- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-04-17
- Bylos Nr.
- PK-61-847/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-15-3-00004-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valentina Paliulionienė
- Nukentėjusysis
- V. M.
- Kaltinamasis
- A. Š.
- Advokatai
- Vincas Sebeckis
- Kategorijos
- 1.2.14.10Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str.)
- 2.3.6.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Valentina Paliulionienė, sekretoriaujant Loretai Klezienei, Linai Strautininkienei, dalyvaujant nukentėjusiajai V. M., jos atstovui teisininkui Vaidotui Ivanauskui, kaltinamajam A. Š., jo gynėjui advokatui Vincui Sebeckiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje A Š, a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini) spec. vidurinio išsilavinimo, ūkininkaujantis, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 187 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. buvo perduotas teismui pagal LR BK 187 str. 1 d. dėl to, kad jis laikotarpyje nuo 2011 m. rugsėjo mėn. iki 2011 m. lapkričio mėn. 15 d., tęstiniu būdu, per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, (duomenys neskelbtini), V. M. sodyboje, turėdamas tikslą sunaikinti svetimą turtą, nugriovė (sunaikino) jai, V. M., priklausančius ūkinius pastatus: pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 8220 Lt); pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 576 Lt); pastatą-pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 102 Lt); pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 608 Lt); pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 318 Lt); kitus statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 527 Lt). Sunaikinto (nugriauto) turto vertę, pagal masinį turto vertinimą, sudaro 10 351 Lt (dešimt tūkstančių trys šimtai penkiasdešimt vienas litas). Dėl neteisėtų A. Š. veiksmų ji buvo pažeminta, patyrė dvasinius išgyvenimus.
Kaltinamasis A. Š. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2011 m. kovo 8 d. sūnus D. Š. įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini). 2011 m. rugsėjo 27 d. kaltinamasis įsigijo gretimą žemės sklypą. Nuvyko apžiūrėti, ten buvo sodybvietė su buvusių pastatų liekanomis: gyvenamojo namo pamatų likučiai (akmenys buvo neįgilinti), molinio sugriovusiu stogu tvarto likučiai, pirtis, lauko tualetas, daugiau pastatų nebuvo. Pjaunami medžiai buvo suversti ant dirbamos žemės, pavasarį reikėjo nurinkti šiukšles. 2011 metų kovo mėnesį rinkdami šakas pastebėjo galimo šulinio dvi grėsmę keliančias skyles ir jas užlygino. Kai sūnus pirko žemę, 2011 metų gegužės-birželio mėnesį, Registrų centre nurodė, kad nėra duomenų, jog žemės sklype būtų išskirtas kitas sklypas, plane taip pat to nebuvo. Sodybvietę nutarė sutvarkyti: surinko akmenis, juos supylė į žemės sklypo pakraštį, šakas sudegino. Tvarto likučiai kėlė grėsmę, buvo avarinės būklės. Jis sutvarkė šiukšles, o ne sugadino turtą. Deklaruodamas pasėlius, kalbėjo su žemėtvarkininkais, kurie sakė, jog neturi duomenų, kam priklauso pastatai. Registrų centre registravo panaudos ar nuomos sutartis, parodė planą, ant seno plano buvo sklypelio numeris. Rudenį į advokato užklausimą tai patvirtino P. R. centras. Nežino, kas buvo savininkai mirus P. Buvo daug žolėmis apžėlusių akmenų krūvų. Apie lauko tualetą negali pasakyti, nežino, ar buvo pirtis, lauko tualetas. Statinių likučius, buvusio tvarto nuolaužas ir akmenis, šiukšles išvežė į žemės pakraštį, šakas ir krūmus sudegino. Kai tvarkė, manė, jog tai jų žemė. Registre nepatvirtino, jog žemė yra V. M. vardu. Duomenų, kad nukentėjusioji turėjo nuosavybės teise žemės sklypą, negavo. Jų žemės dokumentuose nebuvo nurodyta, kad yra kažkieno statiniai ar išskirtas kitas sklypas. Jei įstaigos būtų turėję duomenis, kaltinamąjį būtų informavę. Nežino, kas gali turėti duomenų apie sodybą iki kol ją nusipirko. Kaltinamasis sužinojo, kad vasario 25 d. buvo iškviesta policija, sužinojo tada, kai jį 2011 m. lapkričio mėn. išsikvietė tyrėja. Neįsivaizduoja, kokio dydžio žalą padarė, manė, kad tvarkosi savo žemėje. Žemę pirko be sodybos. Sodyba buvo nugriauta, medžiai išpjauti. Kaltinamasis tik sutvarkė šiukšles. Nuotraukose (b.l. 17-21), kai kaltinamasis nusipirko žemę, sodyboje buvo tik šakos, jis (A. Š.) nugriovė tik tvartuką.
