Utenos apylinkės teismo nutarimas

2019-09-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-437-1093/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-09-03
Bylos Nr.
A15.-437-1093/2019
Teisminio proceso Nr.
4-30-3-00062-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Monika Benetė
Pažeidėjas
A. D.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A15.-437-1093/2019
Teisminio proceso Nr. 4-30-3-00062-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.1, 16.9.3, 16.9.8.1, 21.9.9, 21.14.9
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 3 d.Molėtai
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėja Monika Benetė,sekretoriaujant Onai Pumputienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. D.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nevedusiam, teistam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam pas ūkininką D. G., administracinio nusižengimo protokolas surašytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D. 2019 m. liepos 8 d. 21.30 val. Molėtų r. sav., kelio Raudondvaris-Giedraičiai-Molėtai 53 km, vairavo automobilį „Mitsubishi Carisma“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,45 promilių neblaivumas. Taip pat automobiliui neatlikta privalomoji techninė apžiūra, automobilis neįregistruotas nustatyta tvarka, neapdraustas civilinės atsakomybės draudimu. Tokiais savo veiksmais A. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 5, 14, ir 226 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 4 dalyje.

A. D. savo kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino visiškai ir teismo posėdyje paaiškino, kad tą vakarą išgėrė alaus ir po to su broliu važiavo į parduotuvę. Vairuoti transporto priemones teisės neturi ir niekada nėra turėjęs. Automobilis priklauso jam, pirko jį, kad galėtų parduoti dalimis. Pripažino, kad automobiliui neatlikta privalomoji techninė apžiūra, automobilis neįregistruotas nustatyta tvarka, neapdraustas civilinės atsakomybės draudimu. Dėl padaryto gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5 punktas nurodo, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Analogiškai ir KET 223 punktas numato, kad eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytus techninius reikalavimus, kurie taikomi Lietuvos Respublikoje atliekant privalomąją techninę apžiūrą, 224 punktas numato, kad Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms, 226 punktas numato, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius, 227 punkte numatyta, kad viešajame eisme dalyvaujančių motorinių transporto priemonių reikiamą techninę būklę, registravimą ir privalomąjį draudimą užtikrina transporto priemonės valdytojas.

Viso proceso metu A. D. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų pripažino, jo kaltę taip pat įrodo ir nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaraujantys byloje esantys duomenys, byloje pripažintini įrodymais – 2019 m. liepos 8 d. administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padarytų nusižengimų aplinkybės, 2019 m. liepos 8 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, 2019 m. liepos 8 d. sprendimas nušalinti A. D. nuo transporto priemonės vairavimo, 2018 m. gruodžio 10 d. automobilio „Mitsubishi Carisma“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis, sustabdžiusio automobilį pareigūno 2019 m. liepos 17 d. tarnybinis pranešimas dėl alkotesterio panaudojimo, 2019 m. gegužės 27 d. Lietuvos metrologijos inspekcijos patikros sertifikatas Nr. 0974659.

Iš A. D. paaiškinimų teismo posėdyje, pareigūno 2019 m. liepos 17 d. tarnybinio pranešimo, 2019 m. liepos 8 d. administracinio nusižengimo protokolo nustatyta, kad A. D. neturėjo teisės vairuoti automobilio, tačiau 2019 m. liepos 8 d. 21.30 val. Molėtų r. sav. kelio Raudondvaris-Giedraičiai-Molėtai 53 km vairavo jam priklausantį automobilį „Mitsubishi Carisma“. Byloje esanti transporto priemonės 2018 m. gruodžio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad automobilis „Mitsubishi Carisma“ priklauso A. D.. Pareigūno 2019 m. liepos 17 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad jis automobilį vairavo, būdamas neblaivus – jam alkotesteriu nustatytas 1,45 promilės neblaivumas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir teismo posėdyje patvirtino, kad buvo neblaivus, nes prieš sėsdamas prie vairo, išgėrė alaus, o vairuoti teisės jis niekada nėra turėjęs. Taigi šiais savo veiksmais A. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir tokie jo veiksmai atitinka ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį – transporto priemonės vairavimas neturinti teisės ją vairuoti, kai tai daro neblaivus asmuo (kuriam nustatytas didesnis nei 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas).

