Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo F. G.(F. G.) kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo F. G. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose, o dėl kaltinimų pagal BK 129 straipsnio 1 dalį išteisintas, nenustačius jo dalyvavimo šios nusikalstamos veikos padaryme.

Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m spalio 21 d. nuosprendis, kuriuo atmestas F. G. apeliacinis skundas, panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nuosprendžio dalis dėl F. G. išteisinimo ir jis nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas keturiolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, ir prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

F. G. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2003 m. gruodžio 22 d. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) buto virtuvėje per išgertuves dėl asmeninio nesutarimo kilusio konflikto metu tyčia smogė peiliu vieną kartą nukentėjusiajam V. M. į krūtinę, padarydamas kiaurinį–pjautinį krūtinės ląstos sužalojimą su durtine–pjautine žaizda krūtinkaulio kūno viršutinio trečdalio projekcijoje II–III šonkaulių lygyje, kiaurinį širdiplėvės sužalojimą ir kiaurinį plautinio kamieno sužalojimą perikardo ertmės srityje, sukėlusį širdies tamponadą, t.y. padarė sunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą.

F. G. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2004 m. kovo 25 d. nuo 10 val. iki 18 val. tiksliai nenustatytoje vietoje Klaipėdos m., asmeninio konflikto metu sudavė nukentėjusiajai T. M. ne mažiau kaip du smūgius į galvą, padarydamas kraujosruvą kairės akies vokų ir paakio srityje bei poodinę kraujosruvą kairiojo smilkinio srityje. Dėl traumuojančių smūginių poveikių į galvą visumos susidarė galvos smegenų sumušimo–kontuzinis židinys kairiojo smegenų pusrutulio smilkininėje skiltyje, kliniškai pasireiškęs epilepsijos priepuoliais, nepasiduodančiais medikamentiniam gydymui. Išsiliejus kraujui po kietuoju galvos smegenų dangalu, progresuojant kraujavimui, kraujas iš smegenų sumušimo židinio pratrūko į smegenų paviršių, dėl to išsivystė sunki smegenų koma, kuri baigėsi T. M. mirtimi 2004 m. balandžio 7 d. Klaipėdos m. ligoninėje.

Skunde ginčijamas ir BK 135 straipsnio 1 dalies taikymas. Ikiteisminiame tyrime V. M. aiškino, kad kilusių grumtynių metu parkritus jis susižalojo pats. Ant peilio yra jo pirštų atspaudai. Peilis nebuvo didelis. V. M. parodymus pakeitė mirus motinai. Susidarė situacija, kai nukentėjusysis, neskaitant kasatoriaus, yra vienintelis asmuo, dalyvavęs tariamame nusikaltime. Jo parodymai privalėjo būti tiriami ypatingai kruopščiai, atsižvelgiant į jų pakeitimą po motinos mirties. Teismas nuėjo lengviausiu keliu, remdamasi vien paskutiniaisiais V. M. parodymais. Kasatoriaus tvirtinimu, baudžiamųjų bylų prieš jį ištakos susiję tik su konfliktu tarp V. M. ir jo motinos.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl skundo nenagrinėtinų argumentų

BPK 376 straipsnio 1 dalis nustato, kad nagrinėdamas kasacinę bylą nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teismas patikrina teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, jog kasaciniame procese nėra nustatinėjamos faktinės bylos aplinkybės, netikrinamos kasatorių teikiamos įvykių traktavimo versijos, įrodymai nerenkami ir iš naujo nevertinami. Dalis F. G. skunde išdėstytų argumentų kaip tik ir yra susiję su kasatoriaus teikiamomis buvusių įvykių versijomis, bylos faktinėmis aplinkybėmis, jų nustatinėjimu ir tikslinimu, įrodymų vertinimu. Kasatorius neigia savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, aiškindamas, kad apie T. M. sumušimo aplinkybes jam nebuvo ir negalėjo būti žinoma, nes jis tuo laiku buvo visai kitur. Jis nurodo, kad T. M. epilepsija reiškėsi ir anksčiau, su savo sūnumi V. M. ji konfliktavo ir mušdavosi, be saiko girtavo. Liudytojos B. I. parodymai patvirtina, kad T. M. buvo nukritusi nuo laiptų. Taigi, kasatoriaus manymu, visiškai įmanoma, kad būtent šios aplinkybės turėjo ryšį su nukentėjusiosios mirtimi. Be to, jis mini peilį, kuriuo sužeistas V. M., pastarojo pirštų atspaudus ant jo ir kt. Tokio pobūdžio argumentai, iškeliantys faktų nustatinėjimo, peržiūrėjimo ir vertinimo svarbą, nesudaro bylos kasacinio nagrinėjimo dalyko ir todėl paliktini nenagrinėti.

Dėl BPK 20 straipsnio nuostatų taikymo

Nors kasaciniame skunde tiesiogiai nenurodoma, kad būtų buvę padaryta BPK 20 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių įrodymus, pažeidimų, tačiau iš pateiktų argumentų visumos matyti, jog kasatorius įsitikinęs, kad baudžiamoji byla nėra ištirta išsamiai ir nešališkai, kaip to reikalauja įstatymas. Šiuo požiūriu skundas nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas žinojo F. G. nuosekliai užimamą kaltės dėl padarytų nusikaltimų neigimo poziciją, atliko įrodymų tyrimą, nuodugniai išnagrinėjo byloje surinktus duomenis. Į teismo posėdį skunde minimas liudytojas D. M. buvo iškviestas, tačiau jam neatvykus nuteistasis F. G. ir jo gynėja pareiškė nuomonę, kad bylos nagrinėjimą galima tęsti ir be jo. Liudytoja V. M. buvo apklausta 2005 m. spalio 21 d. vykusiame teismo posėdyje. Posėdyje dalyvavęs ekspertas detaliai išaiškino, kodėl T. M. epilepsija yra būtent trauminės kilmės, atsiradusi ne dėl kritimų, bet dėl suduotų smūgių. Teismo posėdyje baigiant įrodymų tyrimą prašymų jį tęsti proceso dalyviai nepareiškė. Apeliacinės instancijos teismas, prieš nuosprendyje imdamas dėstyti konkrečius motyvus, kuriais grindžia F. G. kaltę dėl T. M. nužudymo, atkreipė dėmesį į šioje byloje surinktų įrodymų specifiką ir taikytiną jų vertinimo būdą. Šis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl išteisintojo nenuoseklių parodymų, nemotyvavo, kodėl netiki nukentėjusiojo V. M. parodymais, liudytojos N. L. parodymų nevertino kitų įrodymų kontekste, tinkamai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje detaliai aptarti F. G. ir V. M. parodymai, pasisakyta dėl liudytojų B. I., L. G., N. L., S. K., V. M., A. Č., taip pat eksperto V. A. parodymų. Pastarojo argumentai paneigia kasatoriaus deklaratyvų teiginį, kad teismas nežinia iš kur nustatė, jog nukentėjusiajai į galvą buvo suduoti ne mažiau kaip du smūgiai. Nuosprendžio motyvuose pasisakyta ir dėl prieštaringų duomenų, ir dėl neįveiktų abejonių, susijusių su nukentėjusiosios nužudymo aplinkybėmis. Išvada dėl F. G. kaltės padaryta aptarus ir įvertinus įrodymus prisilaikant logikos reikalavimų. Motyvai, kuriais remiantis konstatuota F. G. kaltė dėl V. M. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, taip pat grindžiami nuodugnia duomenų apie buvusius įvykius analize ir logiškai įvertintų įrodymų visetu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo F. G. kasacinį skundą atmesti.