai yra, darbdavys, parinkdamas darbo įrenginius, įvertina specifines darbo sąlygas bei pavojus įmonėje, ypač darbo vietoje, taip pat papildomus pavojus, kuriuos kelia naudojamas įrenginys. Nors iš PVM sąskaitos-faktūros matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ presą įgijo 1999-09-30, tačiau iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. R. paaiškinimo (t.I, b.l. 35-36) matyti, kad šį presą pradėjo eksploatuoti 2003 metų spalio mėnesį, tai yra kai jau galiojo Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999-12-22 įsakymu Nr. 102. UAB „(duomenys neskelbtini)“ lokalinis norminis teisės aktas „Darbuotojo, dirbančio makulatūros presu, saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 31“, patvirtinta 2003-02-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu, taip pat reglamentuoja profesinės rizikos veiksnius ir saugos priemones apsisaugoti nuo rizikos faktorių, tai yra 2.1.2. įvardintas rizikos veiksnys – judančios įrenginio dalys, 2.2. įvardintos saugos priemonės apsisaugoti nuo rizikos faktorių – apsaugos skydai. Darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius įsakymu priimdamas lokalinį norminį teisės aktą, nesudarė sąlygų ir priemonių šios instrukcijos įgyvendinimui. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad techninės darbų saugos ekspertizės akte yra nustatyta, kad viena iš nelaimingo atsitikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ presuotojui P. J. organizacinių priežasčių yra nesaugaus (neatitinkančio darbų saugos reikalavimų) įrenginio (antrinių žaliavų preso) suprojektavimas, pagaminimas ir įrengimas įmonės ceche. Teismas neatsižvelgė į eksperto Tito Dėjaus parodymus, kad pavojingo poveikio šaltinis – presas, priežastys tokio įvykio – nesaugus įrengimas, buvo techninė galimybė įkišti ranką į presą, į specialisto Zenono Grigolos parodymus, kad nelaimingo atsitikimo priežastis – įrenginio techninis netvarkingumas, neapsaugota darbo vieta, pagrindinis dalykas – pavojaus buvimas, t.y. galimybė patekti žmogaus kūno daliai į įrenginį. Teismas padarė išvadą, kad įmonės direktorius savo įgaliojimus darbų saugos klausimais buvo perleidęs atitinkamiems atsakingiems įmonės darbuotojams. Tačiau 2003-02-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. R. pasirašytas įsakymas, kuriuo suteikė teisę makulatūros padalinio vadovui A. P. vykdyti instruktavimą darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos klausimais, yra be numerio ir su šiuo įsakymu pasirašytinai nėra supažindintas A. P.. Be to, A. P. darbų saugos pažymėjimas B Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 1998-07-13, 2005-01-10 nelaimingo atsitikimo metu, buvo negaliojantis. Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672, priimto 2003-07-01, įsigaliojusio 2003-07-13, 20 str. 3 d. nurodyta, kad už darbų saugos pažymėjimų pratęsimo kontrolę atsakingas darbdavys, jei tai nėra raštiškai darbdavio deleguota ši pareiga konkrečiam darbuotojui. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad šią pareigą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. R. būtų delegavęs kokiam nors konkrečiam darbuotojui. Be to, teismo manymu P. J. buvo supažindintas su darbo saugos reikalavimais, išmokytas saugiai dirbti su presu. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarką, patvirtintą LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2002-12- 05 įsakymu Nr. 282, darbuotojai privalo būti instruktuojami įvadinio instruktavimo metu, (priimant į darbą) ir darbo vietoje, tačiau P. J. parodė, kad „ mano instruktavimas buvo toks – buvau privestas prie staklių, man buvo paaiškinta kaip reikia dirbti, aš pasirašiau, kad esu supažindintas su darbų sauga, tačiau taisyklių net neskaičiau“. Nors ir teismas konstatuoja, kad P. J. nepasirašė darbų saugos žurnale, tačiau šį pažeidimą laiko formaliu ir neturinčiu įtakos įvykiui. Darytina išvada, kad P. J. instruktavimas neatitiko Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos, patvirtintos LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2002-12- 05 įsakymu Nr. 282. LR BK 176 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimus. Pagrindinis teisinis norminis aktas, reguliuojantis saugos darbo sąlygas, yra Lietuvos Respublikos saugos ir sveikatos įstatymas. Byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kad pagrįsti S. R. kaltę pažeidus LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 str., 14 str., Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999-12-22 įsakymu Nr. 102, 6 p., 2.8 p., 2.11 p., Techninio reglamento „Mašinų sauga“, patvirtinto LR socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2000-03-06 įsakymu Nr. 28, 1.2.4 p., 1.3.7 p., 1.5.14 p., Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarką, patvirtintą LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2002-12-05 įsakymu Nr. 282, galiojusio iki 2005-04-26, 36 p., nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus. Ir būtent dėl tų reikalavimų pažeidimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sunkiai sužalotas P. J.. Akivaizdu, kad S. R., būdamas UAB “(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, privalėjo sudaryti saugias darbo sąlygas savo darbuotojui P. J., ir būtent dėl nustatytų byloje darbų saugos darbe reikalavimų pažeidimų įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, tai yra tarp S. R. neveikimo ir atsiradusių pasekmių - P. J. sužalojimo, yra priežastinis ryšys. Jei visus įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbo saugos reikalavimus S. R. būtų vykdęs, tai yra tinkamai organizavęs darbą antrinių žaliavų presavimo ceche, sudaręs įmonės darbuotojui P. J. saugias ir sveikatai nekenksmingas sąlygas, įvertinęs specifines darbo sąlygas bei pavojus darbo vietoje su antrinių žaliavų presu, įrengęs avarinio stabdymo įtaisą, įrengęs antrinių žaliavų preso judančių dalių apsaugas, tinkamai instruktavęs P. J., nelaimingo atsitikimo būtų pavykę išvengti. Skiriant bausmę, reikia atsižvelgti, kad S. R. neteistas, charakterizuojamas teigiamai, nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, tai yra dėl nusikalstamo nerūpestingumo, ir bausmės paskirtį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 str. 1 d. sankcijoje numatytos dvi alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės atėmimas iki 8 metų, S. R. skirtina bausmė bauda. Atsižvelgiant į pareikštą civilinio ieškinio dydį, nukentėjusio asmens interesus, S. R. skirtinas baudos dydis mažesnis už vidurkį.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis P. J. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-06-10 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: priteisti solidariai iš atsakovo - kaltinamojo S. R. ir UAB "(duomenys neskelbtini)", 180 000 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos ir 144930,98 Lt turtinės žalos bei priteisti atstovavimo ir teismo išlaidas valstybei. Nurodo, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį byloje neatsižvelgė ir nevertino aplinkybės, kad makulatūros presas nupirktas 1999 metais į eksploataciją buvo įvestas jau galiojant Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymui (2003-07-01 Nr. IX-1672), kuris numato, kad darbdavys turi darbuotojui suteikti saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimus atitinkančią darbo vietą, apsaugotą nuo galimų traumų darbo metu. Taip pat teismas nevertino, nepasisakė ir netyrė dėl kokių priežasčių bylon pateiktas atsakovo UAB "(duomenys neskelbtini)" bendrovės direktoriaus S. R. 2003-02-11 įsakymas A. P. vykdyti instruktavimą darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos klausimais yra be registracijos numerio, be A. P. parašo, kad yra supažindintas su įsakymu. Be to, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2003-07-01) 20 straipsnio 3 dalis numato, kad už darbų saugos pažymėjimų pratęsimo kontrolę atsakingas darbdavys, šioje byloje - kaltinamasis S. R.. Teismas neanalizavo ir nevertino LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2000-03-06 įsakymo Nr. 28 patvirtinto reglamento "Mašinų sauga" 1.2.4 punkto, kuris nurodo, kad kiekviena mašina turi turėti vieną ar kelis avarinio stabdymo įtaisus, ko nebuvo įrengta prie preso su kuriuo jis dirbo. Nesutinka su teismo išreikšta nuomone, kad jis buvo supažindintas su darbo saugos reikalavimais saugiai dirbti su presu, nes jam tik buvo parodyta kaip reikia dirbti, tačiau jo niekas nesupažindino su saugos darbe reikalavimais. Teismas priimdamas nuosprendį byloje nesivadovavo ir neatsižvelgė į eksperto T.Dėjaus parodymus, specialisto Z.Griguolos parodymus, jų nepaneigė, kad presas, kuriuo jis dirbo yra nesaugus įrenginys. Be to, teismas baudžiamojoje byloje jo civilinį ieškinį paliko nenagrinėtu, nurodydamas, kad jis buvo sužalotas darbo vietoje ir įgijo teisę į žalos atlyginimą. Teismui nustačius, kad S. R. nėra kaltas dėl nelaimingo atsitikimo, negalima tiksliai apskaičiuoti atlygintinos žalos dydžio bei nustatyti, kas kokią žalos dalį turi atlyginti. Šie klausimai turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka, vadovaujantis norminiais aktais, reglamentuojančiais žalos, padarytos nelaimingo atsitikimo metu įmonės darbuotojui, atlyginimo klausimus. Su teismo motyvu palikti ieškinį nenagrinėtu nesutinka, nes mano, kad teismo priimtas nuosprendis nėra objektyvus, byloje esantys įrodymai nėra pilnai įvertinti, išanalizuoti, todėl teismo nuosprendis byloje yra naikintinas.

