- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-19
- Bylos Nr.
- M1-1312-951/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06208-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuviui, (duomenys neskelbtini) piliečiui, išsiskyrusiam, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistam, dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui - mamai L. P., o būtent: 2021-02-28 apie 00.40 val. namuose, (duomenys neskelbtini), užvertė stalą ant L. P. kairės kojos pėdos, taip sukeldamas nukentėjusiajai L. P. fizinį skausmą.
Šalies argumentai
V. P. teisme paaiškino, kad jis nesutinka su tokiais veiksmais. Jis stalą pastatė, o motina gulėjo lovoje, kai ji kėlėsi iš lovos, užkliuvo, o dabar gaunasi, kad jis užvertė. Čia yra melas tikrai. Tą patį sakė ir pareigūnams, kai jie buvo atvažiavę. Kadangi jis buvo neblaivus, o ji už jį vyresnė, tai visi jos klauso. Kaip galima užversti stalą ant kojos, taip nebūna. Stalą pastatė ant kampo, šalia lovos, o čia gavosi, kad jis užvertė. Motina labai gražiai sukūrė. Viskas įvyko 2021 m. vasario 28 d., buvo naktis, jis grįžo išgėręs. Ji vartojo labai stiprius vaistus ir paprašė paduoti vaistus, o jam trūko kantrybė, jis paėmė ir visus vaistus, knygas išmėtė ant žemės. Ji pati iškvietė pareigūnus ir pasakė, kad P. reikia vežti į ligoninę. Įvykio aplinkybes prisimena gerai. Tuo metu buvo išgėręs degtinės butelį ir alaus, tai girtumas turėjo būti apie pusantros promilės. Tas girtumas jam netrukdo prisiminti įvykio aplinkybių. Prisimena, kad buvo apklaustas pareigūnų. Pareigūnams pasakojo tą patį. Prisimena, kad prisipažino, nurodė, jog gailisi, sutiko su kaltinimu. Jis nieko negali įrodyti, todėl sutinka. Jis nieko neįrodė tada, kai motina buvo gyva, tai kaip jis įrodys, kai žmogaus nėra gyvo. Daiktai buvo išmesti iš sekcijos. Tą naktį iš vienos sekcijos krito vaistai, iš kitos sekcijos krito vaistai, nes ji slėpdavo vaistus, paskui metė knygas, nes ji knygose slėpdavo pinigus. Buvo pilna žemė vaistų ir knygų. Plius užkabino indų, tai krito ir indai. Tuos daiktus jis mėtė iš sekcijos. Tas staliukas stovėjo vietoje. Staliuką jis buvo pristūmęs prie lovos specialiai, kad ji nesikeltų, o gavosi taip, kad jis užmetė. Mama bandė keltis ir tada ji kažką užsigavo. Jis girdėjo, ką mama sakė, čia mamos žodžiai, kad ji atsisėdo lovoje, nuleido kojas, o tada jis tyčia jai ant kojų užmetė žurnalinį staliuką. Kai mama vyresnė, tai visi jos ir klauso. Mama kvietė policiją, kadangi jis toks yra. Ji vartojo labai stiprius vaistus ir nuo tų vaistų jai atrodė, kad taip turi padaryti. Jį uždarė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, ten gavo vaistų. Jam nelaiko kantrybė. Jis pats matė mamos koją. Ten viskas buvo labai staigiai, pareigūnai atvažiavo, jie buvo penkiese, iš karto jam davė elektros šoką ir išvedė tiesiai pro duris. Jis stovėjo prie sienos, pasakė, kad išeina. Buvo su trumpa apranga. Jie pasakė, kad eitų prie durų ir kad jie jį pasiima. Jis sveikatos bėdų neturi. Kiek buvo sulaužytas, tai tiek lankydavosi pas gydytojus, kad suremontuotų. Padirba darbus, o po darbų nori pailsėti. Stipriai dirba, stipriai ir geria. Labai gerbia teisėsaugą, su viskuo sutinka. Čia dėl visko yra kalti ne vaistai, o alkoholis. Yra labai stiprus darboholikas ir alkoholikas. Sutinka su ambulatoriniu gydymu, gydytis namuose, viskas gerai. Sutinka su viskuo.
