- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-02
- Bylos Nr.
- I-5813-764/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05479-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- UAB „Molesta“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, II-ajai metalinių garažų bendrijai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjos atstovei Irinai Beleškienei, atsakovės atstovei Rasai Bručaitei ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Juozapui Adomaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Molesta“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, II-ajai metalinių garažų bendrijai ‚,Kernavė“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Molesta“ (toliau – Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 1–4) prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) 2014-11-14 sprendimą Nr. A51-97959 ir įpareigoti atlikti Bendrovės 2014-09-12 prašyme nurodytus veiksmus.
Pagrįsdama savo reikalavimus pareiškėja nurodė, kad yra žemės sklypų, esančių Kernavės g. 19, Vilniuje, teisėta savininkė ir planuoja šiuose sklypuose atlikti statybos darbus. Nurodyti žemės sklypai ribojasi su valstybiniais žemės sklypais, kurie yra užimti metaliniais garažais, priklausančiais II-ajai metalinių garažų bendrijai „Kernavė“. Šie garažai pastatyti ant Bendrovei priklausančių žemės sklypų ribos, t. y. arčiau nei 3 metrai, bei ant detaliajame plane suprojektuotų kelių ir įvažiavimų į žemės sklypus, todėl pareiškėjos nuomone, savivaldybė, kaip žemės sklypo patikėtinė, turi pašalinti savavališkos statybos padarinius ir juos demontuoti / nugriauti.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. I, b. l. 55–59) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad viešojo administravimo subjektas gali būti įpareigotas atlikti tik tokius veiksmus, kurie teisės aktais priskirti jo kompetencijai. Joks teisės aktas nenustato Bendrovei teisės reikalauti, o Administracijai demontuoti valstybinės žemės sklype, esančius laikinus statinius – metalinius garažus. Pareiškėjos skundas yra grindžiamas prielaidomis ir abstrakčiais teiginiais, o ne teisės aktų nuostatomis. Ginčo statiniams Administracija nėra išdavusi statybą leidžiančio dokumento, todėl pagal Statybos įstatymo 35 str. nuostatas jis neturi teisės jų nugriauti. Statybų valstybinę priežiūra atlieka ne Administracija, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Administracija yra valstybinės žemės sklypo, ant kurio stovi ginčo statiniai, patikėtinė, nes pagal Žemės įstatymo 7 str. 1 d. 1 p. valstybinės žemės patikėtinė yra Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. I, b. l. 63–64) prašė spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepime pažymėjo, kad valstybinės žemės sklypų, at kurių stovi ginčo statiniai, patikėtinė yra Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM. Pareiškėjos skundo argumentai, kad metaliniai garažai valstybei priklausančiame sklype pastatyti neteisėtai, yra nepagrįsti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo II-oji metalinių garažų bendrija ‚,Kernavė“ (toliau – Bendrija) atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. I, b. l. 68–105) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad Bendrijai priklausančių narių metaliniai garažai, kuriuos pareiškėja reikalauja nugriauti, yra pastatyti teisėtai. Teismo eksperto Sigito Mitkaus atlikta ekspertizė patvirtina, kad Bendrijai priklausantys garažai nėra laikini statiniai, nes neatitinka Statybos įstatymo 2 str. 4 d. nustatytų požymių, t. y. skirti naudoti daugiau nei tris metus, turi pamatus, negali būti išardyti ir perkelti į kitą vietą. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 9.3 p. nuostatas, metalinių garažų eksploatavimo laikas yra 50 metų. Tai, kad metaliniai garažai nėra laikini statiniai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateikti išaiškinimai.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje ginčas keliamas dėl Administracijos 2014-11-14 sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos 2014-09-12 prašymą ir inicijuoti valstybinės žemės sklype pastatytų metalinių garažų nugriovimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenys tvirtina, kad Bendrovė su 2014-09-12 prašymu (t. I, b. l. 13–14) kreipėsi į Administraciją, Inspekciją ir Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM, prašydama Administraciją nedelsiant imtis visų veiksmų, kad žemės sklypuose, esančiuose Kernavės g., Vilniuje, pastatyti laikini statiniai – metaliniai garažai – būtų demontuoti ir iškelti, kad būtų išlaikytas ir užtikrintas teisės aktuose nustatytas 3 metrų atstumas iki Bendrovei priklausančių besiribojančių žemės sklypų (kadastro Nr. 4400-1102-6896) bei įvažiavimai į juos.
Išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, Administracijos Aplinkos ir energetikos departamentas 2014-11-14 sprendimu Nr. A51-97959/14(3.3.10.2-EM4) jį tenkinti atsisakė, nurodydamas, kad pagal Statybos įstatymo 35 str. 3 p. nuostatas Administracija neturi teisės priimti sprendimą dėl valstybinėje žemės pastatytų ginčo statinių nugriovimo, nes ji nėra išdavusi šiems statiniams statybos leidimo ir nėra įgaliota spręsti dėl jų naudojimo termino pratęsimo (t. I, b. l. 5).
Su tokiu Administracijos sprendimu pareiškėja nesutinka ir mano, kad pagal Statybos įstatymo 35 str. ir 42 str. 1 d. 3 p. nuostatas Administracija, atlikdama jai priskirtas statinių priežiūros funkcijas, turi inicijuoti laikinų, neteisėtai pastatytų statinių nugriovimo procesą,
Viešojo administravimo įstatymas (toliau – VAĮ) nustato tris kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas – prašymą, skundą ir pranešimą. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (VAĮ 2 str. 14 d.). Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (VAĮ 2 str. 15 d.). Pranešimas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (VAĮ 2 str. 16 d.).
Kreipdamasi į Administraciją, Bendrovė nurodė, kad ginčo statiniai yra pastatyti ant jai nuosavybės teise priklausančių sklypų ribos (arčiau nei 3 metrų atstumu) bei detaliajame plane suprojektuotų kelių ir įvažiavimų, todėl Bendrovė negali tinkamai įgyvendinti savo teisių, naudotis jai priklausančiais sklypais ir vykdyti veiklą, taip patirdama žalą (t. I, b. l. 13–14). Atsižvelgęs į Administracijai pateikto 2014-09-12 kreipimosi turinį ir anksčiau nurodytas VAĮ nuostatas, teismas konstatuoja, kad pareiškėja Administracijai pateikė ne prašymą, o skundą, kuriuo prašė atlikti jai pagal kompetenciją priskirtus veiksmus, t. y. nugriauti (demontuoti) valstybiniame žemės sklype neteisėtai pastatytus laikinuosius statinius – metalinius garažus.
Viešojo administravimo institucijoms pateiktų skundų nagrinėjimo procedūra reglamentuojama VAĮ III skirsnyje. VAĮ 23 str. nustatyta, kad kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus. Pareiškėjos teigimu, atsakovės kompetencija spręsti dėl ginčo statinių nugriovimo yra nustatyta Statybos įstatymo 42 str. 1 d. 3 p.
Pagal Statybos įstatymo 42 str. 1 d. 3 p., savivaldybių administracijos atlieka šio įstatymo 42 str. 1 d. 2 p. nenurodytų statinių naudojimo priežiūrą. Pagal Statybos įstatymo 2 str. 76 d., statinio naudojimo priežiūra – viešojo administravimo subjekto atliekama kontrolė, kurios tikslas – nustatyti, ar statinio techninė priežiūra atitinka šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus.