Atsikirtimu į apeliacinius skundus išteisintasis S. R. prašo apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti jo atžvilgiu priimtą išteisinamąjį nuosprendį.

Teismo posėdyje prokuroras ir nukentėjusysis bei jo atstovas prašė apeliacinius skundus tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė – atmesti.

Apeliaciniai skundai atmestini. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino visumoje bei nepažeisdamas LR BPK 20 str., 301 str. nuostatų. Kolegijos nuomone, sprendžiant S. R. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai S. R. išteisino nustačius, kad jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 176 str. 1 d., požymių. Apeliaciniu skundu prokuroras nesutinka dėl S. R. išteisinimo, o nukentėjusysis – dėl civilinio ieškinio palikimo nenagrinėtu, nors apeliaciniu skundu taip pat prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują, tačiau neprašo S. R. pripažinti kaltu pagal BK 176 str. 1 d., prašo tik tenkinti civilinį ieškinį. Todėl teisėjų kolegija, sutinkamai su LR BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą neviršydama apeliacinio skundo ribų.

BK 176 str. 1 d. numato atsakomybę darbdaviui ar jo įgaliotajam asmeniui, pažeidus darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių, ir būtent šie asmenys yra BK 176 str. numatytos nusikalstamos veikos subjektais.

Ši įstatymo nuostata reiškia, jog už saugių darbo sąlygų sukūrimą yra atsakingas darbdavys ar jam įgaliotas asmuo, kuriam ir tenka atsakomybė, jei dėl teisės aktuose numatytų reikalavimų saugioms darbo sąlygoms nebuvimo įmonėje, ar jų nepakankamo įdiegimo, įvyksta nelaimingas atsitikimas. Darbdavys paminėtomis sąlygomis neatsako, jei jis nustatyta tvarka yra perdavęs savo pareigas darbų saugos srityje jo įgaliotam asmeniui. Saugus darbų organizavimas reglamentuotas LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme Nr. IX- 1672 ir jį lydimuose dokumentuose, pagal kurių nuostatas, darbams organizuoti ir jiems vadovauti turėtų būti paskiriami vadovai, kuriems darbdavys gali pavesti įgyvendinti darbo saugos srities priemonių įgyvendinimą. Pagal minėto įstatymo 32 str. darbdaviui atstovaujantis asmuo (įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros (įmonės) vadovas) gali pavesti darbdavio įgaliotiems asmenims įgyvendinti nelaimingų atsitikimų darbe prevencines priemones, kuriuos pagal aptariamo įstatymo 11 str., gali būti duodamos konkrečiu pavedimu, įforminant tai darbdavį atstovaujančio asmens įsakymu, potvarkiu ar kitu dokumentu, arba gali būti numatytas darbdavio įgalioto asmens darbo sutartyje ar pareigybės aprašyme. Iš to seka, kad šio nusikaltimo subjektas yra arba įmonės vadovas, arba jo įgaliotas įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje asmuo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nelaimingas atsitikimas įvyko UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi buvo ir šiuo metu yra S. R.. Iš bylos dokumentų matyti, jog įmonė turėjo padalinius: gamybinį padalinį ir makulatūros padalinį, kurių vadovais buvo paskirti Z. P. ir A. P.. Šios įmonės direktoriaus S. R. 2003-02-11 įsakymu patvirtintuose “Inžinieriaus (padalinio vadovo) pareiginiuose nuostatuose” (b.l. 127-131, t. 1) nurodyta, jog inžinierius (padalinio vadovas), atlikdamas darbdavio įgalioto asmens teises ir pareigas, be kitų pareigų, užtikrina LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo bei kitų saugos ir sveikatos teisės aktų vykdymą bei atsako už saugos ir sveikatos darbe reikalavimų pažeidimus, t.y. inžinierius (padalinio vadovas), sutinkamai su įsakymu bei savo pareiginėmis instrukcijomis yra atsakingas už visa tai, kas vyksta ne apskritai įmonėje, o tame konkrečiame padalinyje, kuriam vadovauti jis yra paskirtas. Su minėtomis pareiginiais nuostatais A. P. susipažino ir pasirašė (b.l. 131, t. 1). Be to, tos pačios dienos įsakymu S. R. įsakė suteikti teisę makulatūros padalinio vadovui A. P. vykdyti instruktavimą darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos klausimais (b.l. 59, t. 1), ką patvirtino teisme apklausti liudytojai A. P. ir Z. P., kurie parodė, kad jiems buvo pavesta atlikti instruktavimą darbo saugos ir sveikatos darbe klausimais. Apeliaciniuose skunduose minimas 2003-02-11 S. R. pasirašytas įsakymas dėl instruktavimo yra be numerio, tačiau šis įsakymas buvo pateiktas kartu su kita „Sunkaus nelaimingo atsitikimo įvykusio 2005-01-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovėjui – presuotojui P. J.“ tyrimo medžiaga (b.l. 18-44, t. 1) ir jis patvirtina A. P. įgaliojimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ makulatūros padalinyje. Akivaizdu, kad minėtais pareigybių nuostatais įmonės direktorius (darbdavys S. R.) pavedė atlikti savo pareigas darbų saugos srityje kitam asmeniui.