Liudytojas A. J. teisme parodė, kad gavo pranešimą, jog bute yra agresyvus ligonis. Nuvažiavę rado tą poną, išsirengusį su trumpikėmis, jis klūpėjo prie motinos ir kažką šaukė. Motina sėdėjo ant sofos. Kambarys buvo kaip po sprogimo – viskas išmėtyta, praktiškai viskas buvo ant žemės. Motina paaiškino, kad esmė ta, jog minėtas pilietis neleido jai atsistoti ir užvertė stalą jai ant kojos, sukeldamas fizinį skausmą. Paprašius jo apsirengti, jis neapsirengė. Kadangi jis buvo agresyvus, šaukė visokias nesąmones, matėsi, kad jam tikrai reikia medikų pagalbos, paprašius vykdyti nurodymus, jų nevykdė, todėl jis buvo sulaikytas ir perduotas medikams, kurie jį išvežė į (duomenys neskelbtini). Moteriai buvo sužalota pėda, bet bijo pameluoti, kurios kojos. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Matėsi mėlynė, patinimas. Jai kvietė medicininę pagalbą. Moteris skundėsi, jai skaudėjo, koja buvo mėlyna, smarkiai ištinusi, matėsi kraujosruvos. Asmuo buvo neadekvatus, šaukė visokias nesąmones, nebuvo jokio dialogo. Motina sakė, kad asmuo buvo neblaivus, o jie girtumo nustatyti negalėjo, nes jis nevykdė jokių jų reikalavimų. Turėjo jį perversti ant žemės, griauti, kad uždėtų antrankius. Jokių kitų asmenų nebuvo. Jam atrodo, kad apie įvykį pranešė kaimynai, nes girdėjosi triukšmas. Kai jie atvažiavo, stalas stovėjo ant kampo. Kiek atsimena, motina aiškino, kad iš pradžių, kol visi daiktai dar buvo, jis su tuo stalu bandė ją priremti, kad ji neatsistotų. Po to jis viską pradėjo vartyti, daužyti, viskas pradėjo skraidyti. Stalas buvo masyvus, kad jį sulaužyti, reikėtų jį kapoti su kirviu.
Motyvuojamoji dalis
Be V. P., liudytojo parodymų V. P. padarytą veiką įrodo ir kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje patikrinti įrodymai.
V. P., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, paaiškino, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, supranta, kuo yra įtariamas ir kaltu prisipažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą. Jis visiškai prisipažįsta, kad 2021-02-28 apie 00.40 val. namuose, (duomenys neskelbtini), tyčia išmetė daiktus iš sekcijos, nes norėjo susitvarkyti dokumentus, susirasti šeimos nuotraukas. Tuomet įvykio metu jis tyčia prie lovos pristūmė staliuką, kad mama negalėtų išlipti iš lovos, kad niekur neitų. Ji vis tiek atsisėdo lovoje, nuleido kojas ant grindų, tada jis tyčia užmetė jai ant kojų žurnalinį staliuką, o ji iškvietė policijos pareigūnus. Jis labai gailisi, kad taip pasielgė, nori susitaikyti. Turi gyvenamą vietą tik pas mamą, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 96-98).