Be to, iš 2019 m. liepos 17 d. pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad automobilį neblaivus A. D. vairavo Molėtų r. sav., kelyje Raudondvaris-Giedraičiai-Molėtai 53 km, t. y. viešoje teritorijoje, todėl minėtas automobilis dalyvavo viešajame eisme. Taigi tokiu atveju įstatymas aiškiai nustato, jog viešajame eisme dalyvauti gali tik atitinkamus reikalavimus (dėl draudimo, techninės apžiūros) atitinkanti transporto priemonė. Tačiau A. D. vairuota transporto priemonė – „Mitsubishi Carisma“, šių reikalavimų neatitiko, nes buvo neapdrausta civilinės atsakomybės draudimu, jai nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra ir automobilis neįregistruotas nustatyta tvarka, ką patvirtino ir automobilio savininkas A. D. teismo posėdyje. Taigi šiais savo veiksmais A. D. pažeidė KET 226 ir 227 punktų reikalavimus ir padarė ANK 415 straipsnio 1 dalyje (transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustos transporto priemonės vairavimas) bei ANK 415 straipsnio 2 dalyje (transporto priemonė nustatyta tvarka neįregistruota ir be valstybinės techninės apžiūros vairavimas) numatytus administracinius nusižengimus.

Dėl nuobaudos skyrimo

ANK 415 straipsnio 1 dalies, 415 straipsnio 2 dalies ir 424 straipsnio 4 dalies sankcijose numatyta vienintelė administracinė nuobauda – bauda.

Teismas, skirdamas A. D. nuobaudą, atsižvelgia į jo amžių, asmenybę, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, nusižengimą padariusio asmens kaltės formą ir rūšį, nusižengimo padarymo motyvus ir aplinkybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. A. D. padarė tris tyčinius administracinius nusižengimus. Visos veikos yra pavojingos, nes A. D., neturėdamas teisių, neišsilaikęs egzamino, kas sudaro pagrindą išvadai, kad iš esmės nežinodamas KET ir nemokėdamas vairuoti, neblaivus vairavo privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdraustą, nustatyta tvarka neįregistruotą ir techninės apžiūros nepraėjusį automobilį, kuris yra didesnis pavojaus šaltinis, taip sukeldamas didelį pavojų eismo dalyviams.

Nors A. D. nurodė, kad dėl pažeidimų gailisi, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jis nuolat daro analogiškus pažeidimus, net ir teigdamas, kad gailisi, jo nurodyto gailėjimosi nepripažįsta nuoširdžiu, todėl nevertina kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Jo atsakomybę pagal ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalis sunkina tai, kad jis šiuos nusižengimus padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos šių nusižengimų padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). A. D. teistas, turintis teistumą; daug kartų baustas administracine tvarka už analogiškus nusižengimus, t. y. daugiausiai už automobilio vairavimą neturint teisės jo vairuoti, arba neturint teisės ir esant neblaiviam bei už tai, kad automobiliui neatlikta privalomoji techninė apžiūra, automobilis neįregistruotas nustatyta tvarka, neapdraustas civilinės atsakomybės draudimu, nuo 2015 m. baustas net 16 kartų, pirmą kartą už automobilio vairavimą neturint teisės jo vairuoti, baustas dar būdamas nepilnamečiu. Taip pat baustas už viešosios tvarkos pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei tai, kad A. D. piktybiškai ir šiurkščiai pažeidinėja KET taisykles, nepaisydamas jam taikytų ankstesnių nuobaudų, jis savo elgesio nekeičia, o tai itin neigiamai apibūdina jo asmenybę, teismas sprendžia, kad A. D. administracinio nubaudimo tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 424 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytas nuobaudas – baudas, didesnės nei numatytas jų vidurkis. Paskirtos nuobaudos bendrintinos ANK 38 straipsnio 2 dalies pagrindu, taikant nuobaudų apėmimo principą.

Pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. A. D. vairavo automobilį, būdamas neblaivus ir neįgijęs teisės vairuoti. Jis važiavo užmiesčio keliu, vakaro metu ir tuo kėlė didelį pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams. Kaip matyti iš 2018 m. gruodžio 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties, automobilį „Mitsubishi Carisma“ A. D. įsigijo iš A. K. už 1 Eur, kas patvirtina, kad automobilis priklauso jam. Įvertinus jo padaryto administracinių nusižengimų pavojingumą, A. D. nuoseklų šiurkščių KET taisyklių pažeidinėjimą, automobilis konfiskuotinas kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonė (ANK 29 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635-636 straipsniais,

nutaria:

A. D. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus ir skirti jam:

- pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį – 100 eurų baudą;

- pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį – 40 eurų baudą;

- pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį – 1 400 eurų baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, skirti A. D. galutinę administracinę nuobaudą – 1 400 (vienas tūkstantis keturi šimtai) eurų baudą.

Remiantis ANK 29 straipsnio 2 dalimi, 424 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti automobilį „Mitsubishi Carisma“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą R. Karaliaus IĮ, Utenos r. sav., Vyžuonėlių k., M. Veriovkinos g. 7.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) (duomenys neskelbtini).

Jeigu baudos per nurodytą terminą sumokėti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negali, jis turi teisę kreiptis dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti, ji bus išieškota priverstine tvarka. Taip pat galima pateikti motyvuotą prašymą teismui pakeisti baudą (jos dalį) viešaisiais darbais.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.

Teisėja Monika Benetė