Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2021 m. balandžio 23 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. 2021-01-09 A. P. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 93-ANR_P-68-2021 už tai, kad jis 2021-01-04 3.08 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, kai buvo įjungti mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliai, garsiniai signalai ir per garsiakalbį liepta nurodytam automobiliui sustoti. Vairuotojas taip pat vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,10 promilės girtumas, t. y. lengvas neblaivumo laipsnis, automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tuo A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – KET) 14, 16, 226 punktų reikalavimus. Automobilio vairuotojas, vengdamas sulaikymo, metęs automobilį išlipo ir pradėjo bėgti į mišką, nevykdė teisėtų policijos pareigūno reikalavimų sustoti ir gultis ant pilvo, pargriuvęs ant žemės nesileido sulaikomas ir stangrino raumenis. Tokie A. P. veiksmai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 5 dalį, 422 straipsnio 5 dalį, 415 straipsnio 1 dalį ir 506 straipsnio 4¹ dalį.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3.9. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.

3.27. Teismo padaryta išvada, kad A. P. teisėtai ir teisingai buvo stabdomas policijos automobilio, prieštarauja vaizdo įrašų karpiniuose esančiai medžiagai ir teismo posėdžio garso įrašui, kuris yra bylos sudedamoji dalis.

3.28. Iš bylos medžiagos matyti, tai pripažįsta pareigūnai, kad A. P. nereikėjo pargriauti, jis pats pargriuvo. Todėl neaišku, kaip teismas galėjo padaryti išvadą, kad jis nevykdė teisėtų policijos reikalavimų sustoti, jeigu jis jau gulėjo ant žemės pargriuvęs. Kad ir būtų norėjęs stangrinti rankų raumenis, jis to daryti niekaip negalėjo, nes iš karto jam buvo papurkšta į akis dujų ir iš vaizdo įrašo matyti bei girdėti, kad jis pats pareigūnams pateikia savo rankas, sakydamas, kad šie tik nemuštų.

3.30. A. P. įsitikinimu, švyturėlių ir garsinio signalo įjungimas turi būti vertinamas kaip siekis atkreipti eismo dalyvių dėmesį į važiuojantį policijos ekipažą, tačiau tokiais veiksmais nėra išreiškiamas reikalavimas sustabdyti konkrečią transporto priemonę (KET XXIX skyrius). Dėl to darytina išvada, kad šiuo atveju policijos automobilio stabdymas jo, A. P., automobilio nebuvo aiškiai išreikštas ir atitinkantis ANK 426 straipsnio 6 dalį (LAT 2018-01-09 nutartis byloje Nr. AT-18-689/2018; Kauno apygardos teismo 2020-01-31 nutartis byloje Nr. AN2-2-348/2020).

3.31. Kaip matyti iš policijos pareigūnų veiksmų, surašant protokolus, surašant kitus į bylą pateiktus dokumentus, atliekant neteisėtus veiksmus įvykio vietoje, galima konstatuoti, kad šios bylos administracinė teisena neteisėta ir priimtas nutarimas neteisėtas (pažeidžiant anksčiau nurodytus įstatymų reikalavimus).

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų (ANK 652 straipsnis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. P. kategoriškai nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį ir 506 straipsnio 4¹ dalį (ginčo dėl A. P. inkriminuotų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir 422 straipsnio 5 dalyje, nėra), teigia, kad jis tikrai nematė ir nesuprato, jog policijos pareigūnai stabdė jo vairuojamą automobilį, be to, sulaikomas nesipriešino policijos pareigūnams, to padaryti, būdamas pargriuvęs ant žemės, lengvai apgirtęs, išsigandęs ir dėl viso to neadekvačios psichinės būsenos, ir nebūtų galėjęs. Apelianto teigimu, dėl šių jam inkriminuotų administracinių nusižengimų jis buvo nubaustas nepagrįstai, remiantis nevientisais ir neaišku, iš kokio tarnybinio automobilio pateiktais ir dėl to abejonių keliančiais vaizdo įrašais ir administracinio nusižengimo protokolu Nr. 93-ANR-P-6S-2021, kuris surašytas 2021-01-09 14.30 val. policijos komisariate, t. y. jam nedalyvaujant ir ignoruojant jo teises, numatytas ANK 577 straipsnyje, ir kuriame, apelianto teigimu, buvo įrašytas tariamas jo paaiškinimas, kurio jis nedavė, nes protokolas buvo atvežtas jam į namus tik pasirašyti. Todėl, apelianto įsitikinimu, buvo šiurkščiai pažeistos jo teisės ir suklastotas oficialus dokumentas, į jį įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis – paaiškinimą, kurio pareigūnai jo net neklausė. Jis nežinojo, kurį protokolą imti už pagrindą, nes po sulaikymo 2021-01-04 5.05 val. jam buvo pateikta protokolo Nr. 93-ANR-P-24-2021 kopija (jis nebuvo pridėtas prie bylos, teigiant, kad jį policijos vadovas panaikino). Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai rėmėsi šiais duomenimis ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 5 dalyje ir 506 straipsnio 4¹ dalyje.

