Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-03-10 · Civilinė byla Nr. 2-46-840/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-10
Bylos Nr.
2-46-840/2017
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-01577-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Joana Kvaselytė
Ieškovas
I. K.
Atsakovas
L. D.
Advokatai
Vytautas Aliuškevičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-46-840 / 2017Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01577-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; (S) 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.8; 3.2.6.1
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 10 d.Kaišiadorys
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Joana Kvaselytė,sekretoriaujant Editai Juršienei,dalyvaujant ieškovei I. K. ir jos atstovui advokatui Vytautui Aliuškevičiui,nedalyvaujant atsakovui L. D. ir

išvadą teikiančios institucijos – Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui L. D. ir išvadą teikiančiai institucijai – Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui – dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatyto bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinys

Ieškovė I. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 3–5) prašydama:

- nustatyti jos – ieškovės I. K. – ir atsakovo L. D. nepilnametės dukters K. D., gimusios (duomenys neskelbtini) , a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ja – motina;

- nustatyti – tėvo – atsakovo L. D. bendravimo su nepilnamete dukterimi K. D. ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką: tėvas su nepilnamete dukterimi bendrauja ir dalyvauja jos auklėjime kas antrą savaitę, savaitgaliais, dienos metu, po 8.00 val., nepilnametės dukters gyvenamojoje vietoje, apie tai iš anksto informavęs nepilnametės dukters motiną – ieškovę I. K.;

- priteisti iš atsakovo L. D. – tėvo – išlaikymą nepilnametei dukteriai K. D. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir paskirti priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ją – motiną;

- priteisti iš atsakovo L. D. visas bylinėjimosi išlaidas.

II. Ieškinio argumentai

Teismo posėdžio metu ieškovė I. K. ir jos atstovas advokatas Vytautas Aliuškevičius ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Ieškovės I. K. reikalavimai grindžiami šiais ieškinyje nurodytais argumentais, palaikytais ir paaiškintais teismo posėdžio metu ieškovės I. K. ir jos atstovo advokato Vytauto Aliuškevičiaus:

- ieškovė I. K. kartu su atsakovu L. D. gyveno nesusituokę nuo 2012 m. pradžios ir (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters – K.. Atsakovas L. D. pripažino tėvystę ir dukteriai suteikė savo pavardę (b. l. 7). Kurį laiką ieškovė ir atsakovas gyveno įprastą šeimos gyvenimą: ieškovė rūpinosi mažyle, o atsakovas dirbo. Po truputį tarp jų ėmė kilti nesutarimai, pykčiai, barniai. 2014 m. atsakovas L. D. už padarytą nusikalstamą veiką buvo nuteistas ir nubaustas laisvės atėmimo bausme. Atsakovui atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, ieškovė sutiko kitą vyrą ir ėmė kartu su juo gyventi. Išėjęs iš pataisos namų, atsakovas taip pat susirado kitą moterį ir kartu su ja gyvena. Visą šį laiką, būnant skyrium, atsakovas L. D. nesidomi dukterimi, jos nelanko ir neteikia jai išlaikymo;

- kadangi atsakovas L. D. visiškai nesidomi nepilnamete dukterimi K.a, jos nelanko ir nedalyvauja jos auklėjime, nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina – ieškove I. K., – su kuria mergaitė visą laiką gyvena (b. l. 8, 14). Be to, nustatytina ieškovės siūloma atsakovo L. D. bendravimo su nepilnamete dukterimi ir dalyvavimo ją auklėjant tvarka: atsakovas – tėvas – su nepilnamete dukterimi bendrauja ir dalyvauja jos auklėjime kas antrą savaitę, savaitgaliais, dienos metu, po 8.00 val., nepilnametės dukters gyvenamojoje vietoje, apie tai iš anksto informavęs nepilnametės dukters motiną – ieškovę. Iš esmės ieškovė I. K. neprieštarauja ir dėl kitokios atsakovo L. D. bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarkos, t. y. ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas dalyvautų dukters auklėjime, ją matytų ir lankytų dažniau, iš anksto suderintu laiku;

