Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Andriui Kiuršinui, kaltinamajam M. S., jo įstatyminiams atstovams ir civiliniams atsakovams A. S., D. S., gynėjui advokatui Edvardui Vyzui, nukentėjusiojo T. M. įstatyminei atstovei E. R., bei jo atstovei advokatei Vilijai Jurčikonienei,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) J. B. vidurinės mokyklos 10 klasės moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d.

Aprašomoji dalis

n u s tatė:

K. M. S., 2008-06-22 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, lauko kelyje prie tilto per Aistos upelį, pasinaudodamas dėl mažametystės bejėgiška T. M., gim. (duomenys neskelbtini) būkle, tenkino lytinę aistrą su mažamečiu T. M. prieš šio valią, atlikdamas lytinį aktą analiniu būdu.

Šiais veiksmais, M. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d.

K. M. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio metu jam buvo 14 metų, o T. M. buvo 9 metai amžiaus. 2008-06-22 (duomenys neskelbtini) k. prie mokyklos susitiko su T. M. ir abu nusprendė nuvažiuoti motoroleriu prie upelio, kad išardyti bebrų užtvanką. Nuvykę į minėtą vietą prie tilto, bebrų užtvankos neardė, nes buvo sunku prie jos prieiti. Tada su T. M. sugalvojo pasimatuoti kurio lytinis organas yra ilgesnis. Kokiu būdu būtu abu matavę savo lytinius organus, nežino. Abiems nusimovus kelnes, pamatė už 150 metrų atstumu nuo jų, atvažiuojantį automobilį, kuriame sėdėjo moteris, kaip atpažino D. Vyriškio automobilyje nepastebėjo. Tada jis su T. M. apsimovė kelnes ir motoroleriu nuvažiavo. Kaime T. M. paleido prie autobusų stotelės. Jokių lytinių santykių tarp jo ir T. M. nebuvo, o liudytojai D. meluoja.

Kaltinamojo įstatyminė atstovė ir civilinė atsakovė A. S., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, jog M. S. yra jos sūnus ir jokių iškrypimų jo elgesyje nėra pastebėjusi. Įvykio metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dažytoja, o sūnus mokėsi mokykloje. Apie įvykį sužinojo 2008-06-22 būdama darbe. Grįžus sūnus aiškino, jog jokių lytinių santykių su T. M. neturėjo. Minėjo, jog tik buvo nuvažiavę prie bebro užtvankos. Kodėl jos sūnų visi apkalba – nežino. Tvirtina, jog visi nori pinigų. Jau buvo atėję į namus jų prašyti. Kai nedavė, tai visi pradėjo prieš juos liudyti. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.

Kaltinamojo įstatyminis atstovas ir civilinis atsakovas D. S. paaiškino, jog jo sūnus M. S. nėra blogas vaikas ir neturi jokių seksualinių nukrypimų. Kodėl kaimo žmonės jį apkalba, negali pasakyti. Pareikštas civilinis ieškinys jiems per didelis.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis M. S. savo kaltę neigia, tačiau ji pilnai įrodyta šiais įrodymais.