6. Taigi nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo pagrįstumo klausimas ir ginčijamas teismo įrodytu pripažintas faktas, jog A. P. protokole nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę – automobilį AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai policijos tarnybiniame automobilyje buvo įjungti mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliai, garsiniai signalai ir per garsiakalbį liepta nurodytam automobiliui sustoti, bei sulaikomas nevykdė teisėtų policijos pareigūno reikalavimų sustoti ir gultis ant pilvo, pargriuvęs ant žemės nesileido sulaikomas ir stangrino raumenis, apeliantui pažymint, kad skundžiamą nutarimą priėmęs teismas itin paviršutiniškai ištyrė bylą, todėl netinkamai įvertino jo automobilį AUDI 80 galbūt stabdžiusių policijos pareigūnų veiksmus. Be to, A. P. prašo sušvelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą, paskiriant jam, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, baudą ir uždraudžiant 8 mėnesiams vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Būtent šiais klausimais apygardos teismas ir pasisako.

7. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014). Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą nagrinėjančiam organui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-1-2014). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. P. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 5 dalyje ir 506 straipsnio 4¹ dalyje, teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės dėl šių administracinių nusižengimų pagrįstos ir atitinka teisinį reglamentavimą ir byloje esančius įrodymus. Apelianto A. P. ginčijamame teismo nutarime pasisakyta dėl jo ginčijamo fakto nepaklusus uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, kai policijos tarnybiniame automobilyje buvo įjungti mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliai, garsiniai signalai ir per garsiakalbį liepta nurodytam automobiliui sustoti bei sulaikant jį nevykdžius teisėto policijos pareigūno reikalavimo sustoti, įrodytumo ir pagrįstumo bylos medžiaga, su apylinkės teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka.