Kiti byloje surinkti įrodymai.
Nukentėjusioji V. M. paaiškino, kad iš D. K. įsigijo sodybą prieš dvidešimt metų. Tuo metu buvo namas, pirtis, didelis sodas, tvartas su dviem daržinėmis, tualetas, šuliniai, stulpai, keliukas. Sodyboje iš pradžių gyveno vasaromis. Paskutinį kartą lankėsi sodyboje 2011 m. vasarą. Stovėjo dar visi mūriniai ūkiniai pastatai, stulpai, šuliniai, apgriuvusi pirtis. Gyvenamasis namas taip pat stovėjo, bet buvo jau patampytas, buvo išverstas pečius. Iki 2011 m. vasario mėn., nukentėjusiajai paskambino ir pranešė, jog kažkas vaikšto po jos sodybą. Kai atvyko, išsikvietė policiją, ten buvo keli papjauti medžiai, buvo bandyta ardyti pastatus. Pastatai nebuvo liesti, bet buvo liesti medžiai. Buvo prikrauta keletas lentų. Sutarė su policija, kad nieko nerašys. Neleido niekam naudotis sodyba, imti lentų. Po policijos iškvietimo išsivežė lentas, kurios buvo išplėštos iš tvartelio-daržinės. 2012 m. lapkričio 10 d. gavo skambutį, ar pardavė sodybą, nes ją verčia. Atsakė, jog jos nepardavė. Nuvykusi rado tris metrus daržinės pamatų ir tris stulpus. Pastatai buvo su žeme, žemė buvo aparta. Išsikvietė policiją, buvo A. Š.. Jis prisipažino, kad tai jis padarė ir pasiūlė 3500 Lt. Nukentėjusioji sutriko. Daugiau su juo nekontaktavo. Pamatai buvo dideli, aukšti, skaldytų akmenų, jų vertė didelė. Kaltinamasis vietinis, jis žinojo, kieno sodyba. Nukentėjusiajai priklausė penkiasdešimt keturi arai namų valdos žemės, liko tik keturiasdešimt arų, nes žemę suarė kaltinamasis. Po to pradėjo versti sodybą. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 54-1-00463-11 (b.l. 17-21) nuotraukoje yra tik vienas pastatas daržinė - gurbas (b.l. 17). Pirtis buvo už šio pastato, tarp medžių turėjo būti namai, jie buvo apversti, apibūti, bet jie buvo. B.l. 19 yra išardyta viena daržinė, matosi lentos, buvo išardyta iš priekio, tai ta pati krūva iš kitos pusės. Viskas buvo tik pradėta ardyti, pastatai buvo pradėti ardyti. Nėra pamatų, pastatų nuotraukų. Prieš nuverčiant pastatus, 2010 metų vasarą, važiavo pro sodybą. A. Š. padarė 10 351 Lt žalą nukentėjusiajai. Tokio dydžio žalą nurodo Registrų centro pažyma, kuria ir remiasi. Kokie bebūtų stovio pastatai, yra naujas Registro įkainavimas. Kainą nurodė pagal atstatomąją vertę. Civilinio ieškinio neteikia, o kai teiks, paaiškins jo sumas. Suskaldytus akmenis išsivežė, pamiškėje liko tik šiukšlės. Po apsilankymo 2011 m. vasario mėn. visą medieną išsivežė. Šakas paliko. Nukentėjusioji nepardavė pastatų, pirties, neturi tokių dokumentų. Sodyba ir žemė buvo nukentėjusiajai padovanoti. Ji davė karvę ir kiaulę dovanų iš geros širdies. Medienos išsivežė nedaug, o paskui ji (V. M.) su vaiku išsivežė. Namas ir pirtis jau buvo suversti. Namo niekam nepardavė. 2011 metais, kai buvo su policija, namas jau buvo išdraskytas: nebebuvo nei sienų, nei pirties, buvo tik namo pamatai, akmenų krūvos. Buvo sudėti šiferiai, nebuvo medienos. Namo išsivežti niekam neleido.