Nukentėjusioji L. P. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kurie buvo pagarsinti teisme, jog ji ir sūnus V. P. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Sūnus V. P.12 metų nedirba, pragyvena iš neįgalumo pensijos, nes jam yra nustatyta šizofrenija, psichinė liga. Dėl šios ligos jis gydosi jau dvylika metų. Pastoviai gydosi (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Jo šeimos gydytoja (duomenys neskelbtini) poliklinikoje (duomenys neskelbtini). Turbūt ten yra ir psichikos centro įskaitoje. Jis turi lankytis pas gydytoją Š. centrinėje poliklinikoje. Tačiau V. P. pas psichiatrus neina, nesilanko ir jokių vaistų nevartoja. Kai V. P. geria alkoholinius gėrimus, tai jis savo veiksmų nekontroliuoja. Per metus kokius keturis kartus yra vežamas į psichiatrinę ligoninę. Bendrai per metus apie pusę metų jis praleidžia ligoninėje. V. P. po ligoninės namo grįžta jau ramesnis, po to geria alkoholinius gėrimus ir toliau situacija ta pati. V. P. smurtavo jos atžvilgiu 2013 metais, tačiau tada ekspertas sužalojimų ant kūno nerado ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Tą kartą V. ją smaugė. Po to dar kartą V. P. smurtavo jos atžvilgiu 2015 metais rudenį, tikslaus laiko neprisimena, tada V. metė į ją telefoną, sužalojo akį, bet V. atleido ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Vėl kurį laiką gyveno ramiai. 2021-02-27 sūnus V. P. namuose apie pietus tyčia sudaužė elektroninį laikrodį ir po to jį taisė. Dėl laikrodžio jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Taip V. P. nuo pietų iki 23.00 val. virtuvėje taisė elektroninį laikrodį. Nematė, kad būtų gėręs alkoholį. Tada apie 23.00 val. nuėjo miegoti. Ji nematė, ar jis kambaryje miegojo, o ji gulėjo svetainėje, savo lovoje. Daugiau nei už valandos V. P. išpuolė iš savo kambario, priėjęs pristūmė prie lovos žurnalinį staliuką ir pasakė, kad niekur neišeis. Paprašė jo patraukti staliuką, bet V. netraukė. Po to persigalvojo ir staliuką nuo lovos šiek tiek atitraukė. Tada ji atsisėdo, o V. P. tyčia metė ant jos žurnalinį staliuką. Ji tuo metu sėdėjo ant lovos nuleidusi kojas, todėl V. užvertė staliuką ant kairės kojos, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus. Po to V. P. pradėjo mėtyti ir trankyti namuose daiktus. Nieko nesudaužė, turtinė žala nepadaryta. Kai V. sužalojo jos koją žurnaliniu staleliu ir pradėjo mėtyti daiktus, ji suprato, kad jam prasidėjo ūmus psichinis priepuolis. Ji apsimetė, kad eina į tualetą, tačiau tiesiai iš buto išėjo pas kaimynę S. iš (duomenys neskelbtini) buto ir paprašė, kad ji duotų paskambinti policijai. Kaimynei pasakė, kad sūnus triukšmauja, mėto daiktus. Paskambinusi į policiją, ji iš karto grįžo atgal į butą, o V. P. toliau mėtė daiktus ir tuo metu labai greitai į butą įėjo policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai sūnų išvežė į policiją, ją - į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Ligoninėje buvo apžiūrėta ir išleista gydytis ambulatoriškai, koja nelūžo, tik buvo labai sutrenkta. V. jai sužalojo kairės kojos pėdą. Daugiau pas jokius gydytojus ji nebesigydė. Civilinio ieškinio nereškia, nei turtinė, nei neturtinė žala jai nepadaryta. Kur galėtų V. P. pagyventi, nežino, ji bijo, kad jis grįžtų namo. Prašo, kad jį išvežtų gydytis (1 t., b. l. 55-57).
Iš 2021-02-28 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atlikta įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu užfiksuota, kad kambaryje išmėtyti daiktai, apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 9-17).
Iš 2021-02-28 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad smurtą patyręs asmuo yra L. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., užfiksuoti sužalojimai - patinimas, kraujosruva (mėlynė). Nurodyta, kad nukentėjęs asmuo patyrė šoką, didelį susijaudinimą, akivaizdžią baimę. Nukentėjęs asmuo paaiškino, kad 2021-02-28 apie 00.40 val., būnant su sūnumi V. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), šis, būdamas akivaizdžiai neblaivus, namuose ėmė mėtyti įvairius daiktus, baldus, prispaudė ją su stalu, kad negalėtų niekur išeiti ir bandydamas dar stipriau prispausti ją su stalu, užvertė stalą ant kairės kojos pėdos, taip sukeldamas fizinį skausmą (1 t., b. l. 22-25).
Iš 2021-03-17 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta „Body“ kamerų vaizdo įrašų apžiūra (1 t., b. l. 47-50).
Iš 2021-03-09 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad L. P. apžiūrai pateikė staliuką, esantį adresu (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 67-71).