9. Apelianto teiginiai, kad jis nusprendė važiuoti per savo žemę todėl, kad būdamas neblaivus, nenorėjo vykti pagrindiniu keliu, juolab, kad buvo trumpesnis atstumas, vertintini kaip pastarojo gynybos versija, siekiant pagrįsti savo teiginius nemačius ir nesupratus, kad jį stabdo policija, nes, kaip matyti iš jau minėto policijos pareigūnų pateikto 2021-01-04 vaizdo įrašo Nr. 2021_0104_030801_002 1, A. P. vairuojamas automobilis pasuka iš kelio į dešinėje esančią pievą būtent tuo metu, kai paskui jį važiuoja policijos tarnybinis automobilis su, be kita ko, įjungtu garsiniu signalu. Tokie A. P. veiksmai (staigus posūkis į dešinę ir bandymas važiuoti pieva bei sustojus prie krūmų bandymas pabėgti) būtent tuo metu, kai paskui jį važiavo policijos pareigūnų tarnybinis automobilis su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais (kaip minėta, vaizdo ir garso įraše Nr. 2021_0104_033647_005 – 03.39.12–15 min. užfiksuoti paties A. P. parodymai, kad jis matė „mirgalkes“) ir garsiniu signalu, kuris aiškiai girdisi policijos pareigūnams važiuojant paskui A. P. automobilį dar prieš pareikalaujant minėtam automobiliui sustoti, tiek vėliau vejantis jau bandantį pabėgti į mišką A. P. ir jį sulaikant, leidžia daryti išvadą, kad jis neabejotinai matė iš paskos važiuojantį policijos pareigūnų automobilį, būtent todėl pasuko į šalia esančią pievą, bandydamas pabėgti. Kaip matyti iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio pateikto vaizdo įrašo, iš kiemo į kelią išvažiuojantis, kaip vėliau buvo nustatyta, A. P. vairuojamas automobilis, policijos pareigūnų buvo pastebėtas 03.07.07 min. 03.07.16, t. y. nepraėjus nė 10 sekundžių paskui šį automobilį pradeda važiuoti pareigūnų tarnybinis automobilis ir netrukus priartėjus prie šio automobilio matyti mirksintys švyturėliai (vaizdo įrašo 03.07.34 min.). Nepaisant to, priekyje važiuojantis automobilis važiuoja toliau ir netrukus staiga suka į dešinėje esančią pievą (vaizdo įrašo 03.07.43 min.) ir nestodamas važiuoja toliau, kol galiausiai sustojęs (vaizdo įrašo 03.08.25 min.) prie netoliese augusių krūmų, vairuotojas bando pabėgti. Nors šis vaizdo įrašas iš policijos tarnybinio automobilio yra be garso, tačiau jame matyti, kad policijos pareigūnai pradėjo persekioti A. P. vairuojamą automobilį įsijungę švyturėlius dar prieš jam pasukant iš kelio į pievą ir važiuojant ja, bei vėliau vairuotojui sustojus prie krūmų ir bandant pabėgti. Tai truko daugiau nei minutę laiko. Be to, kaip minėta, policijos pareigūno D. Šiaudvyčio nešiojamąja vaizdo kamera užfiksuota, kad policijos pareigūnai, tarnybiniu automobiliu vydamiesi priekyje jų jau pieva važiuojantį automobilį, važiuoja įsijungę garsinį signalą (vaizdo įrašo 03.07.57 min.) ir netrukus per garsiakalbį vairuotojo reikalauja sustoti (vaizdo įrašo 03-08.22 min.). Tai paneigia apelianto skundo argumentus, kad policijos automobilyje garsinis signalas pasigirsta tik pareigūnui D. Šiaudvyčiui išbėgus iš automobilio ir vejantis A. P., ir kad policija pradėjo jo vairuojamo automobilio stabdymo veiksmus tik tuomet, kad jis buvo sustabdęs automobilį ir, išlipęs iš jo, bėgo į krūmus. Šių aptartų duomenų kontekste nekyla abejonių, kad A. P. neabejotinai matė paskui jį važiuojantį policijos tarnybinį automobilį, kai jame buvo įjungti mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliai ir garsiniai signalai, būtent todėl pasuko į pievą ir važiavo toliau, nepaisydamas policijos pareigūno per garsiakalbį aiškiai išreikšto reikalavimo sustoti, kol galiausiai privažiavęs krūmus iššoko iš automobilio ir bandė pabėgti, tačiau netrukus buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

10. Dėl A. P. apeliacinio skundo argumento, kad, jo teigimu, švyturėlių ir garsinio signalo įjungimas turi būti vertinamas kaip siekis atkreipti eismo dalyvių dėmesį į važiuojantį policijos ekipažą, tačiau tokiais veiksmais nėra išreiškiamas reikalavimas sustabdyti konkrečią transporto priemonę, pažymėtina, jog ANK 426 straipsnio, kuriame numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, 6 dalyje, inter alia (be kita ko), numatyta, kad uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas per garsiakalbį liepiant sustoti, taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Tamsiuoju paros metu policijos pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitų šviesą atspindinčių elementų). Patrulis turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų policijos pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Anksčiau aptartais duomenimis nustatyta, kad A. P. nepakluso uniformuoto policijos pareigūno aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, kai buvo įjungti mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliai, garsiniai signalai ir per garsiakalbį liepta nurodytam automobiliui sustoti, ir toks policijos pareigūno reikalavimas atitinka ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką, taigi buvo teisėtas.

