Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2011-12-15 · Administracinė byla Nr. A-502-2273-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-12-15
Bylos Nr.
A-502-2273-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01100-2010-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Virginija Volskienė (pirm.), Dainius Raižys, Artūras Drigotas (pran.)
Pareiškėjas
A. J.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai
Trečiasis asmuo
Lietuvos
Advokatai
Neringa Grubliauskienė
Kategorijos
  • 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A502-2273/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01100-2010-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.8; 38 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant pareiškėjui A. J., jo atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei,atsakovo atstovui Sergijui Montvilai,trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Laurynui Mikelėnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Lietuvos kariuomenės didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajam pulkui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Ministerija) Tarnybinio tyrimo komisijos (toliau – ir Tyrimo komisija) 2010 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. TS-4 ir pripažinti, kad jo sveikatos sutrikimas yra susijęs su tiesioginių pareigų vykdymu.

Skunde (b. l. 1-2, t. I) paaiškino, kad 2003 m. spalio 3 d. dažasvydžio turnyras vyko Lietuvos kariuomenės didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko (toliau – ir Mokomasis pulkas) vado įsakymu. Šis faktas įrodo, kad dalyvavimas turnyre pareiškėjui, profesinės karo tarnybos kariui, buvo privalomas. Vykimas į tarnybos vietą ir grįžimas iš jos yra susiję su tarnybos atlikimu. Pareiškėjas pažymėjo, jog dalyvavimas dažasvydžio turnyre prasideda nuo amunicijos išdavimo, o baigiasi jos pridavimu. Tačiau A. J. tarnybinio markerio dar nebuvo pridavęs, M. S. (M. S.) asmeninis ginklas taip pat nebuvo ištaisytas ir sudėtas į dėklą. Todėl Tyrimo komisijos išvada, kad pareiškėjo trauma nesusijusi su tiesioginių pareigų vykdymu, yra neteisinga. Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas, Įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinė netekto darbingumo pensija skiriama šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems pareigūnams ir kariams, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais. Jei darbingumo netekta dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, pensija skiriama nepaisant netekto darbingumo pripažinimo laiko. Jei darbingumo netekta dėl kitų priežasčių, pareigūnų ir karių valstybinė netekto darbingumo pensija skiriama tik tuo atveju, jei darbingumo netekta tarnybos metu. Minėta įstatymo nuostata nereikalauja kario kaltės buvimo ar nebuvimo, esminė sąlyga – darbingumo netekimas turi būti įvykęs tarnyboje. Šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbingumo netekimas pripažįstamas atsiradusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, jei susirgimas, sužeidimas ar trauma, sukėlę darbingumo netekimą, įvyko tarnyboje. Priežastinį ryšį turi patvirtinti žinybinė centrinė medicinos ekspertizės komisija, kariams – krašto apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija. Taigi trauma, patirta nepasibaigus turnyrui, turi būti pripažinta įvykusi tarnybos metu. Pareiškėjas akcentavo, kad 2003 m. spalio 3 d. turnyre dalyvavo pirmą kartą, dažasvydžiui skirtų šautuvų (ginklų) anksčiau nenaudojo. Prieš turnyrą vadovas privalėjo supažindinti su saugumo reikalavimais bei pravesti saugaus elgesio taisyklių instruktažą, tačiau šių veiksmų neatliko.

