- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2017-08-30
- Bylos Nr.
- e2A-1442-638/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00641-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Diana Labokaitė
- Atsakovas
- B. K., A. Š., R. Š.
- Trečiasis asmuo
- Kalvarijos savivaldybės notarų biuro
- Kategorijos
- 2.6.1.6.1Actio Pauliana
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės B. K. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios A. Š. personalinės įmonės ieškinį atsakovams B. K., A. Š., R. Š., trečiasis asmuo Kalvarijos savivaldybės notarų biuro notarė L. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti 2009 m. vasario 11 d. dovanojimo sutartį, patvirtintą Kalvarijos savivaldybės biuro notarės L. V. (sandorio sudarymo metu – L. S.) (notarinio registro Nr. 329), negaliojančia, taikyti restituciją natūra – nuosavybės teisę į butą, (duomenys neskelbtini) pripažinti atsakovui A. Š., panaikinant šio daikto daiktinių teisių įregistravimą B. K. vardu.
Ieškovė nurodė, kad 2015 m. birželio 5 d. ieškovei iškelta bankroto byla. Ieškovės administratorius 2015 m. lapkričio 6 d. gavo 2009 m. vasario 11 d. dovanojimo sutartį, kuria A. Š. su sutuoktine R. Š. padovanojo B. K., kuri yra A. Š. sesuo, butą, (duomenys neskelbtini), kurio vertė 13 264,60 Eur (sandorio metu - 45 800 Lt). Balansai, pelno (nuostolių) ataskaitos patvirtina, kad sandorio sudarymo momentu A. Š. personalinė įmonė buvo nemoki. Sandorio sudarymo metu jos įsipareigojimai siekė ne mažiau kaip 180 094,72 Eur, t. y. UAB ,,Medicinos bankas“ –179 195,61 Eur, AB TEO – 426,84 Eur, UAB ,,Lazdijų vanduo“– 2,83 Eur, Lazdijų rajono savivaldybės administracijai – 469,44 Eur. Įrodymai patvirtina, kad 2009 m. sausio 27 d. UAB ,,Swedbank lizingas“ išsiuntė pretenziją, reikalaudamas padengti pradelstus įsipareigojimus, o 2009 m. kovo 5 d. pranešė apie vienašališką sutarties nutraukimą dėl jos nevykdymo. Atsakovas A. Š. apie tai, kad jo įmonė yra nemoki, žinojo. Byloje yra visos CK 6.66 straipsnyje nustatytos sąlygos – kreditoriai turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, A. Š. personalinės įmonės įsiskolinimas siekė ne mažiau kaip 180 094,72 Eur. Sandoris pažeidė kreditorių interesus, nes sandorio sudarymo metu esant pradelstiems įsipareigojimams, atsakovai neatlygintinai atsisakė didelės vertės turto, iš kurio galėjo būti patenkinti kreditorių reikalavimai, o atsakovų turtui sumažėjus, sumažėjo kreditorių galimybės atgauti skolą. Šio sandorio sudaryti atsakovai neprivalėjo. Ieškinys pateiktas nepraleidus ieškinio senaties termino, nes ieškovė apie šį sandorį sužinojo tik 2015 m. lapkričio 6 d., ieškinys pateiktas 2016 m. rugpjūčio 17 d., t. y. nepraleidus vienerių metų ieškinio senaties termino. Tuo atveju, jeigu teismas ieškinio senaties terminą skaičiuotų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, prašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ginant viešą kreditorių interesą bei atsižvelgus į tai, kad dokumentai apie šį sandorį buvo gauti vėliau, po nutarties iškelti bankrotą bylą įsiteisėjimo, terminas praleistas nedaug.
A. B. K. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad bankroto byla A. Š. personalinei įmonei iškelta 2015 m. birželio 7 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2015 m. birželio 16 d., ieškinys teismui paduotas tik 2016 m. rugpjūčio 17 d., t. y. praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą. Atsakovei prašant taikyti ieškinio senatį, tai yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Šiuo atveju yra ginčijamas ne įmonės, o įmonės dalyvio sudarytas sandoris, o įmonės turtas negali būti tapatinamas su savininko turtu. Sandorio metu perleistas ne įmonės turtas, ir šis sandoris nedarė jokios įtakos įmonės mokumui ir jos prievolių vykdymui, todėl nėra visų CK 6.66 straipsnyje įtvirtintų pagrindų ieškiniui šiuo pagrindu patenkinti. Nenustačius įstatymo nustatytų pagrindų ginčo sandoriui pripažinti negaliojančiu, atmestinas ir reikalavimas taikyti restituciją.