11. Dėl apelianto skundo argumentų, kuriais kvestionuojami policijos pareigūnų pateikti vaizdo įrašai tuo aspektu, kad jie nėra vientisi (nepateikta visa vaizdo įrašų medžiaga), todėl, apelianto teigimu, neatitinka įstatymų reikalavimų, visų pirma pažymėtina, jog pats A. P. neginčija, jog policijos pareigūnų pateiktuose įrašuose užfiksuotas būtent jo persekiojamas automobilis ir policijos pareigūnų veiksmai aiškinantis įvykio aplinkybes, kai jis buvo sulaikytas pareigūnų. Be to, kaip nurodyta Institucijos atsiliepime į A. P. apeliacinį skundą, tarnybinio automobilio priekinės kameros vaizdo įrašas yra pateiktas vientisas, o „body“ kamerų įrašai dėl pačių kamerų specifikos yra išsaugomi dalimis, t. y. atskirais failais (šie įrašai visais atvejais yra išsaugomi tokiu būdu), kurie visi buvo pateikti byloje, pažymint, kad visi pateikti vaizdo įrašai yra objektyvūs ir susiję su šia administracinio nusižengimo byla. Kartu nurodyta, kad dėl visų vaizdo įrašų užimamos talpos nebuvo galimybės jų įkelti į Administracinių nusižengimų registrą, todėl vaizdo įrašai buvo įrašyti į kompaktinį diską ir jis pridėtas prie bylos. Todėl apelianto keliamos abejonės dėl vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuotas pareigūnų persekiojamas A. P. vairuojamas automobilis ir pastarojo veiksmai, kai jis, pasukęs į pievą bei vėliau privažiavęs krūmus, iššokęs iš automobilio bandė pabėgti, ir vėliau, sulaikius A. P., jo pasiaiškinimai dėl įvykio aplinkybių, patikimumo bei autentiškumo atmestinos kaip nepagrįstos. Juolab, kad pats A. P. nenurodo, kokie, jo teigimu, duomenys, paneigiantys jo nekaltumą dėl jam inkriminuoto nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, buvo užfiksuoti įrašuose, tačiau nebuvo pateikti. Apelianto teiginiai, kad vaizdo įrašuose užfiksuoti vaizdai ir policijos veiksmai neatitinka jų teisme duotų parodymų ir tarnybiniame pranešime užfiksuotų aplinkybių, yra deklaratyvūs, nes jokių prieštaravimų tarp šių duomenų nenustatyta, jų nenurodo ir pats apeliantas. Tai, kad A. P. policijos pareigūnų pateiktuose įrašuose iš tarnybinio automobilio ir policijos pareigūnų nešiojamųjų vaizdo kamerų užfiksuotus duomenis vertina subjektyviai, sau palankia linkme, ignoruodamas, be kita ko, savo paties prisipažinimą, jog važiuodamas matė, kaip pats nurodė, „mirgalkes“, neduoda pagrindo abejoti šių įrašų, kuriuose aiškiai užfiksuota, kaip A. P., vairuodamas automobilį, stabdomas policijos pareigūnų, nestoja, kaip pasukęs į pievą ir privažiavęs krūmus staiga sustojęs iššoka iš automobilio ir bando pabėgti, siekdamas išvengti atsakomybės, kaip vėliau sulaikomas, nustatomas jo neblaivumas ir aiškinamasi įvykio aplinkybės, patikimumu.