N. T. M., gim. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad prieš dvi savaites (buvo šeštadienis ar sekmadienis), apie 19.00 val., žaidė aikštelėje, kur motoroleriu atvažiavusiam M. pasiūlius, abu nuvažiavo pas draugą A. ir pakvietė jį pažaisti kamuoliu. Aikštelėje prie mokyklos, M. vaikščiojo nuogu užpakaliu, t.y., iki kelių nusimovęs kelnes ir apatines kelnaites. Tuo metu, pats buvo pasislėpęs už motorolerio ir į jį nežiūrėjo, nes jam buvo šlykštu. Taip pavaikščiojęs, M. užsimovė kelnes ir jie vėl žaidė. Po pusės valandos, paprašė M., kad šis jį parvežtų namo. Tačiau pastarasis jį nuvežė prie tilto, kur M. liepė jam nusimauti kelnes, nes kitaip neparveš į namus. Jis iki kelių nusimovė kelnes ir apatines kelnaites, o M. taip pat nusimovė kelnes ir apatines kelnaites. Daugiau nieko M. nesakė, o darė. T. M., tai ką jam darė M. S. parodė paveikslėliuose (paveikslėlyje Nr. 1, jis juodos spalvos rašikliu parodė berniuko lytinį organą, nubrėžė brūkšnį nuo lytinio organo žemyn - tai tas organas, kuriuo M. „darė“). Paveikslėlyje pažymėtą organą vadina „peliumi“. Su „peliumi“ M. jam darė į šią vietą (paveikslėlyje Nr. 2 jis parodė berniuko, atsisukusio nugara, užpakalį). M. „peliumi“ (parodė piešinyje Nr. 2 esančio berniuko lytinį organą) jam darė čia (parodė piešinyje Nr. 2 esančio kito berniuko užpakalį). K. M. tai darė su „peliumi“, jis matė. M. stovėjo jam iš nugaros pusės. Po to, T. M. savo parodymus pademonstravo su lėlėmis (jis paėmė dvi vyriškos lyties lėles - šviesiais plaukais (toliau „lėlė Nr. 1“) - tai T. M., ir tamsiais plaukais - tai M. (toliau tekste „lėlė Nr. 2“). Lėlę Nr. 2 pastatė lėlei Nr. 1 iš nugaros pusės. Jis buvo pasilenkęs į priekį (lėlę Nr. 1 palenkia per dubenį į priekį), M. stovėjo. Jis jautė, kad M. „pelių“ yra įkišęs jam gilyn, nes jam skaudėjo (ant lėlės Nr. 1 parodė, vietą kur skaudėjo - užpakalį). Įkišęs jam „pelių“, M. judėjo (su lėlėmis Nr. 1 ir Nr. 2 parodė judesius pirmyn ir atgal viena kitos atžvilgiu). Tai truko neilgai, nes juos pamatė teta. M. jį užsikėlė ant motorolerio ir jie pabėgo. Dar prieš darymą, M. jam liepė čiulpti „pelių“, bet jis atsisakė. Jis matė - Manto „pelius“ buvo minkštas, apie pusės sprindžio dydžio. Jis su Mantu apie pasimatavimą kieno „pelius“ ilgesnis - nekalbėjo. Kad iš M. „peliaus„ būtų ištekėjęs koks nors skystis - nematė. Tai ką jam liepė daryti M., jis nenorėjo daryti, bet sutiko, nes labai toli buvo namai. Apie tai kas įvyko, M. liepė niekam nesakyti. M. taip, kaip atsitiko prie tilto, jam yra daręs ir anksčiau, du kartus. Tai buvo praeitais metais Manto namuose. M. jam liepė nesakyti, sakė, jei pasakosiu tai jį pravardžiuos. M. jam darė lygiai tą patį apie ką pasakojo. Taip pat praeitais metais M. jam liepė čiulpti „pelių“. Tai vyko lauke, iš viso tris kartus, kai jį M. nusiveždavo motoroleriu. M. pažįsta apie 3 metus laiko, matydavosi kas trys dienos. (T. 1, b.l. 5-11).

Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė E. R. parodė, kad jos 9 metų amžiaus sūnus T. M. nuo 2008 m. birželio mėn. gyvena pas senelę G. M. (duomenys neskelbtini) kaime. Po Joninių, močiutės marti R. M. jai pasakė, kad Tomą laukuose išprievartavo M. S.. Paklausus, sūnus jai papasakojo, kad prie tilto lytiškai su juo santykiavo M. S. ir dėl to verkė. Po įvykio sūnaus charakteris labai pasikeitė, jis tapo nervuotas. Sūnui padarytą neturtinę žalą vertina 20000 litų, todėl palaiko prokuroro pareikštą civilinį ieškinį.