Iš 2021-03-10 apžiūros protokolo matyti, kad atlikta staliuko, paimto iš įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 72-78).
Tiriant bylą, buvo nustatyta, kad V. P. 2021-02-28 apie 00.40 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), užversdamas stalą ant L. P. kojos pėdos, savo motinai L. P. sukėlė fizinį skausmą. Atsižvelgiant į tai, kad V. P. smurtavo savo artimo giminaičio – motinos atžvilgiu, V. P. įvykdyta veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį.
Formuluojant kaltinimą V. P., buvo nurodyta, kad jis tyčia užvertė stalą ant L. P. kairės kojos pėdos, tačiau tokia aplinkybė, t. y. tai, kad V. P. veikė tyčia, iš padarytos veikos aprašymo šalintina, nes V. P. padarytoje pavojingoje baudžiamojo įstatymo uždraustoje veikoje nėra būtinojo subjektyviosios pusės požymio – kaltės.
2021-04-30 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi V. P. paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, ją pavedant atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos ekspertams (1 t., b. l. 145-146).
Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu V. P. sirgo ir šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu - šizoafektiniu sutrikimu, mišraus tipo, dėl ko baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu jis negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Dėl šio psichikos sutrikimo jis nėra pilnavertis teismo proceso dalyvis, su juo negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, jis negeba teisingai suprasti bylai reikšmingų aplinkybių, tačiau gali duoti faktinius su byla susijusius parodymus. V. P. reikalinga taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (1 t., b. l. 175-180).
Teisiamajame posėdyje ekspertas G. B. paaiškino, kad tvirtina ekspertizės aktą ir visas jame pateiktas išvadas bei rekomendacijas. Teismo medicinos psichiatrijos ekspertizę atliko kartu su kolega S. R.. Surinktų duomenų pagrindu nustatė, kad V. P. psichikos sutrikimais serga nuo 2008 m., kuomet pirmą kartą buvo gydomas stacionare. Tuo metu jam nustatinėjo asmenybės sutrikimus, o nuo 2010 m. komisija, įvertinusi mąstymo sutrikimus, nustatė jam šizoafektinį sutrikimą, taip pat buvo nustatyti depresijos, manijos tipai. Kadangi depresija ir manija nuolatos kartojosi, tai buvo nustatytas mišrus tipas. Jo būklė pablogėja vartojant alkoholinius gėrimus, jais piktnaudžiaujant. Pablogėjusioje būsenoje jis buvo ir baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo metu. Sirgo šizoafektiniu sutrikimu, nustatytas gretutinis sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį – priklausomybės sindromas. Pas juos jis atvyko birželio mėnesį po dviejų mėnesių, praleistų gydymo stacionare. Po įvykio jis buvo gydomas du mėnesius. Būklė šiek tiek buvo pagerėjusi. Aprašyta, kad po stacionarinio gydymo jo būklė visuomet pagerėja, tačiau viską komplikuoja tai, kad tinkamai nesigydo ambulatoriškai, nepripažįsta savo ligos ir piktnaudžiauja alkoholiu. Būtent tai, ko jam reikia, jie ir rekomendavo, t. y. skirti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Tai turbūt kiek pagerintų jo būklę, sumažėtų ir stacionarinio gydymo atvejai, kai jis pristatomas ir gydomas. Tačiau pagrinde smurtas vykdavo artimoje aplinkoje. 2013 m. buvo keliama baudžiamoji byla dėl smurtinių veiksmų, bet byla buvo nutraukta. Kitais atvejais nenustatyta, kad smurtas būtų išplitęs plačiau ar prieš kažką būtų nukreipti kliedesiai. Jiems atrodė, kad pakanka priverstinio ambulatorinio gydymo. Jis turi gerą atmintį, tačiau viską lemia specifiniai mąstymo pakitimai, kurie būdingi šizofrenijos spektro susirgimams – saviti įsitikinimai, savitas mąstymas, interpretacijos, kitaip tariant, yra problemos kaip jis interpretuoja tam tikrus dalykus. Tai interpretuojami tam tikri dalykai, tai interpretacija nulemta tokių subjektyvių, nekoreguojamų įsitikinimų, dėl ko sudėtinga diskutuoti ir atrasti konsensusą. Atmintis gera, bet atmintis tarnauja interpretacijai. Žmogus atsimena taip, kaip jam pašnibžda mąstymas. Šiuo atveju yra toks atvejis, kai atmintis beveik nenukentėjusi, tačiau mąstymas yra ypatingai nekritiškas. Tai ir sukelia tai, kad jis yra įtikėjęs, bet, kita vertus, demonstruoja lojalumą, sutinka su teisėsauga, tai irgi yra smurtą mažinantis veiksnys, kad nėra nusistatymų prieš teisėsaugą. Iš tos pusės vertintina kaip pozityvesnis signalas. Jie nurodė, kad jis nėra pilnavertis teismo proceso dalyvis dėl psichikos sutrikimo, bet faktines aplinkybes gali atgaminti, dalis tų faktinių aplinkybių bus teisingų, bet, kai prasideda dalis, kur yra tik interpretacija, tai gali būti, kad ta interpretacija atsimenamos klaidingos sąlygos.