12. Dėl apelianto skundo argumentų, kad vaizdo įrašuose nėra jokių įrodymų dėl pirmo jo pasisakymo policijai, alkotesterio rodmenų, protokolo surašymo aplinkybių, jo teisių išaiškinimo informacijos, visų pirma pažymėtina, kad A. P. parodymai dėl įvykio aplinkybių yra aiškiai užfiksuoti policijos pareigūnų pateiktuose vaizdo ir garso įrašuose, kurie visiškai sutampa su jo pasiaiškinimu, užfiksuotu jam 2021-01-09 surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. 93-ANR_P-68-2021, grafoje „Asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių“, kai A. P., be kita ko, nurodė: „Vairavau man priklausantį automobilį AUDI 80 <...> prieš dvi valandas vartojau alkoholinį alų, išgėriau du butelius 6 stiprumo. Nestojau, nes išsigandau, kad prarasiu teises, dėl girtumo. Nestodamas policijos pareigūnams supratau, kad mane stabdo iš spec. šviesų ir žodinio raginimo sustoti. Metęs automobilį mėginau pabėgti į mišką, tačiau mane sulaikė policijos pareigūnai. <...>“ (b. l. 1). Apelianto teiginiai, kad šiame protokole buvo įrašytas tariamas jo paaiškinimas, kurio jis nedavė, nes šis protokolas buvo surašytas policijos komisariate ir atvežtas jam į namus tik pasirašyti, todėl, apelianto įsitikinimu, buvo šiurkščiai pažeistos jo teisės ir suklastotas oficialus dokumentas, į jį įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis – paaiškinimą, kurio pareigūnai jo net neklausė, pažymėtina, jog 2021-01-09 A. P. buvo surašytas minėtas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 93-ANR_P-68-2021 (b. l. 1–3), kuris yra iš esmės analogiškas jam įvykio dieną, t. y. 2021-01-04 05.05 val. surašytam administracinio nusižengimo protokolui Nr. 93-ANR_P-24-2021 (šis protokolas, priešingai apelianto tvirtinimui, taip pat yra pridėtas prie bylos – b. l. 69–70), t. y. jame aprašyti A. P. veiksmai ir pastarojo paaiškinimas yra analogiški užfiksuotiems jam 2021-01-09 surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. 93-ANR_P-68-2021, skiriasi tik vienas iš A. P. inkriminuotų ANK straipsnių, priminiame protokole nurodant, kad jo veiksmai, be kita ko, kvalifikuotini ir pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį (b. l. 69), o naujai surašytame protokole nurodant, kad pagal: „506 str. 4(1) d.“ (b. l. 1), t. y. patikslinant, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime, kad protokole aprašytus veiksmus „A. P. atliko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbto karantino metu.“ Tiek pirminis, tiek patikslintas protokolai yra A. P. pasirašyti, juose užfiksuota, kad teisės ir pareigos, nustatytos ANK 577 straipsnyje, jam buvo išaiškintos ir tai jis patvirtino savo parašu. Todėl kalbėti apie galimą A. P. teisių pažeidimą ar administracinio nusižengimo protokolo Nr. 93-ANR_P-68-2021 suklastojimą, įrašant į jį, kaip teigia apeliantas, tikrovės neatitinkančius duomenis – paaiškinimą, kurio pareigūnai jo net neklausė, kai jis pats savo parašu, kurio neginčija, patvirtino šiame protokole užfiksuotą jo paaiškinimą, kuris yra analogiškas jo paaiškinimui, užfiksuotam pirminiame 2021-01-04 jam surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. 93-ANR_P-24-2021, ir kuris, pažymėtina, sutampa su policijos pareigūnų pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuotais pastarojo paaiškinimais dėl įvykio aplinkybių, nėra pagrindo.

13. Dėl išvardytų motyvų atmestini kaip nepagrįsti apelianto A. P. skundo argumentai, jog teismo padaryta išvada, kad jis teisėtai ir teisingai buvo stabdomas policijos automobilio, prieštarauja „vaizdo įrašų karpiniuose“ esančiai medžiagai ir teismo posėdžio garso įrašui.