Liudytoja D. D. parodė, kad 2008-06-22, apie 19.00 val., su vyru automobiliu važiuojant (duomenys neskelbtini) k. pro upelį Aista, maždaug 200 m. atstumu, netoli tilto pamatė du vaikus. Iš toliau atrodė, jog jie tarp savęs galynėjasi, matėsi jų nuogumas. Privažiavus iki jų arčiau, pamatė, jog vienas vaikas, kaip atpažino T. M., guli ant motorolerio sėdynės išskėstomis ir iškeltomis aukštyn kojomis, o kitas, kaip atpažino M. S., stovi tarp jo išskėstų kojų ir atlikinėja judesius, panašius į lytinį aktą. Matėsi nuogi stovinčio M. S. sėdmenys, o ant motorolerio sėdynės gulintis T. M. taip pat buvo apsinuoginęs. Stebėjo atlikinėjamą lytinį aktą apie 3 minutes Kadangi šniokštė upės krioklys, tai vaikinai negirdėjo jų privažiuojančio automobilio variklio garso, todėl likus iki vaikinų apie 20-30 metrų, abu vaikai juos pamatę, susėdo ant motorolerio ir nuvažiavo link Bartninkų kaimo. Nei su Majauskais, nei su (duomenys neskelbtini) jokių piktumų neturėjo.

Liudytojas V. D. parodė, kad 2008-06-22, apie 19.00 val., su žmona automobiliu važiuojant iš (duomenys neskelbtini) k., esančios pievos, prie upelio „Aista“ tilto, pastebėjo stovintį motorolerį ir du berniukus. Vaikų nepažinojo. Privažiavus arčiau pamatė, kad vienas berniukas, nusimovęs kelnes, guli ant motorolerio sosto iškėlęs kojas, kurios judėjo, o kitas berniukas, nusismaukęs kelnes, stovėjo gulinčio berniuko tarpkojyje, gulinčiojo kojos jam buvo kažkur pečių lygyje ir judėjo tarsi atliktų lytinį aktą. Berniukų veiksmus jis stebėjo apie 1 min. Pamatę juos atvažiuojančius, berniukai užsimovė kelnes ir sėdę ant motorolerio pradėjo važiuoti. Kurį laiką, jie su automobiliu važiavo paskui juos, po to berniukai nusuko link (duomenys neskelbtini) k. Kai nuvežė priduoti pieną, tai sutiktas R. R. pasakė, jog matė, jog motoroleriu važiavo T. ir M..

Liudytojas R. R. parodė, kad T. M. ir M. S. pažįsta, su jais nepiktuoju. 2008-06-22, apie 17.00-18.00 val., būdamas prie gyvulių laukuose, už (duomenys neskelbtini) k. pagrindinio kelio, matė pagrindiniu keliu, link (duomenys neskelbtini) k., raudonos spalvos motoroleriu važiuojančius M. ir T. Tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) k. sutikti (duomenys neskelbtini) sakė, jog matė berniukus santykiaujant. Nebuvo girdėjęs, jog kaimo gyventojai būtų su (duomenys neskelbtini) konfliktavę.

Liudytoja G. M. parodė, kad anūkas T. M., pasibaigus mokslo metams, atvykdavo gyventi pas ją į kaimą. Jo tėvai girtauja ir yra išsituokę. Būdamas pas ją, anūkas su M. S. susitikdavo kiekvieną dieną, būdavo atvažiuodavo pastarasis su motoroleriu, pasiimdavo Tomą ir kartu išvažiuodavo. Nenorėjusi, kad anūkas bendrautu su M. S.. 2009-06-22 T. M., pasakęs, kad eina pas motiną, gyvenančią (duomenys neskelbtini), išėjo ir apie tris dienas į namus negrįžo. Iš D. D. sužinojo, kad ši matė, kaip M. S. su anūku T. M. ganykloje santykiavo. Kadangi anūkas jos vengė, todėl po trijų dienų paieškos jį sutikus gatvėje, pastarasis jai sakė apie buvusius lytinius santykius ir kad juos užtiko moteris, todėl jie pabėgo. Anūkas sakė, jog su M. S. jau yra santykiavęs tris kartus. Anūkas buvo nekalbus ir po šio įvykio labai pasikeitęs.

Liudytoja L.J. parodė, kad dirba socialinę darbuotoja ir 2008 m. birželį, tiksliau nepamena, į seniūniją atėjusios D. D. ir G. M. pasakė, kad M. išprievartavo T.. Pasakė pastarosioms, jog eitų į policiją ir parašytų pareiškimą.