Atsiliepimas
Atsakovai A. Š. ir R. Š. su ieškiniu nesutiko. Nesutikimas grindžiamas tuo, kad ginčo butas įsigytas maždaug apie 2001 m., kai įmonė dar nebuvo įsteigta. Maždaug po pusmečio nuo buto įsigijimo, jame leido apsigyventi A. Š. seseriai B. K., kuri bute nuolat gyveno ir jį prižiūrėjo. Butą 2009 m. vasario 11 d. jai padovanojo. Įmonė turėjo tuo metu finansinių problemų, buvo pranešimas iš banko dėl lizingo sutarties nutraukimo, nes atsiskaityti pagal sutartį įmonei trūko pinigų, tačiau tikėjosi, kad finansinė padėtis pagerės. Pripažino, kad esant blogai įmonės finansinei padėčiai, 2009 m. vasario 17 d. pardavė ir jų turėtą katilinę.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą, 2009 m. vasario 11 d. dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. 329), sudarytą tarp A. Š., R. Š. ir B. K., dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) dovanojimo, patvirtintą Kalvarijos savivaldybės biuro notarės L. V. (sandorio sudarymo metu – L. S.), pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikė restituciją natūra, šį turtą grąžino A. Š. ir R. Š..
Teismas nurodė, kad A. Š. personalinėje įmonėje esant blogai finansinei padėčiai, kai su šia įmone sudarytos sutartys dėl jų nevykdymo yra nutraukiamos, įmonė ilgą laiką dirba nuostolingai ir negali atsiskaityti su kreditoriais, įmonės savininkas, neatlygintinai perleisdamas butą savo seseriai, sumažino savo turtą, iš kurio kreditoriai galėjo tikėtis įsipareigojimų vykdymo. UAB ,,Medicinos bankas“ pažyma patvirtina, kad nuo 2007 m. A. Š. personalinės įmonės skola šiam kreditoriui nėra grąžinta iki šiol. Teismas konstatavo, kad ieškovės ginčijamas dovanojimo sandoris pažeidė įmonės kreditorių teises. Teismas sprendė, kad esant įrodytiems atsakovų artimos giminystės ryšiams (CK 6.67 straipsnio 1 punktas), atsakovams teko pareiga įrodyti savo sąžiningumą sudarant ginčo sandorį. Atsakovai neįrodė būtinybės sudaryti šį sandorį, todėl, įvertinęs nustatytas aplinkybes, susijusias su įmonės kreditorių teisių pažeidimu sudarant ginčo sandorį, teismas nurodė, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti atsakovus buvus nesąžiningus.
Teismas nurodė, kad bankroto administratorius apie 2009 m. vasario 11 d. dovanojimo sutartį sužinojo tik 2015 m. spalio 27 d., kai gavo duomenis iš nekilnojamojo turto registro. Sandoris sudarytas ne pačios A. Š. personalinės įmonės, o jo dalyvio, duomenų apie šį sandorį bankroto administratorius neturėjo, praleistas terminas nėra neprotingai ilgas, nes ieškinys pateiktas vos po dviejų mėnesių po termino pasibaigimo. Šios aplinkybės pakankamos atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes toks atnaujinimas atitinka teisingumo principą visų byloje dalyvaujančių šalių ir kreditorių, kurių interesams atstovauja ieškovė, atžvilgiu.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atsakovė (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2017 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Ieškovė apie šį sandorį sužinojo 2015 m. birželio 16 d., nes 2015 m. birželio 5 d. iškelta bankroto byla A. Š. personalinei įmonei. Ieškinys teisme gautas 2016 m. rugpjūčio 17 d., todėl pripažintina, kad ieškovė praleido CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą actio Pauliana ieškiniui pareikšti.
Bankrutuojančios A. Š. personalinės įmonės vardu ieškinį pareiškė bankroto administratorius, kuriam taikomi didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Bankroto administratorius privalo žinoti ne tik jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, bet ir atitinkamą teismų praktiką.