Byloje nustatyta, jog A. P. buvo paskirtas vadovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ makulatūros padaliniui, į kurį buvo priimtas dirbti ir nukentėjusysis P. J., ir realiai vadovavo šiam padaliniui, t.y. jis padalinyje dirbusių asmenų atžvilgiu vykdė darbdavio įgaliojimus, todėl pagal LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 str. jo pareiga buvo sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, organizuoti prevencinių priemonių (techninių, medicininių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimą, nustatyti šių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarką. Pagal minėto įstatymo 14 str. 1 d. „kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti minėto įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės“. Iš teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų ir paties nukentėjusiojo parodymų matyti, jog P. J. buvo atvestas į makulatūros padalinį, jam buvo parodyta darbo vieta, paaiškinta kaip vyksta darbas. Kadangi nukentėjusį tenkino darbo sąlygos, jis buvo priimtas dirbti į A. P. vadovaujamą padalinį. Taip pat nukentėjusysis buvo supažindintas su darbuotojo, dirbančio makulatūros presu, saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 31, kurioje nurodytos ne tik pareigos, teisės, bet ir smulkiai nurodyti darbuotojo veiksmai prieš darbo pradžią, darbo metu, avariniais (ypatingais) atvejais ir baigus darbą (b.l. 31-33, t. 1). Pats nukentėjusysis pripažįsta, jog jį realiai Z. P. ir A. P. supažindino su darbo saugos reikalavimais, jis buvo išmokytas saugiai dirbti su presais, t.y. jam buvo parodyta kaip dirbti su įrenginiais, paaiškinta kaip teisingai atlikti darbą, kad mokė plėvelę prese grūsti pagaliais ir buvo sakyta į presą rankų nekišti (b.l. 76-79, 119-127, t. 2), bei kažkurį laiką jis buvo stebimas padalinių vadovų. P. J. taip pat pripažino, kad jis, skubėdamas pabaigti darbą, dirbo pagal savo „atidirbtą technologiją“, t.y. žinodamas, kad draudžiama į veikiantį presą, kuomet preso stūmoklis juda, kišti rankas, tačiau taip padarė, dėl ko dirbdamas nebuvo pakankamai atsargus (b.l. 127, t. 2). Teisminio nagrinėjimo metu specialistas Z.Griguola ir ekspertas T.Dėjus, patvirtindami savo pateiktas išvadas, nurodė, kad viena iš pagrindinių nelaimingo atsitikimo priežasčių buvo paties nukentėjusiojo veiksmai (b.l. 81, t. 2). Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys parodymai, jog nukentėjusysis, žinodamas darbų saugos reikalavimus, darbą atliko pagal „savo atidirbtą technologiją“ ir nors tai darė ne pirmą kartą (makulatūros ceche dirbo nuo 2004-10-25), tačiau dirbo skubėdamas, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuosprendyje nurodė, jog nukentėjusysis elgėsi labai neatsargiai. Įvertinus visus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kolegija pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad nelaimingas atsitikimas su P. J. įvyko nesant dėl to S. R. kaltės, t.y. išteisintasis nepažeidė LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo reikalavimų.

