Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei-Krivdai, dalyvaujant prokurorei Rūtai Girgždutaitienei, gynėjui advokatui Juozui Ančiukaičiui, nukentėjusiajai K. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R.K. (R.K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1995-02-22 Klaipėdos apygardos teismo pagal LR BK 105 str. (galiojusi redakcija iki 2003-05-01) laisvės atėmimo bausme 8 metams, bausmę atliko,

2) 2008-07-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimo bausme 9 mėnesiams, vykdymą atidedant 1 metams. 2009-09-24 nuo bausmės atleistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą.

Jis 2012-12-20 apie 01.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl mažareikšmės priežasties sukėlęs konfliktą, tai yra K. K. prašant pastarojo išeiti iš kambario ir leisti ilsėtis, paėmęs mėsos kapojimui skirtą peilį ir juo mojuodamas prieš K. K., grasino ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, tai yra sukapoti, ir tokiu savo elgesiu sudarė nukentėjusiajai K. K. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis R. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad bendrabučio tipo bute (duomenys neskelbtini) jis gyvena kartu su motina ir dukra K. bei anūke. Įvykio vakarą visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus bendroje virtuvėje. Vėliau jis užsikalė savo kambario duris, kad niekas jam netrukdytų , paskui su kapokliu mėsai tas duris atsidarė, kapoklį pasidėjo ant stalo savo kambaryje ir nuėjo į tualetą, grįždamas užsuko į dukters kambarį paprašyti cigaretės, šiai nedavus, nuėjo pas kaimynę. Kodėl dukra iškvietė policijos pareigūnus, nežino, bet policijai atvykus, jis miegojo. Su dukra konfliktų pasitaiko neretai, jis vartoja alkoholį dažnai, dėl to buvo ir iš darbo atleistas.

Nukentėjusioji K. K. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus, prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuomet ji parodė, kad su mažamete dukra S. J., gim. 2010-07-19, gyvena močiutės V. K. bendrabučio tipo bute adresu (duomenys neskelbtini) Butas dviejų kambarių. Viename kambaryje gyvena ji, jos dukra ir močiutė. Kitame kambaryje gyvena jos tėvas R. K.. R. K. prie buto išlaikymo visiškai neprisideda, maisto ir jokių daiktų namų ūkiui neperka, nuolat girtauja. Dažniausiai geria namuose, savo kambaryje. Būdamas girtas tampa agresyvus. 2012 m. gruodžio 19 d. tėvas visą dieną gėrė alkoholinius gėrimus. Prisigėręs jis pradėjo triukšmauti ir daužyti daiktus savo kambaryje. Ji tada iškvietė policiją, bet atvykę pareigūnai jo neišsivežė, nes tėvas apsiramino ir užsidarė savo kambaryje. Vakare apie 22 val. ji su dukra nuėjo miegoti į savo kambarį. Močiutė buvo išgėrusi ir jau miegojo. Parodė, kad tėvas vis įeidavo į kambarį prašyti cigarečių. Ji jo gražiuoju prašiusi leisti miegoti, tačiau tėvas neklausė. Parodė, kad apie 00 val. 30 val. tėvas vėl atėjo į kambarį. Sakė, kad nori valgyti ir atidarė jų kambaryje esantį šaldytuvą. Ji jo paprašiusi, kad jis uždarytų šaldytuvą ir nieko iš jo neimtų. Sakė, kad eitų dirbti ir užsidirbtų pinigų sau maistui. Tarp jų tuo metu kilo žodinis konfliktas. Atsibudo vaikas. Tėvas tuo metu išėjo iš kambario ir netrukus grįžo. Jis rankoje turėjo virtuvinį įrankį - peilį, skirtą kapojimui. Parodė, kad tuo metu ji paėmė savo verkiančią dukrą ant rankų. Tėvas atsistojo priešais ją, maždaug 1,5 metrų atstumu ir pakėlęs rankoje kapoklę, pradėjo ja mojuoti, grasindamas ją sukapoti. Ji buvo labai išsigandusi, bijojo dėl savęs ir savo dukters. Bijojo, kad jų nesužalotų. Parodė, kad tėvas tuo metu buvo labai girtas ir agresyvus. Pradėjus prašyti jį apsiraminti, tėvas išėjo iš kambario. Jos nestumdė, fizinio smurto prieš ją nepanaudojo. Kai tėvas nuėjo į savo kambarį, ji su dukra nubėgo į bendro naudojimo virtuvę, esančią koridoriuje tame pačiame antrame aukšte ir užsirakino. Tuo metu, tėvas būdamas įsiutęs pradėjo daužyti virtuvės duris ir reikalauti jas atidaryti. Parodė, kad tada ji iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams, tėvas buvo išvežtas į policiją. Šio įvykio metu ji buvo labai išsigandusi, bijojo dėl savo ir dukters saugumo. Mano, kad R. K. grasinimai ją nužudyti, sužaloti galėjo būti realūs, jei jai nebūtų pavykę nuo jo pasislėpti užsirakinant virtuvėje (b.l.16-18).