14. Pasisakydamas dėl apelianto skundo argumentų, jog sulaikius pareigūnams, jam nebuvo pranešta, kad jo veiksmai ir pasakyti žodžiai yra filmuojami vaizdo įrašo priemonėmis, buvusiomis tarnybiniame automobilyje, ir mobiliosiomis vaizdo įrašo priemonėmis, tokiu būdu, apelianto teigimu, pažeidžiant Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakyme „Dėl vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuotų vaizdo duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių patvirtinimo“ nustatytas taisykles, numatančias, jog pareigūnas, fiksuodamas asmens veiksmus mobilia vaizdo priemone, privalo užtikrinti, jog asmuo būtų aiškiai apie tai informuotas ir įspėtas, kad vaizdo duomenys gali būti panaudoti tiriant ir nagrinėjant teisės pažeidimą, apygardos teismas pažymi, jog iš tiesų, pagal Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2020-02-26 įsakymu Nr. 5-V-185 „Dėl vaizdo stebėjimo būdu užfiksuotų duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintas Vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuotų vaizdo duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisykles (toliau – Taisyklės), pareigūnas, kuriam yra išduodama mobilioji vaizdo stebėjimo priemonė, privalo užtikrinti, kad asmenys, kurių duomenys yra renkami (veiksmai yra fiksuojami), būtų aiškiai apie tai informuoti (pareigūnui prisistačius) ir įspėti, kad vaizdo duomenys gali būti panaudoti tiriant ir nagrinėjant teisės pažeidimą (23.4. punktas). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad policijos ekipažas persekiojo, kaip vėliau buvo nustatyta, A. P. vairuojamą automobilį, kuris, nepaisydamas policijos pareigūno per garsiakalbį aiškiai išreikšto reikalavimo sustabdyti transporto priemonę, kai buvo įjungti mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliai, garsiniai signalai, važiavo toliau, kol galiausiai privažiavęs krūmus iššoko iš automobilio ir bandė pabėgti, todėl policijos pareigūnas, siekdamas sulaikyti asmenį, jį vijosi. Tokioje situacijoje, kai asmuo bandė pasprukti, pareigūnas privalėjo skubiai reaguoti, siekdamas užkardyti neteisėtus asmens veiksmus. Taigi susiklosčiusioje situacijoje, apygardos teismo vertinimu, pareigūno veiksmus, kai šis, sulaikydamas bandantį pasprukti A. P., pastarojo neįspėjo, kad jo veiksmai yra filmuojami pareigūno turima mobiliąja vaizdo stebėjimo priemone, vertinti kaip pažeidimą, esmingai suvaržiusį apelianto teises, nėra pakankamo pagrindo. Vien tai, kad A. P. jį sulaikiusių pareigūnų nebuvo įspėtas apie daromą vaizdo ir garso įrašą, nesudaro pagrindo pripažinti šį įrašą neleistinu įrodymu nenustačius, kad įraše užfiksuota informacija yra neteisinga, nepatikima ir neatitinka tikrovės. Juolab, kad pats A. P. byloje pareigūnų pateiktuose įrašuose užfiksuoto jo pokalbio su pareigūnais turinio neginčija ir nenurodo jokių konkrečių argumentų, kurie keltų abejonių dėl, jo teigimu, galimo šių įrašų suklastojimo. Kita vertus, pažymėtina, kad policijos pareigūnų pateikti vaizdo ir garso įrašai nebuvo vieninteliai ir lemiami A. P. kaltės įrodymai ir jie buvo vertinami kartu su kitais byloje surinktais ir skundžiamame nutarime aptartais duomenimis – A. P. padarytus administracinius nusižengimus užfiksavusių policijos pareigūnų D. Šiaudvyčio ir T. Remeikio parodymais teisme, kuriais abejoti teismas neturi pagrindo, nes juos iš dalies patvirtina paties A. P. teisme duoti parodymai (pripažino, jog būdamas neblaivus vairavo automobilį, neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu), be to, byloje nenustatytos aplinkybės, jų nenurodo ir apeliantas, kad pareigūnai būtų suinteresuoti jį apkalbėti ar melagingai apkaltinti; D. Šiaudvyčio 2021-01-04 tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis ir kitais byloje surinktais tarpusavyje sutampančiais ir teismo patikrintais duomenimis, kuriais abejoti nėra pagrindo. Juolab, jog pats apeliantas policijos pareigūnų pateiktuose vaizdo ir garso įrašuose užfiksuoto jo pokalbio su pareigūnais turinio neginčija ir nenurodo, kokie, jo teigimu, duomenys, paneigiantys jo nekaltumą dėl jam inkriminuotų nusižengimų buvo užfiksuoti įrašuose, tačiau nebuvo pateikti, kaip ir nenurodo jokių konkrečių argumentų, kurie keltų abejonių dėl policijos pareigūnų pateiktų vaizdo ir garso įrašų patikimumo.

15. Remdamasis išdėstytais argumentais, apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog A. P. protokole nurodytu laiku ir vietoje nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, kai buvo įjungti mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliai, garsiniai signalai ir per garsiakalbį liepta nurodytam automobiliui sustoti, teisingi įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl A. P. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje. Daryti kitokias išvadas A. P. kaltės klausimu dėl šio jam inkriminuoto administracinio nusižengimo apygardos teismas neturi pagrindo.

