Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Algerdas Urbšys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. P. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau Institucija) 2012-01-10 nutarimo S. P. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistas A. G. 2011-12-13 surašė S. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą, už tai, kad jis 2011-12-11 apie 16.40 val. Kauno r. MK „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete, medžiojo svetimuose medžioklės plotuose, neturėdamas būtinų medžioklės dokumentų, leidžiančių medžioti, numatytų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Taisyklių) (Žin. 2000 m. Nr. 53-1540) 16.1, 16.2 ir 16.3 punktuose. Medžioklės lapas - tai dokumentas, kuriuo medžioklės plotų naudotojas leidžia jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu. Sulaikymo metu MK „Raudondvaris“ medžioklės ploto vienete ties Kvesais, medžiotojo S. P. medžioklinis šautuvas 3006 kalibro CŽ 555 Nr. (duomenys neskelbtini) buvo į dėklą neįdėtas, tokiais veiksmais pažeidė taisyklių 58.2 punktą – būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu šautuvu, kitais medžioklės įrankiais, medžiokliniais paukščiais ar palaidais šunimis, ar medžioklės produkcija vienam ar keliems, turintiems teisę medžioti asmenims be būtinų ar teisingai užpildytų medžioklės dokumentų. Medžiotojas privalo laikytis ginklų ir šaudmenų laikymo, saugojimo, nešiojimo ar naudojimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų įstatyme (Žin. 2002 m. Nr. 13-467). Taisyklių 63 p. nurodo, kad ne medžioklės metu medžioklinis ginklas turi būti įdėtas į dėklą, t.y. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 4 d.

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialisto A. G. 2012-01-10 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 374 AM 081102 S. P. už pažeidimo, numatyto ATPK 85 str. 4 d., padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – teisės medžioti atėmimas 18 mėnesių su medžioklinio šautuvo CŽ 5553006, Nr. (duomenys neskelbtini), optikos „JAHTIJAKT“, lazerinio prožektoriaus BQB G-23 ir odinio diržo konfiskavimu.

S. P. apskundus šį nutarimą, Kauno rajono apylinkės teismo 2012-04-19 nutartimi jo skundas atmestas padarius išvadą, kad Institucijos nutarimas yra pagrįstas byloje esančiais duomenimis, o paskirtoji nuobauda atitinka padarytą pažeidimą ir nėra per griežta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas, skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Nors S. P. neigia savo kaltę nurodydamas, kad nustatytu laiku ir vietoje važiavo automobiliu su savo įsūniu mokindamas jį vairuoti, o šautuvą automobilyje vežėsi ne dėkle ne šaudymui – medžiojimui, bet norėdamas pasižiūrėti kaip šviečia prie šautuvo pritvirtintas lazerinis prožektorius, tačiau tokie jo parodymai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms.

LR aplinkos ministro 2002-09-30 įsakymu Nr. 511 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ( su vėlesniais pakeitimais) 16.2 p. nurodyta, kad medžioklės metu medžiotojas privalo su savimi turėti galiojantį medžioklės lapą. Pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2 p. reikalavimus, draudžiama būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu ginklu, (...) vienam ar keliems turintiems teisę medžioti asmenims be būtinų ar teisingai užpildytų medžioklės dokumentų. S. P. kaltę įrodo liudytojų G. R. ir G. P. parodymai, kuriais abejoti pagrindo nėra, nes jie yra nuoseklūs, tarpusavyje sutampantys ir patvirtinti aplinkos apsaugos pareigūno A. G. parodymais, o minėtų liudytojų parodymai nesudaro pagrindo juos vertinti kaip prielaidas. Be to, S. P. kaltę iš dalies patvirtina jo paties parodymai, o duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad pastarieji liudytojai apkalba pažeidėją, byloje nenustatyta. G. R. ir G. P., būdami medžiotojais ir „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio nariais ir turėdami teisę saugoti savo medžioklės būrelio plotus matė, kaip ties (duomenys neskelbtini) k. automobilis važinėjo medžioklės plotuose, apšviesdamas laukus ir pamiškes, t.y. siekdamas surasti žvėrį. Iš šių liudytojų parodymų taip pat matyti, kad iš automobilio į svetimus medžioklės plotus buvo šviečiama lazeriniu prožektoriumi, kuris buvo pritvirtintas prie medžioklinio šautuvo. S. P. automobilį vairavo nepilnametis asmuo T. J., o pats pažeidėjas sėdėjo šalia vairuotojo, automobilio salone turėjo išimtą iš dėklo medžioklinį šautuvą CŽ 555 su optika ir lazeriniu prožektoriumi. Tai patvirtina, jog S. P. siekė panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius, t.y. sumedžioti laukinį gyvūną.

