Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Edita Kavaliauskienė, sekretoriaujant I. G., dalyvaujant ieškovei D. Č. ir jos atstovei advokatei V. S., išvadą teikiančios institucijos atstovei R. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Č. ieškinį atsakovui D. Č., tretiesiems asmenims: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „J. I.“, O. I. OU, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „L. B.“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Z. B., R. K., išvadą teikiančiai institucijai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriui dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, kt. reikalavimų ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Nutraukti santuoką tarp ieškovės D. Č. ir atsakovo D. Č., įregistruotą (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo D. Č. kaltės;

2. Po santuokos nutraukimo ieškovei D. Č. palikti ikisantuokinę K. pavardę;

3. Nepilnametės dukros L. Č. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove D. Č.;

4. Priteisti nepilnamečiam vaikui L. Č. iš D. Č. išlaikymą po 300 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023-03-01 iki jos pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet įstatymo nustatyta tvarka, išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant atsakovę D. Č.;

5. Atsakovo D. Č. prievoles kreditoriams: UAB „(duomenys neskelbtini)”, UAB „J. I.“, O. I. OU, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „L. B.“ pripažinti atsakovo D. Č. asmeninėmis prievolėmis;

6. D. Č. prievolę kreditoriui UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pripažinti D. Č. asmeninine prievole.

7. Priteisti ieškovei iš atsakovo D. Č. 1000 (vieną tūkstantį) eurų neturtinės žalos atlyginimą;

8. Priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus dokumentus.

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė pateikė išvadą, jog buvo patikrintos vaiko gyvenimo sąlygos ir buvo nustatyta, jog sudarytos tinkamos sąlygos vaikui gyventi, juo rūpinamasi. Neprieštarauja dėl gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, nes tai neprieštarauja vaiko interesams. Mano, jog esant dabartinei ekonominei situacijai, prašomas išlaikymas vaikui nėra per didelis, atitinka nepilnamečio vaiko poreikius. Nors ieškovė neprašo nustatyti detalios bendravimo tvarkos, bet mano, kad ji sudarys sąlygas tėvui maksimaliai bendrauti, be to, neužkertamas kelias pagal šalių poreikį ateityje kreiptis dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Šiuo atveju bendravimo galimybės ribotos, nes atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, tačiau jeigu jis norėtų bendrauti su dukra ryšio priemonėmis, tam turėtų būti sudarytos sąlygos. Mano, jog ieškinys turėtų būti tenkintinas.

Tretieji asmenys apie teismo posėdį tinkamai informuoti, prieštaravimų dėl ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimų teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad D. Č. ir D. Č. susituokė (duomenys neskelbtini) administracijos Teisės ir personalo skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Gimimo liudijimas patvirtina, kad šalys yra L. Č., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

Dėl santuokos nutraukimo, esant kaltei

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką įstatyme nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 str. 1 d.). CK 3.60 straipsnio 2 dalis sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinių pareigos numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos, moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinių elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai visiškai nepriimtinas elgesys, atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.62 str. 1 d.).

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, atsižvelgtina į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo santuokinių pareigų nevykdymo - atsakovas atsakingas už nesusiklosčiusią šeimos ateitį, kadangi jis nustojo rūpintis šeima tiek morališkai, tiek materialiai, pasirinko netinkamą, nusikalstamą gyvenimo būdą, buvo nuteistas už nusikaltimą, už kurią šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo priklausomas nuo azartinių lošimų, alkoholio, narkotikų vartojimo, naudojo prieš ieškovę fizinį ir psichologinį smurtą, todėl bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. Sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas - tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje: visiškas nesirūpinimas vaiku, neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių tenkinimo ir pan. Atsakovas nuomonės dėl santuokos iširimo priežasčių nepateikė.

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išraše nurodyta, kad atsakovas teistas: 2014-09-04 (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. (už viešosios tvarkos pažeidimą) 8 mėn. galutine laisvės apribojimo bausme; 2018-03-23 (duomenys neskelbtini) teismo 2018-03-23 nuosprendžiu pagal BK 284 str. galutine laisvės apribojimo 1 metams bausme; 2018-08-10 (duomenys neskelbtini) teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį ir 138 str. 2 d. 8 p. galutine laisvės atėmimo 2 metams bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams; (duomenys neskelbtini) 2022-08-22 nuosprendžiu, iš dalies pakeistu 2022-11-09 (duomenys neskelbtini) teismo nuosprendžiu, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams; 2023-11-07 (duomenys neskelbtini) teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d. (už plėšimą) 3 metų laisvės atėmimo bausme, kurią po įvykdytos paieškos šiuo metu ir atlieka įkalinimo įstaigoje (CPK 178 str.).