Be to ji parodė, kad kambario duris tėvas užsikalė tuomet, kai ji pirmą kartą paskambino policijai, apie 21:00 val. jis duris atpsilėšė ir gėrė alų virtuvėje, todėl prieš eidamas į jos kambarį, savo durų tikrai neatplėšinėjo, nes jas buvo atisidaręs jau anksčiau.

Iš teisiamojo posėdžio metu pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo policijos pareigūno R. K. parodymų matyti, kad R. K. parodė, jog darbo metu, 2012 m. gruodžio 20 d. apie 01.42 val., patruliuojant kartu su vyresniuoju patruliu G. K., iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad bute (duomenys neskelbtini), neblaivus tėvas peiliu grasina dukteriai su mažamečiu vaiku. Atvykus į įvykio vietą, nukentėjusioji K. K. paaiškino, kad apie 01 val. jos girtas tėvas R. K., jos mažametės dukters akivaizdoje, jai prieš akis mosikavo peiliu, skirtu mėsai kapoti, ir grasino papjauti. Nukentėjusioji buvo blaivi, labai susijaudinusi dėl savo ir jos mažametės dukters saugumo. Bijojo, kad tėvas grasinimus gali įvykdyti. Ji paaiškino, kad ir anksčiau yra buvę smurto jos atžvilgiu atvejų. Jiems atvykus, R. K. elgėsi ramiai. Dėl šio įvykio jis nieko nepaaiškino. Buvo labai girtas. R. K. buvo pristatytas į Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 2-ąjį policijos komisariatą (b.l. 20-21).

Iš teisiamojo posėdžio metu pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo policijos pareigūno G. K. parodymų ( b.l. 22-23), kuriuos jis teismo posėdyje patvirtino, matyti, kad 2012 m. gruodžio 20 d. apie 01.42 val., iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, kad bute (duomenys neskelbtini), neblaivus tėvas peiliu grasina dukteriai bei, kad bute yra mažametis vaikas. Atvykus į įvykio vietą, nukentėjusioji K. K. paaiškino, kad apie 01 val. jos girtas tėvas R. K., jos mažametės dukters akivaizdoje, jai prieš akis mosikavo peiliu, skirtu mėsai kapoti, ir grasino papjauti. Nukentėjusioji buvo blaivi, labai susijaudinusi dėl savo ir jos mažametės dukters saugumo. Bijojo, kad tėvas grasinimus gali įvykdyti. Ji paaiškino, kad ir anksčiau yra buvę smurto jos atžvilgiu atvejų. Jiems atvykus, R. K. elgėsi ramiai, gulėjo lovoje ir nerišliai kažką kalbėjo apie pasaulio pabaigą. Tame pačiame kambaryje ant virtuvinės spintelės buvo padėtas peilis, skirtas mėsai kapoti. Nuketėjusioji parodė, kad būtent šiuo peiliu jai buvo grasinama. Dėl šio įvykio R. K. nieko nepaaiškino. R. K. buvo pristatytas į Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 2-ąjį policijos komisariatą ( b.l. 22-23).

Iš 2012-12-20 pareiškimo-protokolo matyti, kad K. K. pranešė, jog 2012-12-20 apie 00:40 val. namuose, (duomenys neskelbtini), jos tėvas R. K., būdamas neblaivus grasino ją nužudyti peiliu mėsai kapoti, tačiau jai išbėgus iš kambario, to nepadarė (b.l. 1).

Iš 2012-12-20 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto Nr. 686610 matyti, kad 2012-12-20 apie 01:00 val., (duomenys neskelbtini), neblaivus tėvas grasino savo dukrai peiliu mažametės dukros akivaizdoje. Dukra buvo blaivi, įtariamasis dėl girtumo nieko paaiškinti negalėjo (b.l. 4-6).

Iš 2012-12-20 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), kurios metu paimtas peilis mėsai kapoti (b.l. 7-9).

Iš 2012-12-21 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas iš įvykio vietos, (duomenys neskelbtini), paimtas peilis mėsai kapoti (b.l. 10-12).