Statybos įstatymo 42 str. 2 d. nustatyta, kad statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai tikrina, kaip statinių naudotojai vykdo šio Įstatymo ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus. Pagal 42 str. 3 d. nuostatas, viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę: paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį, pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti, jei būtina, pareikalauti, kad būtų organizuota jų evakuacija, sustabdytas statinio naudojimas, uždrausta bet kokia veikla statinyje (jei reikia – ir statinio sklype ar teritorijoje) (1 p.); nustatyti terminus visiems 1 punkte išvardytiems veiksmams įvykdyti ir nedelsiant pranešti statinio savininkui (kai naudotojas nėra statinio savininkas) (2 p.); kreiptis į policiją, kad būtų laikinai apribotas patekimas į statinio teritoriją ar patalpą, būtų sustabdyti vykdomi darbai, apribotas ar uždraustas transporto eismas, jei kyla pavojus aplinkai, viešajai tvarkai, asmens ar valstybės saugumui (3 p.); Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių teisės pažeidimų bylas teismui (4 p.); savo funkcijoms atlikti netrukdomai patekti į naudojamą statinį, išskyrus butus ir kitas gyvenamąsias patalpas, apžiūrėti jį, gauti su statinio naudojimu ir jo technine priežiūra susijusius dokumentus (5 p.); kartu su statinio techniniu prižiūrėtoju patekti į butus ir kitas gyvenamąsias patalpas ir apžiūrėti statinio laikančiąsias konstrukcijas, kai statinio apžiūros akte užfiksuotos neleistinos statinio laikančiųjų konstrukcijų deformacijos arba gautas statinio bendraturčių pagrįstas pranešimas, kad dėl statybos darbų bute ar kitose gyvenamosiose patalpose gali būti susilpnintas statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas ir dėl to gali kilti statinio griūties grėsmė (6 p.); kreiptis į teismą dėl leidimo įeiti į butą ir (ar) kitas gyvenamąsias patalpas (7 p.).
Nurodytos Statybos įstatymo nuostatos tvirtina, kad Administracijai pavesta atlikti statinių naudojimo priežiūrą, t. y. tikrinti kaip statinių naudotojai vykdo šio Įstatymo ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus. Statybos įstatymo 42 str. nuostatos, nesuteikia teisės ir pareigos Administracijai spręsti dėl statinių nugriovimo.
Atvejai, kuomet pastatyti ar nebaigti statiniai gali būti nugriauti, reglamentuojami Statybos įstatymo 35 str. Pagal šio straipsnio 3 p. nuostatas, pastatytas ar nebaigtas statinys nugriaunamas, kai baigiasi laikino statinio naudojimo terminas – per viešojo administravimo subjekto, išdavusio statybą leidžiantį dokumentą, reikalavime nurodytą terminą arba per šio subjekto ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą.
Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad Administracija ginčo statiniams statybos leidimo nėra išdavusi. Vadinasi, pagal nurodytą teisinį reguliavimą nėra įgaliota priimti sprendimo dėl tokių statinių nugriovimo.
Pagal Statybos įstatymo 35 str. 4 p. nuostatas, statinys gali būti nugriaunamas, kai jis (jo dalis) yra fiziškai susidėvėjęs (susidėvėjusi) ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas – per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą, reikalavime nurodytą terminą arba per šių subjektų ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą. Vadinasi, sprendimą dėl ginčo statinių nugriovimo Administracija galėtų priimti tik nustačiusi, kad statiniai yra fiziškai susidėvėję ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas. Į atsakovę Bendrovė kreipėsi dėl to, kad ginčo statiniai trukdo naudotis jai priklausančiais žemės sklypais, todėl atsakovė neturėjo teisinio pagrindo vadovautis Statybos įstatymo 42 str. ir 35 str. 4 p. nuostatomis.
Pagal Statybos įstatymo 27 str. ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 str. nuostatas, statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Pagal Statybos įstatymo 35 str. 5 ir 6 p., nustačius, kad statinys pastatytas savavališkai arba kad tokia statyba pagal įstatymus negalima, sprendimą dėl statinių nugriovimo priima Inspekcija arba jos ieškinio pagrindu teismas.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Administracija pareiškėjos skundą išnagrinėjo tinkamai, vadovaudamasi Statybų įstatymo nuostatomis ir neperžengdama savo kompetencijos ribų. Statybų įstatymo nuostatos nesuteikia Administracijai teisės spręsti dėl statinių nugriovimo, kai statiniai pastatyti neteisėtai ar statyba negalima. Atsakovė ginčo statiniams nėra išdavusi statybą leidžiančio dokumento, todėl negali priimti sprendimo dėl tokių statinių nugriovimo. Administracijos sprendime yra aiškiai nurodytas jo teisinis ir faktinis pagrindas, todėl pripažintina, kad jis atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti ginčijamą Administracijos sprendimą bei įpareigoti atlikti veiksmus nėra, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str. teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „Molesta“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.