L. S. V. parodė, kad sodyba (duomenys neskelbtini) priklauso jo pusseserei V. M.. Ji sodyboje negyveno. Nors ten gyvenamojo namo nebebuvo, buvo likę tik jo pamatai, tvartas ir daržinė, sodas, medžių. Iki 2011 m. sodyboje buvo likę tai, ką išvardino. Skambino V. M., nes buvo pradėta griauti daržinė, klausė, ar pardavė sodybą. Namas jau buvo nugriautas prieš keletą metų. Kas nugriovė namą, nežino, bet atrodo, jis buvo parduotas, buvo tokios kalbos. Namą griovė iš V statybininkai, medieną išvežė. Buvo sodyboje, kai V. M. iškvietė policiją. Buvo pradėta griauti daržinė, pirties jau nebuvo. Pirtis buvo išvežta žiemą į (duomenys neskelbtini). Nežino, pas ką išvežė pirtį. Ją išvežė prieš pasikviečiant policiją. Mano, jog V. M. žinojo, jog pirtis ir namas buvo išvežta, nes jų būtų pasigedusi anksčiau, nes ji atvykdavo pas liudytoją, važiuodavo pro šalį. Apie A. Š. girdėjo iš nuogirdų, gal kaimynas ką sakė. V. M. neklausė apie namą ir pirtį. Matė, kai griovė visus pastatus ir sodą, tai galėjo būti 2011 m. pabaigoje - 2012 m. pradžioje. Ten dar buvo likę daržinės likučiai, buvo medienos gabalų, malkų, buvo visas tvartas, skaldytų akmenų akmeniniai pamatai. Sodyba atrodė taip, kaip nurodyta nuotraukose (b.l. 17-21). Kai buvo policijos pareigūnai, sodyboje buvo trys pastatai: daržinė visa, ji buvo jau pradėta griauti, buvo tvartas, kurio stogas buvo sukniubęs, buvo medžių sodyboje. Patvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad informavo V. M. apie griaunamą sodybą, jos paklausė, ar nepardavė sodybos. Šulinys vienas buvo naujai kastas prieš V. M. nuperkant sodybą. Buvo sodyboje ir senas šulinys. Naujam šuliniui buvo apie dvidešimt metų, o kada buvo senas šulinys statytas, šito nežino. Išsivežė daržinių medieną V. M. sūnus. Ikiteisminio tyrime metu duotus parodymus tvirtina. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 184), liudytojas patvirtino, kad tardyme sakė tiesą. Akistatos protokole (b.l. 186) duotus parodymus tvirtina. Pagarsinus akistatos protokolą (b.l. 186-187), kaip sako V. M., negalėjo būti, kad pastatų nebuvo likę 2011 m. rugsėjo mėn., nes tuo metu dar viskas buvo. V. M. sūnus vežė lentas jau po 2011 m. rugsėjo mėn. Gal 2012 m. pradžioje liudytojas parsivežė medžiagas iš sodybos, galėjo būti 2011 m. pabaigoje - 2012 m. pradžioje. Nuotraukos darytos praėjus mėnesiui po 2011 m. vasario 25 d.
Liudytojas D. K. parodė, kad buvo namų savininkas, 1993 metais juos padovanojo V. M.. Dabar gyvena Strazdžių kaime, už kilometro nuo nukentėjusiosios sodybos. Buvo namas, tvartas, pirtelė, kai pardavė sodybą. Medinio namo nebeliko prieš dvejus metus. Tik nuo kelio matė medžius, pirtelę. Apie sodybą nieko nežino, nepastebėjo sodyboje dirbančių žmonių. Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime (b.l. 147) liudytojas patvirtino, kad tyrime sakė tiesą.
Liudytojas A. Š. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), už pusantro kilometro. D. K. priklausė sodyba, kurią šis prieš dvidešimt metų pardavė. K. D. pardavė sodybą, joje niekas negyveno. Gyvenamąjį namą nugriovė 2011 m. žiemą, o kitus pastatus pradėjo griauti pernai pavasarį. Kas griovė namą, nematė, nežino, kur jis dingo. K. D. gyveno sodyboje, liudytojas yra buvęs pas jį. Pernai buvo nuvykęs pažiūrėti į sodybą, kai kažkas ėmė griauti daržinę. Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime (b.l. 146) liudytojas patvirtino, jog taip ir buvo, kad gyvenamasis namas buvo nuardytas prieš du ar daugiau metų, tikslios datos neatsimena, nes nekreipė dėmesio.
Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog gyvenamasis namas, pirtis, trys ūkiniai pastatai ir kiti statiniai – kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. M.. Šių pastatų vidutinė rinkos vertė yra 10351 Lt (b.l. 6-7, ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 54-1-00463-11 b.l. 137-140).