- kadangi atsakovas L. D. visiškai neteikia išlaikymo nepilnametei dukteriai K.ai, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukteriai, nes abiem tėvams privalu išlaikyti nepilnametį vaiką lygiomis dalimis, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Šalių nepilnametei dukteriai išlaikyti per mėnesį maždaug reikia 300,00 Eur: maistui (100,00 Eur), vaistams, vitaminams ir higienos priemonėms (60,00 Eur), rūbams, avalynei ir žaislams (90,00 Eur), komunaliniams mokesčiams (50,00 Eur). Mergaitė labai sparčiai auga ir nuolat išauga rūbus bei avalinę, didėja jos fiziologiniai ir socialiniai poreikiai: nori daugiau ir skaniau valgyti, lankyti darželį, žaisti įvairesnius žaidimus. Ikimokyklinė ugdymo įstaiga yra ne gyvenamojoje vietovėje, todėl būtinos yra ir kelionės visuomeniniu transportu išlaidos. Šalių nepilnametė duktė neturi specialių poreikių, neturi negalios, tačiau jai diagnozuota astma, dėl ko mergaitė labai dažnai serga, ypač šaltu ir drėgnu metų laiku. Ieškovė I. K. dirba (b. l. 68–70), gauna maždaug 400,00–500,00 Eur dydžio mėnesinį darbo užmokestį, taip pat 15,20 Eur dydžio išmoką vaikui. Kitų pajamų ieškovė neturi. Socialinė pašalpa nepriklauso (b. l. 9). Suprantama, prie šalių nepilnametės dukters išlaikymo prisideda ir ieškovės draugas, gyvenantis kartu. Ieškovė I. K. neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių ar vertingų daiktų (b. l. 12–13), tačiau turi įsiskolinimų – pirko būtiną buitinę techniką (b. l. 55–56). Be to, ieškovė pagal išgales teikia išlaikymą savo vyresnei dukteriai (b. l. 78), gyvenančiai kartu su tėvu, – maždaug po 60,00 Eur kas mėnesį (b. l. 57). Atsakovas L. D. yra sveikas ir darbingas, todėl gali jų nepilnametei dukteriai kas mėnesį teikti 150,00 Eur dydžio išlaikymą. Periodinėmis išmokomis teiktinas išlaikymas labiausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

III. Atsakovo pozicija

Atsakovas L. D. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai (b. l. 80). Neatvykimo priežasčių atsakovas teismui nepranešė ir prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.

Atsiliepimo į ieškovės I. K. ieškinį atsakovas L. D. nepateikė, nedalyvavo nė viename parengiamajame teismo posėdyje, nors apie parengiamųjų teismo posėdžių vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Be to, atsakovas L. D. taip pat nepateikė jokių sveikatos būklę ir turtinę padėtį atspindinčių įrodymų, taip pat duomenų apie išlaikomus asmenis, nors teismas ne kartą prašė tokių duomenų (b. l. 16, 20, 22, 29, 34, 41–42, 44, 52, 58–59, 60–61, 65, 80).

IV. Išvadą teikiančios institucijos nuomonė

Išvadą teikiančios institucijos – Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai (b. l. 65), gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 54).

Išvadą teikianti institucija – Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius – pateikė teismui išvadą (b. l. 37–38), jog neprieštarauja dėl ieškovės I. K. reikalavimų dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir dėl nepilnamečio vaiko tėvo – atsakovo L. D. – bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatyto bei dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

V. Ieškinys tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad ieškovė I. K. ir atsakovas L. D. yra (duomenys neskelbtini) gimusios K. D. tėvai (b. l. 7).

Pažymėtina, kad visi ginčai, susiję su nepilnamečiais vaikais, sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 3.3 straipsnio 1 dalis).

VI. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad nepilnametė šalių duktė K. D. nuo pat gimimo nepertraukiamai gyvena kartu su motina – ieškove I. K. – vaikui palankioje aplinkoje – gyvenamajame name su visais patogumais, kur mergaitei skirtas atskiras ir reikiamais baldais apstatytas kambarys. Mergaitė labai prisirišusi prie motinos, jas abi sieja stiprus emocinis ryšys, šiuo metu mergaitei vis dar labai reikalinga motinos šiluma ir priežiūra. Ieškovė I. K. tinkamai rūpinasi dukterimi (b. l. 8, 37–38). Atsakovas L. D. nuo 2014 m. nebegyvena kartu su ieškove I. K. ir jų nepilnamete dukterimi K.a, nesidomi dukterimi, jos nelanko ir ja nesirūpina, nors tam nėra jokių kliūčių. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovui L. D. nekeliant savarankiškų reikalavimų dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos, dėl bendravimo su dukra ir dalyvavimo ją auklėjant tvarkos nustatymo, nepilnametės šalių dukters K. D. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina – ieškove I. K. – ir nustatytina ieškovės I. K. siūloma atsakovo L. D. – tėvo – bendravimo su dukra ir dalyvavimo ją auklėjant tvarka: tėvas su nepilnamete dukra bendrauja ir dalyvauja jos auklėjime kas antrą savaitę, savaitgaliais, dienos metu, po 8.00 val., nepilnametės dukters gyvenamojoje vietoje, apie tai iš anksto informavęs nepilnametės dukters motiną – ieškovę I. K. (Lietuvos Respublikos CK 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.170 straipsnis).