Taip pat byloje nustatyta, kad dar viena iš pagrindinių nelaimingo atsitikimo priežasčių buvo įrenginio nepakankama apsauga. Makulatūros padalinyje presas, kurį naudojant įvyko nelaimingas atsitikimas P. J., buvo įsigytas iš bankrutavusios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir naudotas pagal tą pačią paskirtį kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojai A. P. ir A. K. patvirtino, jog jiems pradėjus dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, minėtas presas jau buvo eksploatuojamas. Šiais liudytojų parodymais paneigta apeliaciniuose skunduose nurodyta aplinkybė, jog presas buvo pradėtas naudoti tik nuo 2003 m. spalio mėnesio. 2001-01-01 įsialiojusiuose LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999-12-22 įsakymu Nr. 102 patvirtintuose darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 1 punkte numatyti minimalūs (būtinieji) saugos ir sveikatos darbe reikalavimai darbo įrenginiams ir jų naudojimui. Pagal minėtų nuostatų 9.1 punktą darbdavys privalo įsigyti ir naudoti darbo įrenginius, kurie po 2005-01-01 bus pirmą kartą duodami naudoti darbuotojams įmonėje atitiktų šių nuostatų nurodytus minimalius reikalavimus, o pagal nuostatų 9.2 punktą darbo įrenginius, kurie įmonėse jau yra naudojami iki šių nuostatų įsigaliojimo, ne vėliau kaip per 5 metus privalo būti patobulinti taip, kad atitiktų šių nuostatų 1 priede nurodytus minimalius reikalavimus. Pagal nuostatų 11 punktą darbdavys ne vėliau kaip per 5 metus nuo šių nuostatų įsigaliojimo datos projektuodamas technologinius procesus, įrengdamas ir pertvarkydamas darbo vietas, parinkdamas darbo įrenginius ir organizuodamas darbą turi užtikrinti darbo ir sveikatos darbe atitinkamą lygį, įgyvendindamas 2 priede nurodytas atsargos priemones. Tokiu būdu, akivaizdu, jog nelaimingo atsitikimo metu galioję norminiai aktai leido eksploatuoti presą, tik buvo numatyta, kad norminiais aktais nustatytu terminu turi būti padaryti atitinkami konstrukciniai pakeitimai, užtikrinantys saugesnes darbo sąlygas. Kadangi presas buvo naudojamas iki minėtų nuostatų įsigaliojimo dienos, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, ne vėliau kaip per 5 metus nuo šių nuostatų įsigaliojimo datos, t.y. iki 2006-01-01 turėjo teisę padaryti atitinkamus konstrukcinius pakeitimus, užtikrinant darbo ir sveikatos darbe atitinkamą lygį. Byloje nėra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo informuotas apie nesaugias darbo sąlygas prie horizontalaus preso iki 2005-01-10, dėl ko būtų pagrindas įgyvendinti LR Darbuotojų saugos darbe ir sveikatos įstatyme numatytą pareigą užtikrinti saugesnes darbo vietas. Be to, byloje nėra duomenų, ar iki nelaimingo atsitikimo su P. J. buvo nustatyti darbų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų neatitikimai pagal norminius aktus, nes tik po 2005-01-10 – po nukentėjusiojo susižalojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybinės darbo inspekcijos specialistai nustatė norminių aktų neatitikimus, dėl ko LR Valstybinės darbo inspektorius surašė reikalavimus, nustatydamas pažeidimų pašalinimo terminus (b.l. 18-19, 20-21, 26, t. 3). Tai patvirtina, kad S. R., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nepažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus.