Iš Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos VTAT pranešimo seka, kad jame užfiksuota informacija apie tai, kad 2008-06-25 (duomenys neskelbtini) seniūnijoje gautas pranešimas, kad T. M., gim. 1998-10-09, galėjo patirti seksualinį priekabiavimą ar netgi prievartą, nuo M. S. gim. 1994-06-18. M. S. veiksmus matė D. D. (T. 1, b.l. 2).

Iš daiktų pateikimo ir jų apžiūros protokolų seka, kad 2008-07-23 d. apžiūrėtas raudonos spalvos motoroleris valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį parteikė A. S., bei iš A. S. paimti M. S. rūbai – marškinėliai, kelnaitės, sportinės kelnės ( T. 1, b.l. 57-60, 62, 63-65).

Iš teismo medicinos specialisto išvados seka, kad T. M. kūne, o taip pat išeinamosios angos srityje sužalojimų nėra. T. M. kūne, žymių, jog su juo būtų santykiauta analiniu būdu, nėra. T. M. nėra lytiškai subrendęs, nes tyrimo laikotarpiu jam yra devyni metai. Iš T. M. išangės bei jos aplinkos tepinėliai nebuvo imami, nes po įvykio praėjo daugiau kaipo viena para laiko, todėl minėtas tyrimas netikslingas ( T. 1, b.l. 74).

Iš teismo medicinos specialisto išvados seka, kad M. S. kūne bei lytinių organų srityje sužalojimų nėra. M. S. kūne kokių nors žymių jog jis būtų santykiavęs analiniu būdu, nėra. Pasakyti ar M. S. lytiškai subrendęs, nėra galimybės, nes tam reikalingas jo spermos biologinis ištyrimas. Nuo M. S. varpos atspaudai ląstelių citologiniam tyrimui imti nebuvo, nes minėtas tyrimas, kadangi po įvykio yra praėję daugiau kaip dešimt dienų, nėra tikslingas ( T. 1, b.l. 77).

Iš Vaiko raidos centro specialisto išvados seka, kad T. M. nepakankamai suvokė, kas tai yra seksualinė prievarta, jog tai yra nusikalstama veika, jog būtina priešintis. Vaikas negalėjo tinkamai reaguoti į prievartą. Negalima nei patvirtinti nei paneigti, jog vaikas būtų buvęs išnaudojamas seksualiai anksčiau, iki tiriamo įvykio. Jis sugeba duoti parodymus, tačiau suvokimas apie bylą, vykstančius teisminius procesus menkas. Vaikui nebūdingas padidėjęs polinkis fantazuoti. Regimoji atmintis nesutrikusi. Galima teigti, jog sąmoningai įvykio aplinkybių berniukas nenutyli. Vaikas sugeba perteikti nusikalstamų veikų prasmę ir turinį pagal savo išsivystymo lygį, t.y. taip, kaip juos supranta. T. M. nustatyta diagnozė: Adaptacijos sutrikimas F 43.2. Seksualinė prievarta neigiamai paveikė Tomo psichinę sveikatą: tapo baimingas, nerimastingas, įsitempęs. Vaikas tapo liūdnas, tylus, mažai kalba. Šį traumuojantį patyrimą berniukas gali prisiminti visą savo likusį gyvenimą ir tai įtakos visus tolimesnius santykius su savo ir su priešingos lyties atstovais. Nesuteikus pagalbos galimi ilgalaikiai elgesio ir emocijų, asmenybės raidos sutrikimai. T. nėra išmokytas duoti parodymus prieš įtariamąjį (T.1, b.l. 15).

Iš parodymų patikrinimo protokolo seka, kad liudytoja D. D. parodė vietą, kur matė stovintį motorolerį ir su manekenu pademonstravo kokia poza ant motorolerio buvo T. M., tai yra pusiau gulomis sėdėjo skersai motorolerio ant jo sėdynės aukštyn iškeltomis ir išskėstomis kojomis ir parodė, kokia poza prie motorolerio stovėjo M. S., tai yra stovėjo tarp išskėstų ir aukštyn iškeltų T. M. kojų. Taip pat ji parodė vietą, kur ji važiavo automobiliu ir pamatė berniukus (T. 1, b.l. 97-101).