Šalies argumentai

Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepimas

Atsiliepime (b. l. 11-14, t. I) nurodė, kad pareiškėjas, duodamas paaiškinimus po nelaimingo atsitikimo, tiek vėliau nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme (administracinės bylos Nr. I-7932-17/2007), patvirtino, kad incidentas įvyko jau pasibaigus dažasvydžio turnyrui. Mokomojo pulko vado 2003 m. rugsėjo 29 d. įsakymas Nr. V-705 nenumatė pareiškėjui ir kitiems dalyviams privalomų veiksmų ar elgesio taisyklių pasibaigus varžyboms. Pareiškėjas, po varžybų nusprendęs prisijungti prie dviejų karių, kurie šaudė likusius dažasvydžio šratus, pats paėmęs kito asmens ginklą, veikė savarankiškai ir sąmoningai. Tokie pareiškėjo veiksmai negali būti vertinami kaip varžybų tęsinys ar dalis, atitinkamai, negali būti laikomi minėto vado įsakymo, t. y. tiesioginių pareigų, vykdymu. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas reglamentuoja valstybinių pensijų skyrimo sąlygas ir tvarką, todėl negali būti taikomas nustatant priežastinį ryšį tarp kario sveikatos sutrikimo ir jo tiesioginių pareigų vykdymo. Vien tik faktas, jog nelaimingas atsitikimas įvyko kario tarnybos vietoje ir tarnybos metu, nepatvirtina priežastinio ryšio tarp sveikatos sutrikimo ir kario tiesioginių pareigų vykdymo. Varžybų dieną dažasvydžio turnyro dalyviai dėl bendrų taisyklių, taip pat dėl elgesio su ginklu, buvo instruktuoti. Tyrimo komisija pagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais ir turimais rašytiniais įrodymais, kurių tikrumas nepaneigtas. Be to, pareiškėjas Mokomajame pulke ėjo instruktoriaus pareigas, kurių viena iš pagrindinių funkcijų buvo mokyti kitus karius saugaus elgesio su šaunamaisiais ginklais. Todėl būdamas profesionalu šioje srityje, ne tik buvo tinkamai supažindintas su teisės aktais, reglamentuojančiais elgesį su ginklais, bet ir gerai šiuos teisės aktus žinojo, aiškino juos kitiems kariams. Nustatydama, kad pareiškėjas dėl neatsargumo patyrė akies traumą jau po varžybų, t. y. nevykdydamas Mokomojo pulko vado įsakymo ar pareiginėje instrukcijoje numatytų pareigų, ir kad buvo nesilaikyta elgesio su ginklais reikalavimų, Tyrimo komisija neturėjo teisinio pagrindo pripažinti, jog trauma yra susijusi su tiesioginių pareigų atlikimu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenės didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas su pareiškėjo skundo reikalavimais nesutiko.

Atsiliepimas

Atsiliepime (b. l. 13-15, t. II) paaiškino, kad pagal Mokomojo pulko vado 2003 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. V-705 „Dėl dažasvydžio varžybų“ pareiškėjas dalyvavo dažasvydžio turnyre, skirtame Mokomojo pulko 5-ųjų įkūrimo metinių progai. Turnyro pradžia buvo numatyta 11 val., o pabaiga – 14 val. Traumą A. J. patyrė 2003 m. spalio 3 d., apie 14.25 val., t. y. jau po turnyro. Pareiškėjo veiksmai pasibaigus varžyboms (jam išėjus už aptvertos varžybų aikštelės ribų ir nusiėmus apsaugos kaukę), negali būti vertinami kaip minėto įsakymo vykdymas. Pareiškėjui šaudant iš M. S. asmeninio pneumatinio šautuvo (markerio) „Impuls“, ginklo vamzdyje pradėjo sproginėti kamuoliukai, todėl jis pakėlė dažasvydžio šautuvą (markerį) į viršų ir, nepastatęs saugiklio į saugos padėtį, pasižiūrėjo į ginklo vamzdį, tuo metu įvyko šūvis. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad po patirtos traumos 2003 m. – 2007 m. laikotarpiu toliau tarnaudamas krašto apsaugos sistemoje profesinės karo tarnybos kariu, tarnybinio patikrinimo išvados A. J. neskundė.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 28 d. sprendimu A. J. skundą atmetė (b. l. 63-68, t. II).

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą ginčo teisinių santykių atsiradimo metu aktualaus teisinio reguliavimo kontekste, pripažino, kad 2003 m. spalio 3 d. dalyvaudamas dažasvydžio turnyre A. J., kaip ir kiti kariai, vykdė ne aukštesnių vadų privalomą įsakymą, susijusį su tiesioginių tarnybinių pareigų vykdymu, bet veikė savanoriškais pagrindais. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad skunde ir ginčijamame Tyrimo komisijos sprendime analizuotos aplinkybės (pareiškėjo susižalojimo būdas (ar susižalota dėl didelio neatsargumo ar dėl trečiųjų asmenų įtakos), saugaus elgesio instruktavimas, susižalojimo laikas (pasibaigus dažasvydžio turnyrui ar jam dar vykstant)), nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingos. Tyrimo komisijos 2010 m. kovo 22 d. sprendimo išvada, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimas nėra susijęs su tiesioginių pareigų vykdymu, o yra sąlygotas bendrai pripažintų saugaus elgesio su šaunamaisiais ginklais taisyklių pažeidimo (krašto apsaugos ministro 2002 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-957 patvirtintų Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatų 27.5 p.), yra pagrįsta ir teisėta. Todėl naikinti skundžiamą sprendimą ir įpareigoti atsakovą pripažinti, kad sveikatos sutrikimas susijęs su A. J. tiesioginių pareigų vykdymu, nėra pagrindo.