Šalies argumentai
Ieškovas procesiniuose dokumentuose nebuvo suformulavęs prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą. Tokį prašymą ieškovo atstovė išsakė tik baigiamųjų kalbų metu. Tuo pačiu ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių buvus svarbias priežastis, dėl kurių yra praleistas ieškinio senaties terminas. Teismas atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą nesant tam pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatęs, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas ir atsakovai ginasi nuo reikalavimo prašydami taikyti senatį, turėjo ieškinį atmesti CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškinio senaties praleidimo priežastis ieškovė nurodė dar pateikdama ieškinį ir teismas tas priežastis įvertino bei dėl jų pasisakė. Teismas ieškovės argumentus dėl senaties termino skaičiavimo pradžios atmetė ir nusprendė, kad ieškinio senatis praleista, tačiau, įvertinęs ieškovės nurodytas priežastis, kodėl ieškinys nepateiktas iki 2015 m. birželio 16 d., pripažino tas priežastis svarbiomis ir ieškinio senatį atnaujino. Ieškovė (galimai) praleido ieškinio senatį nežymiai, ne dėl piktybiškumo ar kitokio aplaidumo, o dėl objektyvių aplinkybių - pavėluoto informacijos gavimo ir poreikio nustatyti įvairias su sandoriu susijusias aplinkybes, buvusias ilgą laiką iki bankroto bylos iškėlimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tuo atveju, kuomet kalbama apie individualią įmonę, jos turtas nėra atskirtas nuo įmonininko turto, nes individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (CK 2.50 straipsnio 4 dalis ir Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad individualios įmonės savininkas (savininkai) administratoriui privalo pateikti viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendrąja jungtine nuosavybe (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2007 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2007).
Apeliantės nuomone, nors pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškinio senaties terminas actio Pauliana atveju yra vieneri metai, tačiau šį terminą teismas atnaujino ir nesant prašymo, ir visiškai nepagrįstai.
Apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad ieškinio pareiškime ieškovės bankroto administratorius nurodė, kad apie ginčo sandorį sužinojo ne nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną (2015 m. birželio 16 d.), o gavęs duomenis iš Registrų centro apie įmonės vadovo sudarytą sandorį, t.y. 2015 m. lapkričio 6 d., todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2015 m. lapkričio 6 d. Be to, 2017 m. vasario 1 d. teismo posėdyje ieškovo atstovė prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, jeigu teismas manys, kad jis yra praleistas ( 2017 m. vasario 1 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 20:05 min.). Todėl akivaizdu, kad prašymas atnaujinti ieškinio senaties terminą teismui buvo pareikštas. Pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties terminą atnaujino, konstatavęs, kad jis praleistas nežymiai ( 2 mėnesius) ir kad tai pagrįsta viešo intereso gynimo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad viešasis interesas apginti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus ( vien tik kreditoriaus „Swedbank“ reikalavimas, buvęs dar iki ginčo sandorio sudarymo 2009 m. sausio 27 d. sudarė 88 537,43 Eur) yra svarbesnis, negu interesas išsaugoti civilinių teisinių santykių stabilumą. Analogiška praktika yra suformuota ir kasacinio teismo praktikoje, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013 ir kt.).
Apeliantė savo skunde neginčija kitų egzistavusių sąlygų taikyti actio Pauliana 2009 m. vasario 11 d. sudaryto buto dovanojimo sandorio atžvilgiu (kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės; šios teisės pažeidimo ginčijamu sandoriu, nebuvimo skolininko prievolės sudaryti ginčo sandorį, skolininko ir trečiojo asmens, sudariusio sandorį su skolininku, nesąžiningumo), todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.
Visuma išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį apeliacinio skundo nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo; jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos ( CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės turėtos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ( 300 Eur) priteistinos ieškovei iš atsakovės B. K. ( CPK 98 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Valstybės patirtos išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą ( 3,83 Eur) priteistinos iš atsakovės B. K. ( CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei bankrutavusiai A. Š. personalinei įmonei, įm.k. 165224965, iš atsakovės B. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur ( tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovės B. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 3,83 Eur ( tris eurus ir 83 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.