Atsakovas savo pozicijos nepateikė, todėl teismas vertina įrodymų, esančių byloje, visumą Teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus, rašytinius įrodymus, sprendžia, kad ieškovė stengėsi išsaugoti santuoką, turėti darnią šeimą, tačiau įveikti savo priklausomybių, gyventi kartu su šeima atsakovui nepavyko, jis nuteistas, pasirinko nusikalstamą gyvenimo būdą ir šeimos poreikiais, gerove nesidomėjo, sprendžia, kad atsakovas tinkamai nevykdė sutuoktinio pareigų, pasirinko netinkamą gyvenimo būdą, visiškai nesirūpina šeima, neprisideda prie šeimos materialinio išlaikymo, kas yra nesuderinama su sutuoktinio pareigomis, todėl pripažintina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 2, 3 d.).

Ieškovei paliktina iki santuokos turėta pavardė – K., atsakovui – Č.(CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Nutraukus santuoką dėl atsakovo kaltės, konstatuotina, kad atsakovas neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 str. 4 d.). Nenustačius, kad šalims būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo ieškovei išlaikymo nereikalaujant, tarpusavio išlaikymas nepriteistinas (CK 3.72 str., CPK 376 str.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos

Ieškovė prašo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsižvelgdamas į vaiko interesus ir siekdamas užtikrinti vaiko teisę į jo gyvenimo saugumą ir stabilumą, išanalizavęs įrodymų visumą, įvertinęs tai, kad ieškovė rūpinasi vaiku nuo jo gimimo, vaikas gyvena su ieškove, į tai, kad atsakovas prieštaravimų, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, nepareiškė, šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, teismas sprendžia, kad nepilnametės L. Č. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaiko interesus, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina D. Č. (CK 3.168, 3.169 str.).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Ieškovė reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nepareiškė. Ieškovė nurodo, kad atsakovas su dukra nebendrauja.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 385 straipsnis numato, kad, priimdamas sprendimą santuoką nutraukti, teismas privalo išspręsti ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą.

Nors toks reikalavimas nepareikštas, bet teismą spręsti šį klausimą įpareigoja įstatymas, todėl teismas vadovaujasi CPK 376 straipsniu.

Tėvų dalyvavimas vaikų auklėjime yra būtinas, kad vaikas visapusiškai vystytųsi. CK 3.170 straipsnyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Teismas išklausė ieškovės nuomonę dėl galimos bendravimo tvarkos, atsakovas teismui neteikė prašymų, todėl nustatytina tokia atsakovo D. Č. bendravimo su nepilnamete dukra tvarka: D. Č. įsipareigoja D. Č. netrukdyti bendrauti su dukra L. Č., jeigu tai neprieštaraus vaiko interesams (CPK 376 str.).

Šalims išaiškinti, jog iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalių galimybėms, vaiko poreikiams, bendravimo tvarka gali būti keičiama (CK 3.170 str., CPK 178, 185, 376 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui

Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tačiau vaiko interesams taikomas prioritetas (CK 3.3 str., 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nagrinėdamas reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą (kilnojamąjį, nekilnojamąjį, ir kt.).

Iš ieškovės pateikto vaiko poreikių paskaičiavimo, ieškovės paaiškinimo matyti, jog vaiko poreikiams per mėnesį reikia apie 600 Eur, nes perka maistą, drabužius ir avalynę, vaistus, vitaminus, ugdymo ir higienos priemones, taip pat kainuoja būsto išlaikymo dalis, reikalingi pinigai vaiko laisvalaikiui, lankomam šokių būreliui.

Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog šiuo metu (duomenys neskelbtini) mokosi kirpėjos amato, todėl gauna 420 Eur stipendiją, o vėliau planuoja dirbti pagal šią specialybę. Mano, jog jos pajamos ateityje gali padidėti. Šiuo metu jos pajamos bendrai yra apie 516 Eur: gauna 420 Eur stipendiją ir 96 Eur valstybės išmoką vaikui. Nuomojasi būstą (duomenys neskelbtini) už 375 Eur, moka komunalinius mokesčius. Paaiškino, jog šiuo metu finansiškai jai labai padeda jos tėvai.

Ieškovė nurodė, jog jos dukra lanko darželį, taip pat (duomenys neskelbtini) būrelį. Išlaikymas priteisiamas ne vieneriems metams, todėl jo dydis turi būti toks, kad užtikrintų vaiko poreikius. Ieškovė neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Ieškovei, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, ir kuri imasi priemonių vaiko teisėms ir interesams įgyvendinti, tenka ir nuolatinė kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, todėl atsakovas taip pat privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Atsakovas savo vardu neturi registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių. SODROS duomenimis atsakovas nedirba. Duomenų apie atsakovo pajamas teismui nepateikta. Ieškovė nurodo, jog iki laisvės atėmimo bausmės įkalinimo įstaigoje atlikimo dienos atsakovas dirbo.

Teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu buvo pasyvus ir savo turtinės padėties neįrodinėjo, teismas neturi duomenų, jog jis turėtų kitų išlaikytinių, ieškovės teigimu, yra sveikas ir darbingas, apie apribojimus jam dirbti dėl blogos sveikatos byloje duomenų nėra, galimybė dirbti įstatyme numatyta ir atliekant bausmę, atsižvelgia į tai, kad atsakovas yra jauno amžiaus. Taip pat teismas įvertina ir tą aplinkybę, kad ieškovė nuomojasi būstą, moka komunalinius mokesčius, jos pajamos yra labai mažos, nes ji dar mokosi, todėl vaiko poreikiai gali viršyti ir 600 Eur sumą tai, kad valstybė nepilnamečiam vaikui kas mėnesį moka vaiko pinigus, kurie nuo 2024-01-01 yra 96,25 Eur, todėl iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 270 Eur, pradedant jį mokėti nuo 2023-03-01, nes nuo to laiko jis išlaikymo vaikui neteikia iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CPK 178, 185 str., CK 3.192, 3.200, 3.208 str.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 str.).

Nustatytina uzufrukto teisė ieškovei tvarkyti nepilnamečio vaiko gaunamą išlaikymą (CK 3.185 str.).

Dėl turto ir prievolių kreditoriams padalijimo

Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Nutraukus santuoką, privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.). Procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). CK 3.118 straipsnyje nurodyta turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams, kt.) (CPK 382 str. 5 p.).

Ieškovė ieškinyje nurodo ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog, gyvendami santuokoje su atsakovu ir vesdami bendrą ūkį, jie neįgijo jokio bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo ar kitokio registruotino turto, kurį reikėtų dalinti. Tai pagrindžia nekilnojamojo turto registro, VĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais duomenimis, iš kurių matyti, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, todėl nėra dalintino turto (CPK 178, 185 str.).

Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės).

Ieškovė teigia, kad bendrų kreditorinių įsipareigojimų ji ir atsakovas neturi. Nurodė, jog ji turi asmeninę prievolę kreditoriui UAB (duomenys neskelbtini), visi kiti nurodyti ir teismo nustatyti kreditoriai yra susiję su atsakovo prisiimtais įsipareigojimais, apie priteistas sumas, kurie jai nebuvo žinomi, sutikimo ji niekada nebuvo davusi. Po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, t. y. po 2024-01-18, atsakovas įgijo ir dar vieną naują kreditorių UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovės teigimu, atsakovo prievolės, kreditoriniai įsiskolinimai atsirado iš asmeninio atsakovo poreikio, jie nebuvo būtini bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Pagal turimus duomenis atsakovas yra skolingas šiems kreditoriams: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „J. I.“, O. I. OU, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „L. B.“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, (duomenys neskelbtini) teismas 2022-08-22 nuosprendžiu, iš dalies pakeistu (duomenys neskelbtini) teismo 2022-11-09 nuosprendžiu, iš atsakovo nukentėjusiajam R. K. priteista 1500 Eur neturtinės ir 200 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 250 Eur atstovavimo išlaidų, o (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai 851,54 Eur nukentėjusiojo R. K. gydymo išlaidų atlyginimas. (duomenys neskelbtini) teismo 2023-11-07 nuosprendžiu iš atsakovo nukentėjusiajai Z. B. priteista 1725 Eur turtinės žalos atlyginimo. Įstatyme numatyta, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu, todėl laikytina, jog atsakovas yra įsipareigojęs šiems kreditoriams (CPK 182 str. 1 d. 3 p.).

Atsakovas, tretieji asmenys buvo tinkamai informuoti apie santuokos nutraukimo procesą, jiems buvo sudaryta galimybė pateikti atsiliepimus, tačiau prieštaravimų, jog prievolės aukščiau minimiems kreditoriams būtų pripažintomis atsakovo asmeninėmis, nepareiškė, todėl laikytina, jog po šalių santuokos nutraukimo atsakovo prievolės, kylančios iš santykių su kreditoriais: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „J. I.“, O. I. OU, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „L. B.“, Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei prievolės atlyginti žalą pagal (duomenys neskelbtini) teismo 2022-08-22 nuosprendį, iš dalies pakeistą (duomenys neskelbtini) teismo 2022-11-09 nuosprendžiu, ir (duomenys neskelbtini) teismo 2023-11-07 nuosprendį Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Z. B. ir R. K. pripažintinos atsakovo asmeninėmis prievolėmis (CPK 178, 185 str.).

Ieškovė nurodo, jog turi prievolę kreditoriui UAB (duomenys neskelbtini) ir tai yra jos asmeninis įsiskolinimas. Šie kreditoriniai įsipareigojimai yra ieškovės asmeniniai, todėl prievolė šiam kreditoriui pripažintina asmenine ieškovės prievole (CPK 178, 185 str.).