Iš 2012-12-21 akistatos protokolo matyti, kad atlikus akistatą tarp K. K. ir R. K., K. K. pasiliko prie savo duotų parodymų, o R. K. nurodė, kad kai atėjo į dukters kambarį paprašyti cigarečių, laikė rankoje kapoklę, tačiau jai negrasino (b.l. 32-34).

Iš alkotesterio duomenų matyti, kad 2012-12-20 02:23 val. R. K. buvo nustatytas 2,32 prom. neblaivumo laipsnis (b.l. 50).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti asmens sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal įstatymą toks grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir būti realus, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. Objektyvioji nusikaltimo pusė reiškiasi tam tikra psichine prievarta, kurią kaltininkas naudoja prieš nukentėjusįjį, kad taip jį įbaugintų, atkeršytų ar pan. Grasinimo nužudyti subjektyviosios pusės požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą išsako taip, jog nukentėjusysis tiki, kad tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų.

Iš byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos nustatyta, jog kaltinamasis R. K. savo kaltės nepripažindamas neneigia, jog įvykio vakarą konfliktavo su K. K., rankoje laikė mėsai kapoti skirtą peilį, o jo parodymais, kad jis laikydamas peilį dukrai negrasino, tikėti nėra jokio pagrindo, nes apie įvykio aplinkybes jo parodymai nenuoseklūs. Tuo tarpu nukentėjusiosios K. K. parodymai viso bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, išsamūs, be to juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai – tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolai, liudytojų policijos pareigūnų parodymai, bei kita rašytinė bylos medžiaga. Kad K. K. neapkalbėjo kaltinamojo rodo ir tai, kad ji pareiškė, jog ant tėvo nebepyksta, tik prašo jo ateityje taip nebesielgti .

Toks kaltinamojo R. K. elgesys (kaltinamasis žodžiu pagrasinęs nukentėjusiąją sukapoti bei užsimojęs mėsai kapoti skirtu peiliu, nukreipiant jį į nukentėjusiąją), suponuoja išvadą, kad nukentėjusioji, atsižvelgiant į kaltinamojo R. K. grasinimo išraišką, turėjo pagrindo bijoti grasinimo įgyvendinimo, bei manyti, kad kaltinamojo grasinimas ją nužudyti yra realus ir bus realizuotas, o pastarasis norėjo būtent tokios nukentėjusiosios būsenos – įbauginti nukentėjusiąją, priversdamas ją nesaugiai jaustis. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai nurodė, jog jiems atvykus, nukentėjusioji buvo išsigandusi, susijaudinusi. Šios aplinkybės patvirtintos ir tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto. Nukentėjusiosios parodymus dėl to, kad ji išvengė realaus grasinimo įgyvendinimo pabėgdama ir užsirakindama virtuvėje, iš esmės patvirtina ir pats kaltinamasis, kuris akistatos metu parodė, jog beldėsi į virtuvės duris, kur buvo užsirakinusi nukentėjusioji su savo mažamete dukra, bet ne dėl to, kad siekė ją nužudyti, o dėl to, kad virtuvėje buvo likęs jo alus, jos parodymai neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti.

Kaltinamasis R. K. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, t.y. grasindamas nukentėjusiajai atimti gyvybę, suvokė savo veiksmų pobūdį bei tai, kad trenkiant žmogui mėsai kapoti skirtu peiliu gresia realus gyvybės atėmimas ir norėjo taip veikti.

Tokiu būdu, kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta visiškai. Ji teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį.

R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, kilusias pasekmes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.,). Jis veikė tiesiogine tyčia, būdamas neblaivus, niekur nedirbo, anksčiau du kartus teistas už nusikaltimus, pavojingus žmogaus sveikatai ir gyvybei, kuriuos jis padarė savo šeimos narių atžvilgiu baustas administracine tvarka. Nors jo veiksmais sunkių pasekmių nebuvo sukelta, tačiau visos nustatytos aplinkybės rodo, jog R. K. išvadų nepadarė, keistis ir pradėti gyventi socialiai teisingą gyvenimą neketina, jokių realių pastangų keisti savo gyvenimo būdo nededa, yra linkęs daryti priešingas teisei veikas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 1 d. – laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės dydį apsprendžia aptartos aplinkybės, kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – peilis, skirtas kapojimui, saugomas Klaipėdos miesto 2 PK daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 straipsniais

nusprendžia:

R.K. (R.K.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – 9 ( devynis ) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – suėmimą.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012-12-20.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – peilį, skirtą kapojimui, saugomą Klaipėdos miesto 2 PK daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.