III.

Pareiškėjas A. J. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Apeliacinį skundą (b. l. 71-73, t. II) grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad dažasvydžio turnyre jis dalyvavo savanoriškai, yra nepagrįsta. Priešingai, buvo nurodyta, kad kiekvienas Mokomojo pulko padalinys privalo sudaryti savo komandą.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir Karo tarnybos įstatymas) 27 straipsnio 1 dalimi, karys privalo vykdyti savo vadų įsakymus. Tai reiškia, kad karys neturi teisės vertinti įsakymo privalomumo, jei įsakymas nėra akivaizdžiai neteisėtas (šio įstatymo 27 str. 3 d.).Teismas pripažino, kad renginys vyko tarnybos laiku, jo pradžios ir pabaigos laikas nebuvo atskirai reglamentuotas (Karo tarnybos įstatymo 4 str.).Dažasvydžio turnyro pabaigą reikėtų sieti su laimėjusios komandos pagerbimo arba bent jau su ginklų ištaisymo ir pridavimo momentu. Prieš turnyrą kariai nebuvo supažindinti su saugos reikalavimais, t. y. neatliktas jų instruktažas.Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsisakęs vertinti pareiškėjo sužalojimo būdą ir kitas reikšmingas aplinkybes, negalėjo pripažinti, jog Tyrimo komisijos sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nereikalauja kaltės buvimo ar nebuvimo, esminė sąlyga pagal ją – nedarbingumo netekimas turi būti įvykęs tarnyboje. Pastaroji aplinkybė neginčytinai nustatyta.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime (b. l. 78-82, t. II) iš esmės pakartoja savo atsiliepimo pirmosios instancijos teismui argumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenės didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas prieštarauja A. J. apeliacinio skundo tenkinimui.

Atsiliepimas

Atsiliepime (b. l. 85-89, t. II) pažymi, kad turnyras vyko tarnybos laiku, tačiau dėl dalyvavimo šiame turnyre kariai galėjo apsispręsti savarankiškai. Mokomojo pulko vado 2003 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-705 pareiškėjas turnyro metu buvo atleistas nuo tiesioginių tarnybos pareigų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Tyrimo komisijos pakartotinai priimto 2010 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. TS-4, kuriuo pripažinta, jog A. J. 2003 m. spalio 3 d. patirtas sveikatos sutrikdymas – kairės akies trauma (aklumas) – nesusijęs su tiesioginių pareigų vykdymu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Veikdama Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio 3 dalyje (2006 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. X-662 redakcija) jai suteiktos kompetencijos srityje, Tyrimo komisija nustatė, kad Mokomojo pulko vado 2003 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-705 seržantas A. J. buvo įtrauktas į Mokomojo pulko dažasvydžio turnyro, skirto Mokomojo pulko penktosioms įkūrimo metinėms, 3 bataliono 1 komandos „Tarakonai“ sudėtį ir 2003 m. spalio 3 d. dalyvavo šiame turnyre. Varžybos buvo organizuotos taip: išeidami už tinklu aptvertos aikštelės ribų, kariai nusiimdavo apsaugines kaukes, šias priemones ir markerį (dažasvydį) perduodami kitų tuo metu rungtyje dalyvaujančių komandų nariams. Turnyre buvo naudojami Mokomajam pulkui priklausantys markeriai „Winchester“ bei karių asmeniniai markeriai. Atsižvelgdama į tai, Tyrimo komisija pripažino, kad M. S. turėjo teisę naudoti savo markerį „Impuls“ ir galėjo be apribojimų jį perduoti kitiems asmenims, t. y. ir pareiškėjui. Pažymėjo, kad pareiškėjas, o taip pat kiti kariai, neprivalėjo turnyrui pasibaigus išnaudoti markeriuose likusių kamuoliukų (šratų), tačiau tai atitiko įprastą praktiką; kontroliuoti tokių dalyvių veiksmų Mokomojo pulko vadovybė neturėjo pareigos ir resursų (t. I, b. l. 5-7).