Iš V. M. protokolo-pareiškimo matyti, kad ji turi negyvenamąją sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) r. 2011-11-14 d. paskambinusi savo pusbroliui S. V., kuris jai pasakė, jog išpjauti sodyboje buvę medžiai, nugriautos pastatų liekanos. Jai padaryta apie 10000 Lt žala (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 54-1-00463-11 b.l. 1).
Iš 2011-11-15 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) kelio šiaurinėje pusėje, maždaug už 500 metrų yra V. M. sodybos sklypas, kuris vietomis suartas, vietomis išvažinėtas technikos. Matyti įvairūs arkinių padangų pėdsakai. Sklypo viduryje yra likę dalis apgriautų tvarto pamatų. Prie jų stovi stumdymo skydas, juodos spalvos traktorius, teritorijoje guli trys sulaužyti elektros stulpai. Toliau matyti išvažinėtas kelias link miško apie 300 metrų. Pamiškėje po aukštos įtampos laidais yra suverstos statybinės atliekos: molis, akmenys, medžių kelmai. Nuo sodybos teritorijos link kelio stovi septyni elektros stulpai be laidų ir vienas už kelio. Prie kiekvieno stulpo matyti, kad privažiuota su traktoriumi (matomi arkinės padangos pėdsakai) (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 54-1-00463-11 b.l. 5-12).
Iš 2011-12-28 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Organizacinės grupės specialistė L. Z. pateikė kompaktinio disko laikmeną su fotonuotraukomis, kuriose užfiksuotos sodybos (duomenys neskelbtini) bendras vaizdas ir kitos sodybos vaizdas (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 54-1-00463-11 b.l. 15-21).
Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, jog 0,7400 ha žemės sklypas, 15,7800 ha žemės sklypas, 8,6000 ha žemės sklypas ir 21,4600 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso A. Š. ir J. Š. (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 54-1-00463-11 b.l. 22-23, 24-26, 38-39, 40-41).
Iš 2012-10-11 akistatos protokolo matyti, jog akistatos su nukentėjusiąja V. M. metu S. V. patvirtino savo parodymus. Akistatos metu V. M. teigė prisiminusi, jog jau 2011 m. vasario mėnesį jos sodybos daržinės buvo nugriautos, tvarto stogas buvo sugriuvęs (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 54-1-00463-11 b.l. 186-187).
Nukentėjusioji V. M. papildomai apklausta nurodė, kad jos sodyba iš viso buvo kelis kartus ardoma, keliukas nebuvo žvyruotas (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 54-1-00463-11 b.l. 188).
Iš 2012-10-26 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. T-8137 matyti, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 54-1-463-11 nutrauktas, nesant įvykyje LR BK 178 str. 1 d., 187 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų požymių (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 54-1-00463-11 b.l. 192-196).
Nukentėjusiosios atstovas Vaidotas Ivanauskas paaiškino, kad kaltinamasis A. Š. nugriovė V. M. priklausančius pastatus. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad A. Š. nenugriovė visų pastatų, įvardintų skunde, jis pripažino nugriovęs vieną ūkinį pastatą, o kitus pastatus pripažino užvertęs. V. M. buvo padaryta žala, kaltinamasis sunaikino V. M. turtą. BK 187 str. numato atsakomybę tam, kuris sunaikino ar sugadino svetimą turtą, nors A. Š. teigia nežinojęs, kad turtas buvo svetimas, jo kaltė dėl BK 187 str. iš dalies įrodyta. Jei teismas pripažins, kad bylinėjimosi išlaidas patyrė V. M., prašo jas priteisti iš A. Š.. Prašo nustatyti, kad buvo objektyvieji ir subjektyvieji veiksmai: buvo išardomos sodybos liekanos - tai patvirtina apžiūros protokolai, liudytojų parodymai. Paties sodybos liekanų sunaikinimo fakto neslepia ir pats A. Š.. Ar veiksmai buvo atlikti tyčia, ar dėl neatsargumo, pasisakys teismas.
Gynėjas advokatas Vincas Sebeckis nurodė, kad nukentėjusiosios skundas neturi realaus pagrindo. Iš bylos duomenų matyti, kad V. M. gyvenamąjį namą ir pirtį pardavė nenustatytiems asmenims. Policijos darytose nuotraukose matyti nugriauti pastatai, iškirsti medžiai. A. Š. 2011 m. rugsėjo 27 d. pirko žemės sklypą, o 2011 m. kovo 8 d. iki abiejų sklypų pirkimų buvo jau nugriauti pastatai, iškirsti medžiai, tad negalima padaryti žalos anksčiau, nei įsigijo sklypą. Nėra įrodymų, kad pastatus ardė kaltinamasis. Visi 1997 m. išvardyti pastatai buvo nugriauti išardyti pačios V. M. ar kitų asmenų. Gynėjo nuomone, prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuris praėjo visus etapus. A. Š. atliko tik gerus darbus, užpylė šulinius, tad remiantis byloje esančiais įrodymais, liudytojų parodymais, prašo teismą nukentėjusiosios skundą atmesti. Ikiteisminiame tyrime (b.l. 188) V. M. pati patvirtino, kad buvo nugriautas tvartas, ir tik pamačiusi nuotraukas įsitikino, kad daržinių nebebuvo.