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Sutuoktinis įgyja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio žalos atlyginimo. CK 3.70 straipsnio 2 dalis numato sutuoktiniui teisę reikalauti neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimo. Tai viena iš santuokos nutraukimo pasekmių, kurias išsprendžia teismas, nutraukdamas santuoką. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1000 Eur neturtinės žalos. Nustatydamas ieškovei priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas atsižvelgia į nustatytas byloje faktines aplinkybes, dėl kurių santuoka iširo, santuokos trukmę ir šalių turtinę padėtį, taip pat ieškovės išgyvenimus dėl atsakovo netinkamo elgesio. Prievolė atlyginti neturtinę žalą nustatyta įstatyme, dėl to ši žala turi būti atlyginama ją patyrusiam sutuoktiniui. Kai vieno sutuoktinio kalti pažeidžiantys santuokines pareigas veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį ar emocinį skausmą. Nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus, įvertinęs teisiškai reikšmingas aplinkybes. Teismas nustatė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jo elgesys, jo alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimas, azartinių žaidimų lošimas, psichologinis ir fizinis smurtas ieškovės atžvilgiu, daromos nusikalstamos veikos yra nesuderinamos su sutuoktinio pareigomis. Ieškovė patikslintame ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, jog dėl tokio atsakovo elgesio ji patyrė didelius išgyvenimus, stresą, įtampą ir gėdą prieš artimuosius, draugus ir pažįstamus, buvo sužlugdytos jos svajonės turėti darnią šeimą, todėl teismo prašo iš atsakovo priteisti 1000 Eur neturtinę žalą. Iš byloje esančių įrodymų teismas sprendžia, jog dėl atsakovo netinkamo elgesio ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, stresą, emocinį skausmą, nerimą dėl ateities, tačiau ieškovė nepateikė papildomų įrodymų, kurie pagrįstų, jog dėl santuokos išrimo kilo itin neigiamų ir ilgalaikių pasekmių sveikatai. Ieškovė teismui paaiškino, jog apie nusikalstamą atsakovo praeitį jai buvo žinoma dar prieš santuokos sudarymą, t. y. jau sudarydama santuoką ji turėjo įvertinti tokį atsakovo elgesį ir priimti sprendimą. Ji priėmė sprendimą tuoktis, todėl tik nusikalstamos veikos padarymas negali būti vertinamas, kad tokiu elgesiu atsakovas jai padarė 1000 Eur neturtinę žalą. Tačiau anksčiau nurodytas atsakovo netinkamas elgesys santuokos metu, jos atžvilgiu pavartotas smurtas, teismui leidžia spręsti, jog yra nustatytos visos bendrosios atsakomybės sąlygos: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys bei kaltė ir ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies, mažinant reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydį iki 400 Eur, kitą dalį atmetant (CK 3.70, 6.245-6.250 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo valstybei pagal VGTPT sprendimą, todėl iš atsakovo valstybei priteistinos 255 Eur bylinėjimosi išlaidos už turtinius ir neturtinius reikalavimus (CPK 83, 88, 96 str.). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei yra 222,04 Eur. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, o ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl iš atsakovo valstybei priteistinos 172 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88, 96 str.). Iš viso šios išlaidos valstybei sudaro 427 Eur (išlaidas valstybei mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis - bylinėjimosi išlaidos, įmokos kodas – 5662).

Valstybė už ieškovės atstovavimą patyrė 407,17 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, valstybei iš atsakovo priteistinos 350 Eur atstovavimo išlaidos (CPK 80, 88, 96, 99 str., jas mokėti jas mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 5630).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 282, 307, 376 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. Č. (pavardė prieš santuoką – K.), gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) administracijos Teisės ir personalo skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo D. Č. kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes – Č., K..

Tarpusavio išlaikymo nepriteisti.

Nepilnamečio vaiko L. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui L. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 270 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį, pradedant mokėti nuo 2023-03-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti uzufrukto teisę ieškovei D. Č. tvarkyti nepilnamečio vaiko L. Č. gaunamas išlaikymo lėšas.

Nustatyti atsakovo D. Č. bendravimo su nepilnamete dukra L. Č., tvarką: D. Č. įsipareigoja D. Č. netrukdyti bendrauti su dukra L. Č., jeigu tai neprieštaraus vaiko interesams.

Pripažinti atsakovo D. Č. asmeninėmis prievolėmis įsipareigojimus kreditoriams: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „J. I.“, O. I. OU, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „L. B.“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Z. B. ir R. K..

Pripažinti ieškovės D. Č. asmenine prievole neįvykdytą prievolę kreditoriui UAB (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei D. Č. iš atsakovo D. Č. 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo D. Č. valstybei 427 Eur (keturių šimtų dvidešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo D. Č. valstybei 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai dėl santuokos nutraukimo įregistravimo.