Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Jaliniausko ir Audriaus Meilučio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2023 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, ir nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, pagal BK 243 straipsnį – areštu keturiasdešimčiai parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas šešiems mėnesiams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio V. K. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, V. K. skirtos šios baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones šešerius metus, šį draudimą taikant visą laisvės atėmimo bausmės laiką bei nurodytą terminą skaičiuojant nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos,

– konfiskuotas automobilis „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN(duomenys neskelbtini).

Įsiteisėjus nuosprendžiui, kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos nusikalstamų veikų aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

4. Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, kaltės klausimų nekelia, neginčija ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžio, tačiau prašo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taikant intensyvią priežiūrą, bei nesutinka su nustatyta baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo vairuoti specialia teise vairuoti transporto priemones) skaičiavimo tvarka.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl siekdamas užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

7. Baudžiamasis įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kuri skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 41 straipsnio 2 dalis numato, kad bausme siekiama: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti arba apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; ir 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 54 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už asmens padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; ir 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

8. Konstitucinėje bei kasacinėje jurisprudencijoje pripažįstama, kad paskirta bausmė turi būti proporcinga ir teisinga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449-942/2016; 2K-209-222/2018; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas byloje Nr. 3/02-7/02-29/03). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

9. Už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų, o už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą, asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Nagrinėjamu atveju, nuteistajam V. K. už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta laisvės atėmimo bausmė devyniems mėnesiams, o už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą paskirta keturiasdešimties parų arešto bausmė. Šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. K. paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis prašo atidėti šios bausmės vykdymą su intensyvia priežiūra.

10. Bausmės vykdymo atidėjimas reglamentuojamas BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, pagal šį teisinį reguliavimą, bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik esant įstatymo įtvirtintoms sąlygoms, o jo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

11. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje įtvirtintoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje esančių bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar asmeniui pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo visų aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, kurios susijusios su padaryta veika bei nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį pobūdį.

12. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl galimybės apeliantui, nuteistam už nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas – atidėti bausmės vykdymą. Šiame kontekste pažymima, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmeniui, kuris išties įtikina, jog pasitikėjimas juo gali būti pagrįstas ir rezultatyvus. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. K. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Baudžiamosios bylos duomenimis V. K. nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje. Anksčiau buvo teistas, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, paskutiniu nuosprendžiu buvo teistas už analogiškos veikos padarymą, už kurią jam buvo paskirta arešto bausmė. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą nuteistąjį vertinti kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų reikalavimų, nepaisyti moralės normų reikalavimų, jo visuomeninės nuostatos yra neteisingos, didinančios jo pavojingumą visuomenei. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu atveju ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, ir skiriamos bausmės turi griežtėti, kad asmenį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

13. Apeliantas prašo įvertinti, kad jis yra savo sunkiai sergančio tėvo globėjas, tėvas ligotas ir juo būtina nuolat rūpintis, todėl paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra socialiai neatsakinga. Tačiau apygardos teismo teisėjų kolegija, pažymi, kad aplinkybės susijusios su nuteistojo tėvų sveikatos būkle (1 t., b. l. 171-173), apylinkės teismas įvertino skirdamas bausmę, jos jau buvo žinomos pirmosios instancijos teisme, jos egzistavo ne tik priimant skundžiamą nuosprendį, bet ir darant nusikalstamas veikas, tačiau išvardintos aplinkybės V. K. neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, todėl pakartotinai vertinti tą pačią aplinkybę nėra jokio teisinio pagrindo.

14. Šiuo atveju daroma išvada, kad nuteistasis V. K. nepasinaudojo galimybe įrodyti, kad jis padarė teigiamas išvadas iš savo ankstesnių teistumų bei pritaikytų bausmių ir, kad jis esmingai pakeitė savo elgesį teisinga linkme. Anksčiau skirtos bausmės neįtakojo V. K. elgesio teigiama linkme, todėl nėra pagrindo vertinti, kad teismo rodomas pasitikėjimas ir bausmės vykdymo atidėjimas galėtų padėti nuteistajam pakeisti jau susiformavusias įstatymo reikalavimams priešingas nuostatas ir prisidėti prie V. K. nusikalstamo elgesio užkardymo. Atsižvelgiant į ankstesnius jo teistumus bei į tai, kad nusikalstamų veikų darymas pasikartojo, padaryta analogiško pobūdžio nusikalstama veika, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra, todėl nėra pagrindo jam taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą.

15. Apeliaciniame skunde nesutinkant su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones šešeriems metams) termino skaičiavimo tvarka, teigiama, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis nesinaudos specialia teise vairuoti transporto priemones, todėl neteisinga, jog po laisvės atėmimo bausmės atlikimo šis terminas bus skaičiuojamas iš naujo.

16. Apygardos teismas, įvertinęs šį skundo argumentą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas baudžiamojo poveikio priemonės (teisės naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones) skaičiavimo tvarką, klaidų nepadarė ir vadovavosi įstatymų nuostatomis. BK 68 straipsnio 4 dalis nustato, kad uždraudimas naudotis specialia teise, paskirtas kartu su laisvės atėmimu arba areštu, taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo. BPK 357 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu uždraudimas naudotis specialia teise paskirtas kartu su laisvės atėmimo arba arešto bausme, ši baudžiamojo poveikio priemonė pradedama vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę arba yra lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skundžiamu nuosprendžiu teismas paskyrė nuteistajam draudimą šešis metus naudotis specialia teise ir šis terminas pagal įstatymo nuostatas iš tikrųjų yra skaičiuojamas nuo bausmės atlikimo dienos.

17. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, daroma išvada, kad nuteistojo V. K. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.