Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Kristina Račkauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. R., valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Suinteresuotas asmuo R. R. nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

5. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėjos R. R. ir suinteresuoto asmens R. R. tėvai yra M. R. ir S. R., kurie susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu S. R. ir M. R. nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą – butą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno. M. R. mirė (duomenys neskelbtini) Po jos mirties palikimo pas notarą nepriėmė nei sutuoktinis S. R., nei vaikai R. R. ir R. R. ar kiti įstatyminiai įpėdiniai, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. (duomenys neskelbtini) mirė S. R. Po jo mirties atsiradusį palikimą priėmė įstatyminiai įpėdiniai, t. y. vaikai R. R. ir R. R. 2024 m. lapkričio 15 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi R. R. savo paveldėjimo teises padovanojo R. R.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

7. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis), nuo tada atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

8. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

9. Nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po M. R. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. S. R. buvo mirusiosios sutuoktinis, turintis teisę paveldėti mirusiosios turtą (CK 5.13 straipsnis). S. R. po sutuoktinės mirties liko gyventi bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), naudojosi turtu. Į bylą prie pareiškimo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad S. R. po palikėjos M. R. mirties likusį turtą valdė kaip savo, jį prižiūrėjo ir rūpinosi turtu. Šiame bute S. R. gyveno iki pat mirties (duomenys neskelbtini) Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma. Po S. R. mirties palikimą priėmė įstatyminiai įpėdiniai, t. y. vaikai R. R. ir R. R..

10. Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais.

11. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas laiko įrodyta aplinkybę, kad po M. R. mirties jai nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu toliau rūpinosi ir prižiūrėjo sutuoktinis S. R., likdamas toliau gyventi nekilnojamame turte, prižiūrėdamas turtą, rūpindamasis juo. Pagal byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, įvertinus tai, kad suinteresuoti asmenys pareiškimo tenkinimui neprieštarauja, vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog S. R. po sutuoktinės M. R. mirties likusį palikimą priėmė faktiškai jį pradėdamas valdyti, todėl pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, 576-578 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių laikotarpyje priėmė palikimą, likusį po sutuoktinės M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.