Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjų A. V. ir A. V. atstovo advokato I. M. skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nutarties, kuria atmestas A. V. ir A. V. atstovo advokato I. M. skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2012 m. balandžio 19 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Advokatas I. M. 2012 m. kovo 26 d. Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui pateikė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, motyvuodamas tuo, kad 2009 m. pabaigoje A. V. ir A. V., gavę pažįstamų ir draugų rekomendacijas, kreipėsi į S. S., kuris įsipareigojo padėti jiems privatizuoti butą. Tuo tikslu jie sumokėjo S. S. 30 000 litų, kuriuos, kol sutartos paslaugos neįvykdytos, įteisino paprastuoju vekseliu. Kadangi S. S. įsipareigojimų neįvykdė, A. V. ir A. V. kreipėsi į teismą, kuris priteisė iš S. S. 30 000 litų. A. V. ir A. V. S. S. perduotus pinigus skolinosi iš banko, kuriam šiuo metu moka paskolą ir palūkanas. Advokato I. M. teigimu, S. S. V. atžvilgiu įvykdė apgaulę, nes neturėdamas jokių galimybių padėti privatizuoti butą, piktnaudžiaudamas užsakovų pasitikėjimu, ėmėsi tokių veiksmų, kurių, kaip iš anksto žinojo, negalės įvykdyti, t. y. apgaulės būdu, pasinaudodamas pasitikėjimu, išviliojo iš V. 30 000 litų ir panaudojo šiuos pinigus savo reikmėms. S. S., paimdamas minėtus pinigus žinojo, kad jiems sutartos paslaugos įvykdyti negalės ir pinigus panaudos savo reikmėms. Pareiškėjo teigimu yra pakankamas pagrindas manyti, kad S. S. V. atžvilgiu galimai įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. A. ir A. V. jo veiksmais yra padaryta didelė žala, kuri teismo įvardinta įsigaliojusiais sprendimais ir sudaro 37 606, 56 litų. S. S. žalos atlyginti nebando, nors ją padarė sukčiaudamas. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Pilaitės policijos nuovada 2012 m. balandžio 19 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras 2012 m. gegužės 14 d. nutarimu advokato I. M. skundą atmetė motyvuodamas tuo, jog patikrinus medžiagą Nr. 18-At-00844-12 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 str. požymių.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. birželio 1 d. nutartimi atmetė A. V. ir A. V. atstovo advokato I. M. skundą dėl 2012 m. gegužės 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutarimo kaip nepagrįstą.

Skundu Vilniaus apygardos teismui pareiškėjas teigia, kad nors pareigūnai nurodė, jog nagrinėjamas atvejis turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, tačiau S. S. įvykdė sukčiavimą, todėl šiuo atveju šalia civilinių teisinių santykių atsiranda ir nusikaltimo požymiai, todėl turėtų būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tik jį atlikus galima nustatyti, ar nėra pažeisti baudžiamieji įstatymai. Pareiškėjas pažymi, kad S. S. iš anksto neplanavo atlikti jokių veiksmų pareiškėjų naudai siekiant padėti privatizuoti butą, nes neturėjo tam jokių galimybių, jis turėjo siekį užvaldyti pareiškėjų pinigines lėšas. A. V. ir A. V. S. S. pinigus siekė ne paskolinti, o pateikti juos kaip atlygį už įvykdytas paslaugas. Dėl to akivaizdu, kad iš A. V. ir A. V. pinigai buvo išvilioti ir jie buvo apgauti.

Pareiškėjų A. V. ir A. V. atstovo I. M. skundas atmestinas.

Išnagrinėjus pareiškėjų atstovo skundą ir teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo Nr. 18-At-00844-12 medžiagą, daroma išvada, jog skundas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2012 m. gegužės 14 d. nutarimas, kuriuo atsisakyta tenkinti advokato I. M. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK Pilaitės policijos nuovados 2012 m. balandžio 19 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, yra teisėtas ir pagrįstas. Tai yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 1 p. numatyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas. Kaip teisingai nurodyta prokuroro nutarime, pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą S. S. atžvilgiu nėra, kadangi pareiškėjui nepateikus jokių svarių objektyvių duomenų, o tik pareiškus deklaratyvius teiginius, grindžiamus tik paties pareiškėjo prielaidomis, bet ne konkrečiais faktais, nėra ir negali būti pagrindu pradėti ikiteisminį tyrimą.

Iš ikiteisminio tyrimo Nr. 18-At-00844-12 medžiagos matyti, kad A. ir A. V. atstovo advokato I. M. pareiškime nurodytoms aplinkybėms ištirti buvo surinkti duomenys, turintys reikšmės galimai nusikalstamai veikai atkleisti, t. y. apklaustas liudytoju S. S., išreikalauti reikiami dokumentai, surinkti kiti duomenys, reikšmingi procesinio sprendimo priėmimui, kurie yra tinkamai įvertinti. Pareiškime nurodytos aplinkybės ištirtos išsamiai. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarime teisingai nurodyta, kad S. S. skolos išieškojimas A. V. naudai vyksta civilinio proceso tvarka, skolos užtikrinimui buvo areštuotas S. S. priklausantis turtas. Kadangi tarp A. ir A. V. bei S. S. buvo ilgalaikiai bendradarbiavimo santykiai, o tarpusavio turtiniai teisiniai santykiai buvo įforminti paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 str., požymių nėra.