VII. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalys įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostata detalizuota Lietuvos Respublikos CK 3.155, 3.192, 3.194 ir 3.201 straipsniuose, reglamentuojančiuose atitinkamai tėvų valdžios turinį, tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, išlaikymo priteisimą, išlaikymo dydį ir formą, taip pat jų pakeitimą ir kita.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (Lietuvos Respublikos CK 3.156 straipsnis). Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos CK 3.194 ir 3.196 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinus vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Galima manyti, jog minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimą šiuo metu atitinka 1 bazinė socialinė išmoka (BSI) – 38,00 Eur (Pagal 2006 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą Nr. X-963 nuo 2007 m. sausio 1 d. minimalus gyvenimo lygis (MGL) – 130,00 Lt. Pagal 2008 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą Nr. X-1710 nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. MGL yra tapatus ir lygus bazinei socialinei išmokai (BSI), kurios dydis prilyginamas tą dieną galiojusiam minimaliojo gyvenimo lygio dydžiui. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 1366 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“ nuo 2009 m. sausio 1 d. BSI – 130,00 Lt, o pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. 924 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“ nuo 2015 m. sausio 1 d. BSI – 38,00 Eur), – tačiau tai yra socialinės paramos skurstantiems kriterijus, su kuriuo sietina tik asmens teisė į socialinę paramą ir socialinių pašalpų dydis.

Siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Kurį laiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo praktiką, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina Lietuvos Respublikos CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 minimalią mėnesinę algą (MMA) – 380,00 Eur (Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. MMA – 1000,00 Lt; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. MMA – 1035,00 Lt, o nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2016 m. liepos 1 d. MMA – 380,00 Eur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis Nr. 3K-3-469 / 2006 ir kitos), – tačiau šiuo metu akcentuojama, jog vaikui priteistino išlaikymo dydis nesietinas su kokiu nors konkrečiu dydžiu ir turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei tėvų galimybėms, o pusiausvyrą tarp šių kriterijų padeda išlaikyti Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių apsaugos principas, kuriuo visais atvejais turi vadovautis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-209 / 2013 ir kitos). Nors minimalus darbo užmokestis ir nėra lemiantis kriterijus, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, tačiau, vertinant vaiko poreikius, į jį tikslinga atsižvelgti, nes minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai.

Įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Teismas taip pat turi atsižvelgti į bendrus šeimos teisinių santykių reglamentavimo principus, bendras tėvų ir vaikų teises ir pareigas. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tačiau šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ir jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-569 / 2008, 2010 m. spalio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-37 / 2010 ir kitos). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-243 / 2010 ir kitos). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-596 / 2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294 / 2010 ir kitos).

Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24 / 2013 ir kitos).

Nagrinėjamu atveju atsakovui L. D. esant nepilnametės K. D. tėvu, atsakovui atsiranda pareiga išlaikyti savo nepilnametę dukterį.

Ieškovė I. K. prašo priteisti iš atsakovo L. D. išlaikymą jų nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovė I. K. ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad viena pagal išgales ir artimo draugo padedama išlaiko nepilnametę šalių dukterį. Atsakovas L. D. prie dukters išlaikymo visiškai neprisideda. Dukrai išlaikyti per mėnesį maždaug reikia 300,00 Eur: maistui (100,00 Eur), vaistams, vitaminams ir higienos priemonėms (60,00 Eur), rūbams, avalynei ir žaislams (90,00 Eur), komunaliniams mokesčiams (50,00 Eur). Pažymėtina, kad ieškovė I. K. nepateikė teismui nė vieno įrodymo, patvirtinančio jos nurodytus vaiko poreikius. Ieškovė I. K. dirba (b. l. 68–70), gauna maždaug 400,00–500,00 Eur dydžio mėnesinį darbo užmokestį, taip pat 15,20 Eur dydžio išmoką vaikui (b. l. 9, 69–70), neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių ar vertingų daiktų (b. l. 12–13, 73, 75), tačiau turi įsiskolinimų – pirko būtiną buitinę techniką (b. l. 55–56). Be to, ieškovė I. K. pagal išgales teikia išlaikymą savo vyresnei dukteriai (b. l. 78), gyvenančiai kartu su tėvu, – maždaug po 60,00 Eur kas mėnesį (b. l. 57).

Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nustatyta, kad atsakovas L. D. niekur nedirba (b. l. 71–72), neturi nekilnojamojo turto (b. l. 74), tačiau atsakovo vardu 2015–2016 m. yra registruotos net trys transporto priemonės (b. l. 76). Atsakovas L. D. yra darbingo amžiaus (b. l. 7), turi tik vieną vaiką – nepilnametę dukterį K. D. (b. l. 77), – ir privalo teikti jai išlaikymą, tačiau neteikia. Pažymėtina, kad atsakovas L. D. nepateikė teismui ne tik duomenų apie gaunamas pajamas, bet ir apie savo šeimyninę padėtį, išlaikomus asmenis, skolas ir panašiai. Toks atsakovo elgesys vertintinas ne jo vaiko, o jo paties nenaudai.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, atsižvelgęs į šalių vaiko lytį (mergaitė), amžių (beveik ketverių metų), kuriam būdingas spartus vaiko augimas, sveikatos būklę (specialių poreikių neturi, tačiau dažnai serga, kamuoja astmos priepuoliai, kvėpavimo takų uždegimai) ir poreikius (maistas, apranga, vaistai ir vitaminai, higienos priemonės, būstas, ugdymas; mergaitė lanko kitoje vietovėje esančią ikimokyklinę ugdymo įstaigą), taip pat į tai, kad ieškovė I. K. nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jos nurodytus vaiko poreikius, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nepilnametei šalių dukrai K. D. kas mėnesį teiktinas 300,00 Eur dydžio išlaikymas, kas nagrinėjamu atveju labiausiai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Taip pat įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju šalių – vaiko tėvų – ieškovės I. K. ir atsakovo L. D. – turtinė padėtis yra panaši (nors ieškovė dirba, tačiau neturi turto ir teikia išlaikymą dvejiems vaikams, turi skolų; nors atsakovas nedirba, tačiau niekam neteikia išlaikymo ir turi tris transporto priemones, registruotas 2015–2016 m., kas leidžia daryti išvadą, jog labai tikėtina, kad atsakovas verčiasi transporto priemonėmis). Atsižvelgus į šias aplinkybes, atsakovo L. D. amžių, galimybes legaliai įsidarbinti, dirbti ir gauti legalias pajamas, taip pat į ekonominę situaciją ir pragyvenimo lygį šalyje, bei į tai, kad šalių nepilnametė duktė gyvena su motina – ieškove I. K., t. y. jų vaiko gyvenamąjį būstą užtikrina ieškovė, ieškovė vaikui teikia kasdieninį išlaikymą ir priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovės I. K. reikalavimas priteisti iš atsakovo L. D. išlaikymą jų nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2016 m. spalio 12 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, yra visiškai pagrįstas ir tenkintinas. Išlaikymo vaikui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko motina – ieškovė I. K. (Lietuvos Respublikos CK 3.203 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

VIII. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo L. D. priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į atsakovo procesinį elgesį, nėra pagrindo nukrypti nuo įstatyme nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79–80, 88 ir 93 straipsniai).

Ieškovė I. K. šioje byloje 50 proc. atleista nuo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, taip pat ir nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bei kitų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 11), t. y. ieškovė atleista nuo 50 proc. žyminio mokesčio už pareikštus reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant, kas iš esmės laikytina vienu reikalavimu, už kurį iš viso mokėtinas 41,00 Eur dydžio žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Be to, ieškovė I. K. 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio už pareikštą reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, už ką nagrinėjamu atveju iš viso mokėtinas 54,00 Eur dydžio žyminis mokestis (150,00 Eur × 12 mėn. × 3 proc.; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė I. K., pateikdama ieškinį teismui, sumokėjo 25,50 Eur (b. l. 6), nors nagrinėjamu atveju turėjo sumokėti 20,50 Eur (41,00 Eur / 2), dėl šios priežasties iš atsakovo L. D. ieškovei priteistina tik 20,50 Eur, o permokėta žyminio dalis – 5,00 Eur – grąžintina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Žyminį mokestį ar jo permoką grąžina valstybinė mokesčių inspekcija, pateikus įsiteisėjusį teismo sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgus į tai, iš atsakovo L. D. priteistina:

- ieškovei I. K.: 20,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 0,55 Eur žyminio mokesčio / įmokos priėmimo mokesčio, t. y. žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų (b. l. 6);

- valstybei: 74,50 Eur žyminio mokesčio (20,50 Eur + 54,00 Eur), 215,97 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 82) ir 5,73 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b. l. 2) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 92, 96 ir 99 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

I. K. ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnametės K. D., gimusios (duomenys neskelbtini) , a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jos motina – I. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti L. D. bendravimo su nepilnamete dukterimi K. D. ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką: tėvas su nepilnamete dukterimi bendrauja ir dalyvauja jos auklėjime kas antrą savaitę, savaitgaliais, dienos metu, po 8.00 val., nepilnametės dukters gyvenamojoje vietoje, apie tai iš anksto informavęs nepilnametės dukters motiną – I. K..

Priteisti iš L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukteriai K. D., gimusiai (duomenys neskelbtini) , a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2016 m. spalio 12 d.) iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant dukters motiną – I. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš L. D. I. K. 21,05 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš L. D. valstybei 74,50 Eur žyminio mokesčio, 215,97 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 5,73 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Grąžinti I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,00 Eur dydžio žyminio mokesčio, sumokėto 2016 m. spalio 10 d. AB „Lietuvos Paštas“ Prienų pašte (kvito Nr. 073960), permoką.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Joana Kvaselytė