16. Dėl A. P. skundo argumentų, kuriais jis, kvestionuodamas savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje, apeliaciniame skunde pažymi, jog iš bylos medžiagos matyti, kad jo nereikėjo pargriauti, jis pats pargriuvo (tai pripažino ir pareigūnai), todėl neaišku, kaip teismas galėjo padaryti išvadą, kad jis nevykdė teisėtų policijos reikalavimų sustoti, jeigu jis jau gulėjo ant žemės pargriuvęs, ir kartu nurodo, jog kad ir būtų norėjęs stangrinti rankų raumenis, jis to daryti negalėjo, nes iš karto jam buvo papurkšta į akis dujų ir iš vaizdo įrašo matyti, kad jis pats pareigūnams pateikia savo rankas, sakydamas, kad šie tik nemuštų, sutiktina su apeliantu, jog byloje neginčijamai nustatyta, kad A. P. sulaikymo metu buvo parkritęs ant žemės. Taigi, kaip pripažino ir pats pirmosios instancijos teismas, „A. P. vengdamas sulaikymo metęs automobilį bėgdamas į mišką ne buvo pargriautas, o pats pargriuvo.“ Kaip matyti iš policijos pareigūno D. Šiaudvyčio nešiojamąja vaizdo kamera užfiksuoto 2021-01-04 vaizdo ir garso įrašo Nr. 2021_0104_030801_002 1, tuo metu, kai policijos pareigūnas pribėga prie A. P. ir reikalauja gultis ant žemės, šis jau guli pargriuvęs. Iš šio įrašo nematyti, kad A. P. kokiais nors aktyviais veiksmais bandytų priešintis pareigūnams, priešingai, sako, kad nesipriešina (tai nustatė ir skundžiamame nutarime pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas). Ir nors, pasak Tauragės apylinkės teismo: „A. P. nors ir sako, kad nesipriešina, tačiau rankų neatlaisvina.“, tačiau, skirtingai nei konstatavo teismas, iš minėto vaizdo įrašo nesimato, kad A. P., kaip nurodė teismas: „rankų neatlaisvina“. Priešingai, matyti, kad policijos pareigūnas, pribėgęs prie ant žemės jau gulinčio A. P., reikalauja jo gultis ant žemės (nors jis guli parkritęs) ir tuo metu, kai šis sako: „Vyrai, atsiprašau“, papurškia jam dujų į akis ir užlaužęs rankas, padedamas kito pareigūno, uždeda antrankius (vaizdo įrašo 03.09.00–50 min.), nors A. P. jokių pasipriešinimo veiksmų neatlieka, tiesiog guli parkritęs ant žemės ir kartoja: „Aš nesipriešinu, vyrai“. Taigi pačių policijos pareigūnų pateiktame vaizdo įraše jokie A. P. pasipriešinimo veiksmai, policijos pareigūnams jį sulaikant ir aiškinantis įvykio aplinkybes, nebuvo užfiksuoti ir tiek policijos pareigūno D. Šiaudvyčio 2021-01-04 surašytame tarnybiniame pranešime Nr. 8S-PR2-50 (b. l. 4–5), tiek A. P. 2021-01-09 surašytame administracinio nusižengimo protokole užfiksuoti duomenys, kad jis nevykdė reikalavimo gultis ant pilvo, nors, kaip matyti iš minėto vaizdo įrašo, sulaikymo metu A. P. gulėjo, parkritęs pilvu ant žemės, yra neteisingi, todėl šalintini iš kaltinimo. Tačiau, kaip matyti iš vaizdo įrašo, policijos pareigūnas, prieš sulaikydamas A. P., ne tik per garsiakalbį reikalavo vairuotojo sustoti, nurodydamas: „AUDI automobilis stojam“ (vaizdo įrašo failo 03.08.20–22 min.), tačiau netrukus, iššokęs iš tarnybinio automobilio ir vydamasis A. P., reikalauja pastarojo sustoti, ne vieną kartą sušukdamas: „Stok pasakiau, ateik čia“, vydamasis toliau reikalavo: „Ateik čia, pasakiau ... stoji“ (minėto vaizdo įrašo failo 03.08.30–03.09.00 min.). Nors šiame įraše neužfiksuotas bėgantis A. P., tačiau jis ir neginčija, jog iššokęs iš savo automobilio, bėgo (priešingu atveju policijos pareigūnui nebūtų buvę pagrindo jį vytis), tik teigia, kad sulaikymo metu nesipriešino policijos pareigūnams (dėl to jau pasisakyta anksčiau), todėl nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad A. P. nevykdė aiškiai išreikšto policijos pareigūno teisėto reikalavimo sustoti. Tokie jo veiksmai teisingai buvo kvalifikuoti pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį ir nėra pagrindo nutraukti A. P. administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl šio jam inkriminuoto administracinio nusižengimo.