Vien tai, kad įvertinus byloje nustatytas aplinkybes buvo priimtas pareiškėjų atstovo advokato I. M. netenkinantis sprendimas, nesuteikia pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokurorų profesionalumu ar nešališkumu, jų atliktų veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumu, juolab, kad ir pareiškėjų atstovas skunde nenurodo jokių naujų duomenų, kurie galėtų iš esmės pakeisti priimtais sprendimais padarytas išvadas. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas sutinka su Vilniaus apygardos prokuratūros 2012 m. gegužės 14 d. nutarime išdėstytais argumentais, lėmusiais pareiškėjų atstovo advokato I. M. skundo dėl atsisakymo tenkinti jo skundą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nenustačius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 str., požymių, taip pat ir su Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Pilaitės policijos nuovados 2012 m. balandžio 19 d. nutarimu, todėl nėra pagrindo naikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nutarties.

Vadovaujantis BPK 2 str., prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p., baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Atsižvelgiant į skundo apygardos teismui turinį, darytina išvada, kad pareiškėjų atstovas S. S. veiksmus vertina kaip nusikalstamus pagal BK 182 str., tačiau toks pareiškėjų atstovo vertinimas yra neteisingas.

Pagal BK 182 str. sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas ar turtinės prievolės išvengimas arba panaikinimas panaudojant apgaulę. Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą nusikalstamu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, taip pat kreditoriaus galimybių atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis apsunkinimas arba panaikinimas. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia.

Tuo tarpu nagrinėjamu atveju matyti, kad A. V. 2009 m. lapkričio 26 d. paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu S. S. paskolino 30000 litų, kuriuos jis privalėjo grąžinti iki 2010 m. kovo 30 d. Skolos laiku negrąžinus jos išieškojimas A. V. naudai vyksta civilinio proceso tvarka, skolos užtikrinimui buvo areštuotas S. S. priklausantis turtas. Vilniaus m. 2 apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2011-12-12 sprendimu (civilinėje byloje Nr. 2-7110-852/2011) konstatavo, kad atsakovas S. S. ir ieškovai A. V. bei A. V. sudarė žodinę pavedimo sutart, pagal kuria atsakovas įsipareigojo ieškovams padėti privatizuoti butą, o ieškovai įsipareigojo sumokėti atsakovui 30 000 litų ir, kuri buvo nutraukta.

(duomenys neskelbtini) str. 1 d. nustatyta, kad jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui.

Iš Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011-04-11 sprendimo už akių (civilinėje byloje Nr. 2-3083-535/2011) Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011-12-12 sprendimo (civilinėje byloje Nr. 2-7110-852/2011) bei iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad teismai, nagrinėdami civilines bylas, S. S. veiksmuose nusikalstamos veikos požymių nenustatė.

Pažymėtina, kad BK 2 str. 4 d. nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai BK numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Jei veikoje nėra bent vieno BK įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymio, tokia veika nelaikoma nusikalstama.

Atkreipiamas pareiškėjos dėmesys, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad S. S. būtų padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. Tokių duomenų nepateikia ir pareiškėjų atstovas savo skunde, jis remiasi tik prielaidomis. Nesutikimą su ikiteisminio tyrimo nutraukimu advokatas I. M. grindžia iš esmės subjektyviais, jokiais duomenimis nepagrįstais argumentais, o tyrėjas, prokuroras bei ikiteisminio tyrimo teisėjas, priimdami procesinius sprendimus, vertino tyrimo metu surinktų duomenų visumą, o ne rėmėsi objektyviais duomenimis nepagrįstais advokato I. M. argumentais. Apygardos teismas sutinka su ankstesniuose sprendimuose suformuluotomis išvadomis, kad nagrinėjamu atveju S. S. neįvykdė skolinių įsipareigojimų A. V., taigi nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 str., požymių nenustatyta.

Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamoji teisė yra ultima ratio, t. y. paskutinė priemonė apginti savo pažeistas teises ir interesus, išnaudojus visas kitas galimas teisinės gynybos priemones. Konstatavus, kad tarp asmenų susiklostė civiliniai santykiai, tiek tyrėjo bei prokuroro nutarimuose, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje buvo padaryta pagrįsta išvada, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tyrėjo ir prokuroro nutarimai bei apylinkės teismo nutartis teisėti ir pagrįsti, pareiškėjų atstovo skunde nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo panaikinti šių sprendimų.

Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.,-

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti A. V. ir A. V. atstovo advokato I. M. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.