V. P. nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – šizoafektinis sutrikimas, mišraus tipo, todėl jis, darydamas įstatymo uždraustą veiką, dėl savo psichikos sutrikimo negalėjo suvokti veikos pavojingumo, negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl šios priežasties V. P. yra pripažintinas nepakaltinamu (LR BK 17 str.), todėl atsakyti pagal LR BK už padarytą įstatymo uždraustą pavojingą veiką negali. Atsižvelgiant į ekspertų išvadą, siekiant užtikrinti, kad V. P. būtų stebimas, jam būtų užtikrintas tinkamas gydymas, skirtina specialistų rekomenduojama priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.
V. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 44,13 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiajai L. P. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 154-159). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 109 str., nagrinėjant baudžiamąją bylą, atlygintina tik ta žala, kurią padarė kaltinamasis nusikalstama veika. Baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, kurią padarė nepakaltinamas asmuo, nėra nusikaltimas, nes nėra visų jo sudėties požymių – nėra vieno iš subjektyviosios nusikaltimo pusės požymių – subjekto, nes nepakaltinamas asmuo nėra nusikaltimo subjektas, ir toks asmuo nėra kaltinamasis. Baudžiamojo proceso normos numato tik žalos, padarytos kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, išieškojimo tvarką. Šiuo atveju V. P. nėra kaltinamasis, jo atžvilgiu nepriimamas apkaltinamasis nuosprendis, o pagal LR BPK 115 str. nuostatas, teismas gali ir privalo išspręsti civilinius ieškinius tik priimdamas kaltininko atžvilgiu nuosprendį. Dėl paminėtų aplinkybių teismas negali spręsti civilinio ieškinio klausimo, nes tokios galimybės nenumato LR BPK. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog V. P. tiek pavojingos veikos padarymo metu, tiek dabartiniu metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu – šizoafektiniu sutrikimu, jis yra nepakaltinamas, todėl veika padarytos žalos išieškojimo klausimas gali būti sprendžiamas tik civilinio proceso tvarka. Dėl paminėtų priežasčių Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl 44,13 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui išieškojimo paliktinas nenagrinėtas.
Daiktinis įrodymas – staliukas, kuris 2021-03-09 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu grąžintas nukentėjusiajai L. P. (1 t., b. l. 80-82), paliktinas neribotai savininko nuosavybei.
Daiktiniai įrodymai – 3 vnt. kompaktinių diskų, esančių voke, prisegtame prie bylos 1 tomo galinio viršelio, nutarčiai įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 str., 98 str. 1 d. 1 p., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 str., 403 str. 1 d. 1 p., 2 d. 1 p.,
nutaria:
V. P. pripažinti nepakaltinamu dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
V. P. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.
V. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, naikinti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 44,13 Eur žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Daiktinį įrodymą – staliuką, kuris 2021-03-09 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu grąžintas nukentėjusiajai L. P., palikti neribotai savininko nuosavybei.
Daiktinius įrodymus – 3 vnt. kompaktinių diskų, esančių voke, prisegtame prie bylos 1 tomo galinio viršelio, nutarčiai įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos medžiagos.
Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.