17. Remdamasis išdėstytais argumentais, apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas A. P. administracinio nusižengimo bylą, laikydamasis ANK 567 straipsnyje, 569 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog A. P. kaltė dėl jam inkriminuotų nusižengimų padarymo yra įrodyta ir abejonių nekelia. Iš skundžiamo Tauragės apylinkės teismo nutarimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius įrodymus ir savo sprendime pasisakė dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės (kokias bylai reikšmingas aplinkybes jie patvirtina arba paneigia) bei teisinio vertinimo. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl faktinių bylos aplinkybių ir teisinio jų vertinimo ir A. P. kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas, apygardos teismas neturi pagrindo.

18. Be to, A. P. prašo sušvelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą, paskiriant baudą ir uždraudžiant 8 mėnesiams vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, tačiau jokių argumentų, kodėl, juo nuomone, apygardos teismas turėtų sušvelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą, nenurodo. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, Tauragės apylinkės teismas, skirdamas A. P. administracinę nuobaudą už kiekvieną iš padarytų administracinių nusižengimų, atsižvelgė į padarytų nusižengimų pobūdį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, A. P. asmenybę (per 5 metus net 14 kartų baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, be to, kaip pats nurodė, praeityje jis tai pat buvo baustas administracine tvarka už automobilio vairavimą esant neblaiviam), į nustatytas jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje, 506 straipsnio 4¹ dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (ANK 36 straipsnio 1 dalis 8 punktas), o ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalis 12 punktas), į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Kartu teismas, pasisakydamas dėl A. P. prašymo skirti jam administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Ir nors draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių, kaip, be kita ko, nurodyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje, galima skirti už šio straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, kuris, be kita ko, inkriminuotas A. P., tačiau tokia priemonė, kaip teisingai pažymėta skundžiame nutarime, nėra numatyta ANK 426 straipsnio 5 dalyje, todėl nėra pagrindo skirti A. P. šios administracinio poveikio priemonės, kurios sankcija, pažymėtina, yra griežčiausia iš visų jam inkriminuotų nusižengimų, taigi apima visas kitas jam paskirtas švelnesnes nuobaudas, iš jų ir A. P. už nusižengimo, numatyto ANK 425 straipsnio 5 dalyje, paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams (ANK 38 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į šiuos duomenis apygardos teismas nemato pagrindo švelninti A. P. paskirtą administracinę nuobaudą. Pažymėtina ir tai, kad bendrindamas už padarytus administracinius nusižengimus paskirtas nuobaudas, teismas galutinę subendrintą baudą A. P. nustatė 850 Eur, t. y. 50 Eur mažesnę, nei pats paskyrė jam už sunkesnįjį iš padarytų administracinį nusižengimų, šiuo atveju už nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje, už kurį teismas A. P. skyrė 900 Eur baudą. Ši teismo klaida, kurios ištaisyti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka vien pagal patraukto atsakomybėn asmens skundą nėra pagrindo, yra palanki A. P., nes tokiu būdu jam paskirta subendrinta nuobauda už keletą administracinių nusižengimų yra švelnesnė už nuobaudą, paskirtą už vieną iš nusižengimų sutaptį sudarančių nusižengimų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. apeliacinio skundo netenkinti ir Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2021 m. balandžio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.