Atsakomybė pagal ATPK 85 str. 4 dalį kylą už medžiojimą medžioklės plotuose be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ar be galiojančios licencijos arba licencijos neužpildymas sumedžiojus gyvūną, kurį sumedžioti teisę suteikia licencija, arba medžiojimą uždraustu laiku ar uždraustose vietose, arba medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis ar būdais. LR medžioklės įstatymo 2 str. 9 d. nurodyta, kad medžiojimas yra laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo rūšis, kai siekiama panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuos gyvūnus sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant. Byloje surinkti įrodymai leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad S. P. medžiojo svetimuose medžioklės plotuose, ką patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, liudytojų, medžioklės klubo „Raudondvaris“ medžiotojų, G. R., G. P., GGAI viršininko A. G. parodymai, daiktų ar dokumentų paėmimo protokolas prie administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 374. Kaip matyti iš bylos duomenų, S. P. nėra medžioklės klubo „Raudondvaris“ medžiotojas ir šis medžiotojų klubas jam nebuvo išdavęs 2011-12-11 galiojančio medžioklės lapo. Tačiau jis automobiliu, vairuojamu jo nepilnamečio įsūnio, važinėjo medžioklės plotuose, apšviesdamas laukus ir pamiškes, t.y. siekdamas surasti žvėrį. Pažeidėjas apšvietimui naudojo ir lazerinį prožektorių, kuris buvo pritvirtintas prie medžioklinio šautuvo, o sustabdžius jo automobilį, jo salone rastas išimtas iš dėklo medžioklinis šautuvas CŽ 555 su optika ir lazeriniu prožektoriumi. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad S. P. siekė panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius, t.y. sumedžioti laukinį gyvūną.

Pažeidėjo teiginiai, kad jo tikslas buvo ne medžiojimas, o įsūnio mokymas vairuoti kelia abejonių, kadangi S. P., kaip medžiotojas, žinojo Medžioklės taisyklių reikalavimus, tačiau buvo medžioklės klubo „Raudondvaris“ medžioklės plotų vienete su medžiokliniu šautuvu neįdėtu į dėklą, su savimi neturėjo medžioklės lapo, medžiotojo bilieto ir leidimo turėti (nešioti) ginklą. Be to, jo parodymai nėra nuoseklūs, nes sulaikymo metu medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojams jis nurodė, kad šiaip važinėja po laukus, moko vaiką vairuoti. Po to, tos dienos paaiškinime ir papildytame aplinkos apsaugos pareigūnams jis nurodė, kad važiavo į savo mišką pašerti žvėrių ir norėjo patikrinti lazerinį prožektorių, su savimi turėjo medžioklinį šautuvą CŽ 555, išimtą iš dėklo. Įvertinus tai matyti, kad S. P. veika kvalifikuota kaip medžiojimas svetimuose medžioklės plotuose be būtinų medžioklės dokumentų, kas nurodyta ir 2011-12-13 ATP protokole ir tokie pažeidėjo veiksmai atitinka ATPK 85 str. 4 d. dispoziciją. Todėl apelianto teiginiai, kad surašytas ATP protokolas neatitinka reikalavimų, yra nepagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad medžiojimui patvirtinti nėra būtina nustatyti šūvio faktą ar šovinių turėjimo faktą. Vien tik aplinkybė, jog pas apeliantą nerasta šaudmenų, nepaneigia visų kitų įrodymų visumos. Tai, kad apeliantas turėjo tikslą sumedžioti žvėrį, patvirtina aukščiau aptarti įrodymai, o būtent nustatyta, kad automobilyje buvo medžioklinis šautuvas ne dėkle, o automobilio šviesomis buvo šviečiama į laukus ir pamiškes, tikslu pamatyti laukinį žvėrį, taip pat šviečiant ir lazeriniu prožektoriumi. Todėl apeliacinio skundo motyvai, kad pažeidėjo veiksmai netinkamai kvalifikuoti pagal BK 85 str. 4 d., nes jis neturėjo šaudmenų ir negalėjo šaudyti - medžioti, yra atmetami kaip nepagrįsti.

Atkreiptinas dėmesys, kad dėl, kaip apeliantas teigia, neseniai įsigyto lazerinio prožektoriaus ir pateiktų jo įsigijimo dokumentų, šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl šio įrankio kategorijos ir ar yra leidžiama tokio įrankio civilinė apyvarta, t.y. vykdomas tyrimas ar nėra pažeistos LR ginklų ir šovinių kontrolės įstatymo nuostatos (Kauno rajono apylinkės prokuratūros 2012-02-22 raštas Nr. 1-1105, Kauno AVPK Kauno r. PK Kriminalinės policijos skyriaus 2012-04-23 raštas Nr. 20-65-3-S-3992).

Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialisto 2012-01-10 nutarimu S. P. pagrįstai nubaustas pagal ATPK 85 str. 4 d. Su tuo sutiko ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje. Todėl konstatuojama, kad skundžiama nutartis yra teisinga, o naikinti ją taip, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutarė:

S. P. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.