Taip pat S. R. buvo pareikštas kaltinimas ir dėl LR Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2002-12-05 įsakymu Nr. 82 patvirtintų „Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos“ 36 p. reikalavimo, kuris reglamentuoja, jog įmonėse vykdomi instruktavimai darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais: 1) įvadinis; 2) pirminis darbo vietoje; 3) periodinis darbo vietoje; 4) papildomas darbo vietoje; 5) specialusis darbo vietoje, pažeidimo. Byloje nustatyta ir pats nukentėjusysis teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog jis buvo supažindintas su darbų saugos ir sveikatos darbe reikalavimais, jam buvo pravestas instruktavimas darbo vietoje, t.y. tiek pradėjus darbą Z. P. vadovaujamame gamybiniame padalinyje, tiek ir makulatūros ceche, kuriame darbdavio įgalioto asmens funkcijas atliko A. P.. Tokiu būdu, realiai minėto norminio akto reikalavimai nebuvo pažeisti: P. J. buvo atliktas įvadinis ir pirminis darbo vietoje instruktavimas darbo saugos ir sveikatos darbe klausimais. Byloje nustatyta, jog P. J. nepasirašė darbų saugos ir sveikatos darbe instrukcijoje, tačiau buvo tinkamai supažindintas su reikalavimais. Be to, pats nukentėjusysis patvirtino, kad jam davė segtuvus su dokumentais susipažinti, tačiau jis jų neskaitė, nors prieš tai tokią pačią darbo saugos instruktavimo procedūrą jis buvo atlikęs prieš pradėdamas darbą Z. P. vadovaujamame padalinyje toje pačioje įmonėje. Nors nukentėjusysis žinojo, kad turi pasirašyti darbų saugos ir sveikatos darbe instruktavimo knygoje, bet to nepadarė, tačiau iš liudytojų ir paties nukentėjusiojo parodymų matyti, jog jis buvo tinkamai instruktuotas dėl darbo saugos makulatūros padalinyje. Tai rodo, kad pats nukentėjusysis atsainiai vertino darbų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų laikymąsi. Todėl tai laikytina formaliu pažeidimu, kuris neturėjo įtakos įvykusiam nelaimingam atsitikimui darbe. Taip pat formaliu pažeidimu laikytinas A. P. išduoto darbų saugos pažymėjimo negaliojimas, nes pats A. P. pripažino, jog jis pats turėjo pasirūpinti išduoto darbų saugos pažymėjimo galiojimu. Nepagrįstai apeliaciniuose skunduose teigiama, kad pagal LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 str. 3 d. už darbų saugos pažymėjimų pratęsimo kontrolę atsakingas darbdavys, nes minėto įstatymo 20 str. 3 d. (galiojusio būtent 2005-01-10) numato, kad „darbuotojai privalo laikytis darbdaviui atstovaujančio asmens patvirtintų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų (toliau įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai dokumentai) bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, su kuriais supažindinami pasirašytinai, reikalavimų“.

Atsižvelgiant į šias paminėtas aplinkybes, teismas pagrįstai nenustatė, kad S. R. pažeidė kaltinime nurodytus norminių aktų reikalavimus, dėl ko buvo sunkiai sužalotas darbuotojas P. J..

Pirmosios instancijos teismas išteisindamas S. R. nesant nusikaltimo, numatyto BK 176 str. 1 ir 3 d., požymių, pagrįstai civilinį ieškinį paliko nenagrinėtu, nes LR BPK 113 str. reglamentuoja civilinio ieškinio nagrinėjimą baudžiamojoje byloje, o pagal BPK 115 str. 3 d. priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas: 1) atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką; 2) palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Byloje S. R. išteisintas nesant jo veikoje nusikaltimo, numatyto BK 176 str. 1 ir 3 d., požymių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą, nepažeidžiant BPK 115 str. reikalavimų, nes nebuvo galima apskaičiuoti kas ir kokią žalos dalį turi atlyginti dėl nukentėjusiojo P. J. susižalojimo darbo metu. Tokiu būdu, nukentėjusiojo apeliacinis skundas dėl civilinio ieškinio priteisimo ir iš S. R., kaip fizinio asmens, yra nepagrįstas, nes pats nukentėjusysis skundu neprašė S. R. pripažinti kaltu pagal BK 176 str. 1 d.

Taip pat netenkintinas nukentėjusiojo prašymas priteisti atstovavimo ir teismo išlaidas. BPK 106 str. 2 d. numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš bylos matyti, kad S. R. buvo išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 str. 1, 3 d., padarymo, todėl nukentėjusiojo patirtos išlaidos dėl jo atstovavimo teisme nepriteistinos.

Atsižvelgiant į paminėtas visas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo nuosprendį naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiojo P. J. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 10 d. nuosprendžio atmesti.

Kolegijos pirmininkė Klavdija KruminienėTeisėjai Danutė MatiukienėRaimundas JurgaitisKopija tikraTeisėjaKlavdija Kruminienė