Dėl pareikšto kaltinimo A. Š. išteisintinas.
Turto sunaikinimo ar sugadinimo be kvalifikuojančių požymių objektas – fizinių ir juridinių asmenų nuosavybė. Šios nusikalstamos veikos dalykas – bet koks svetimas kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas. Būtini objektyviosios pusė požymiai - veika, pasekmės ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Turto sugadinimas - toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamu naudotis pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Nusikaltimas padaromas tiek veikimu, tiek neveikimu. Aktyvūs veiksmai gali pasireikšti mechaniniu, fiziniu ar kitokiu poveikiu į daiktą. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t.y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus daiktas. Be to, visais atvejais turi būti priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimas, ar sugadinimas padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas, ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba, jei nenori sąmoningai leidžia jiems kilti. Nagrinėjamu atveju, veiksmai dėl turto sunaikinimo ir sugadinimo, teismo nuomone, aiškiai atspindi civilinius santykius.
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad nukentėjusioji V. M. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo neteisingai nurodė turtą, kurį galimai sunaikino A. Š. – liudytojų S. V. ir A. Š. parodymais nustatyta, kad namas ir pirtis, buvę V. M. priklausančioje sodyboje (duomenys neskelbtini) buvo nugriauti dar iki 2011 m. rugsėjo mėnesio, t.y. kaltinime nurodyto laikotarpio. Liudytojas S. V. parodė, kad namą ir pirtį kitiems asmenims perleidusi pati nukentėjusioji, šių pastatų sodyboje nebebuvo 2011 metų vasario mėn. 25 d., kai į sodybą buvo atvykę policijos pareigūnai ir buvo padarytos nuotraukos. Tai patvirtina ir byloje esančios sodybos nuotraukos (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 54-1-00463-11, b.l. 17-21). V. M. jai padarytą žalą nurodė remdamasi VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (b.l. 6-7), kuriame nurodytos vidutinės pastatų rinkos vertės, jų nustatymo data 2011-11-23, tačiau akivaizdu, kad vidutinė rinkos vertė nustatyta pagal 1996-12-30 kadastro duomenis, nes sodyba nebuvo apžiūrėta, nebuvo įvertinti joje buvę pastatai. Proceso metu nenustatyta, kokio dydžio žala buvo padaryta V. M..
A. Š. inkriminuojamas nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Byloje nenustatyta, kad A. Š., tvarkydamas sodybos likučius, veikė tyčia, siekdamas sunaikinti ar sugadinti V. M. priklausantį turtą. A. Š. paaiškino, kad jis siekė sutvarkyti buvusios sodybos vietoje likusius griuvėsius, jis ieškojo sodybos savininko, tačiau jo sužinoti nepavyko. Atkreiptinas dėmesys, kad pati sodybos savininkė V. M. jai priklausančia sodyba nesirūpino, netvarkė, po apsilankymo sodyboje 2011-02-25 kartu su policijos pareigūnais paliko jai priklausantį turtą vėl nesutvarkytą, aiškiai netvarkingą. Byloje nenustatyta, kad A. Š. siekė sunaikinti V. M. turtą, norėjo tokių pasekmių ar sąmoningai leido joms kilti.
Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos kontekste labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinė nutartis Nr. 2K-409/2011). Nepritartina praktikai, kai įvairūs tarpusavyje kylantys konfliktai ir ginčai dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių nusikalstamu savavaldžiavimu, to pasekoje sugadinant ar sunaikinant turtą, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties.
Esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms bei įvertinus visą bylos medžiagą, darytina išvada, kad A. Š. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 187 str. 1 d., todėl jis išteisintinas (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Kadangi kaltinamasis išteisintinas, nukentėjusiosios prašymas dėl 1500 Lt atstovavimo išlaidų priteisimo atmestinas (b.l. 27-28).
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 3 d., 307 str. 4 d., 7 d., teismas
nusprendžia:
A. Š. pagal LR BK 187 str. 1 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Biržų rajono apylinkės teismą.