Vadovaujantis Karo tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, karys turi sąžiningai ir tinkamai vykdyti tarnybos pareigas bei vadų (karinių viršininkų) įsakymus, laikytis įstatymų ir statutų, neviršyti įstatymų jam suteiktų teisių, saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis. Karys privalo vykdyti savo vadų įsakymus (Karo tarnybos įstatymo 27 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, įvertinusi Mokomojo pulko vado 2003 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. V-705 turinį karių pavaldumo ir tarpusavio santykių specifikos kontekste, konstatuoja, kad šis rašytinis vado nurodymas profesinės karo tarnybos kariui A. J. buvo privalomas. Pareiškėjas, paklusdamas minėtam vado pavedimui, rungėsi turnyre savo kasdienės tarnybos laiku. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. J. dalyvavimas 2003 m. spalio 3 d. šventiniame renginyje nebuvo susijęs su tiesioginių kario pareigų vykdymu, yra iš esmės klaidinga.

Bylos medžiaga rodo, jog sveikatos sutrikdymą, kurį Lietuvos kariuomenės Karinė medicinos ekspertizės komisija kvalifikavo kaip sunkų, A. J. patyrė eksploatuodamas M. S. asmeninį markerį „Impuls“ (varžybose pareiškėjas naudojo tarnybinį markerį „Winchester“). Tyrimo komisija pripažino, jog vienas pagrindinių faktorių, lėmusių pareiškėjo sveikatos sutrikdymą, buvo aplinkybė, jog A. J., šaudydamas markeriu „Impuls“, nedėvėjo veidą saugančios kaukės, t. y. pažeidė saugos taisykles.

Tikrinamu atveju neginčijamai nustatyta, kad: 1) organizatoriaus žinioje buvo ribotas veido apsaugos priemonių ir markerių kiekis; 2) veido apsaugos priemonėmis kariai buvo aprūpinami tik rungčių atlikimo metu; 3) pasibaigus dažasvydžio turnyrui, dalyviams buvo leista pneumatinius šautuvus išsinešti už žaidimų aikštės ribų; 4) šaudydami po varžybų, M. S., A. J. ir A. J. buvo be kaukių (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-7932-17/2007, l. 51-54); 5) bendrieji saugaus elgesio su ginklais principai Mokomojo pulko vadovybei ir jame tarnaujantiems kariams buvo žinomi. Vadovaudamasi išvardytų sąlygų visuma, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakomybė už 2003 m. spalio 3 d. šventinio turnyro saugumą, t. y. visų būtinų organizacinių ir techninių prevencinių priemonių įgyvendinimą, tenka Mokomajam pulkui. Tai reiškia, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui, sankcionavusiam tarnybinių ir asmeninių markerių naudojimą karių turnyre (pagal nusistovėjusią praktiką, markeriuose likusius užtaisus (šratus) norintieji galėjo iššaudyti pasirinktoje vietoje), kilo pareiga ne tik užtikrinti tinkamą pneumatinių šautuvų gamintojo nurodymų laikymąsi, bet ir garantuoti dėl karių asmeninės įrangos techninės būklės. Taigi aplinkybė, jog incidento metu A. J. ir kiti kartu buvę kariai neturėjo saugos kaukių, nebuvo užtikrinta turnyro metu leistos naudoti karių asmeninės įrangos techninės būklės patikra, sudaro pagrindą konstatuoti, kad markeriui „Impuls“ užstrigus A. J. patirtas sveikatos sutrikdymas yra priežastiniu ryšiu susijęs su jo tarnybinių pareigų vykdymu.

Atsižvelgdama į tai, kas buvo nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 143 str.), neteisingai vertino surinktus įrodymus, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, kuris naikinamas ir byloje priimamas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisijos 2010 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. TS-4 ir įpareigoti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisiją priimti sprendimą, kad A. J. sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tiesioginių pareigų vykdymu.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras DrigotasDainius RaižysVirginija Volskienė