Iš asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolo seka, kad liudytoja D. D. nuotraukoje Nr. 3, atpažino M. S., kaip asmenį, kuris įvykio metu buvo nusismaukęs kelnes, matėsi jo nuogas užpakalis ir jis atliko judesius panašius į lytinį aktą su T. M. (T. 1, b.l. 103-105).

Iš asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolo seka, kad liudytoja D. D. nuotraukoje Nr. 2 atpažino T. M., kaip asmenį, kuris įvykio metu pusiau gulėjo ant motorolerio su numautomis kelnėmis (T. 1, b.l. 106-108).

Iš parodymų patikrinimo protokolo seka, kad liudytojas V. D. parodė vietą, kur matė stovintį motorolerį ir su manekenu pademonstravo kaip ant motorolerio sėdėjo T. M., tai yra skersai motorolerio ant jo sėdynės ir kokia poza prie motorolerio stovėjo M. S., tai yra tarp iškeltų pusiau sėdinčio T. M. kojų. (T. 1, b.l. 114-118).

Iš asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolo seka, kad liudytojas V. D. nuotraukoje Nr. 3, atpažino M. S. (T. 1, b.l. 120-122).

Iš asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolo seka, kad liudytojas V. D. nuotraukoje Nr. 2, atpažino T. M. (T. 1, b.l. 123-125).

Iš VšĮ Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro, Vilkaviškio ligoninės pažymose pateiktos informacijos seka, kad D. D. ir V. D. dėl regos sutrikimų, į minėtas gydymo įstaigas nebuvo kreipęsi. (T. 1, b.l. 128, 129, 130, 132).

Iš parodymų patikrinimo protokolo seka, kad liudytojas R. R. parodė vietą, kur matė motoroleriu važiuojančius M. S. ir T. M. (T. 1, b.l. 137-140).

Iš asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolo seka, kad liudytojas R. R. nuotraukoje Nr. 3, atpažino M. S., (T. 1, b.l. 142-144).

Iš asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolo seka, kad liudytojas R. R. nuotraukoje Nr. 2, atpažino T. M. (T. 1, b.l. 145-147).

Iš gimimo liudijimo seka, kad M. S. yra gimęs 1994-06-18 (t. 2, b. l. 5).

Iš gimimo įrašo seka, kad T. M. yra gimęs 1998-10-09 (t. 1, b. l. 22).

Įrodymų vertinimas.

Kaltinamasis neigia tenkinęs savo lytinę aistrą su 9 metų amžiaus T. M. analiniu būdu, tvirtina, jog T. M. iniciatyva abu buvo nusimovę kelnes tikslu pasimatuoti kurio lytinis organas yra ilgesnis, tačiau pripažįsta, jog iš įvykio vietos pabėgo pamačius automobiliu atvažiuojančią moterį. Tuo tarpu mažametis nukentėjusysis T. M. tvirtina, jog prie tilto, M. S., palenkęs jį į priekį, prieš jo valią lytiškai santykiavo su juo analiniu būdu. Jokios kalbos tarp jų apie lytinių organų matavimąsi nebuvo. Specialisto išvada nustatyta, jog T. M. nebūdingas padidėjęs polinkis fantazuoti ir jis nėra išmokytas duoti parodymus prieš įtariamąjį. Nukentėjusiojo parodymus pilnai patvirtina ir liudytojai D. ir V. D., kurie patvirtina, jog matė T. M. apsinuoginusį ir pusiau gulintį nugarine kūno puse ant motorolerio sėdynės išskėstomis ir iškeltomis aukštyn kojomis, o M. S., nusmauktomis kelnėmis stovėjo tarp jo išskėstų kojų ir atlikinėjo judesius, panašius į lytinį aktą. Baudžiamojoje byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kurie patvirtintu kaltinamojo įstatyminių atstovų teiginius, jog minėti liudytojai būtų norėję iš jų gauti pinigų, dėl to jų sūnų apkalbą, ar visi kaimo gyventojai būtų prieš juos priešiškai nusiteikę. Tiek iš nukentėjusiojo, tiek iš minėtų liudytojų turinio seka, jog įvykio metu, M. S., įvesdamas lytinę varpą T. M. į išeinamąją angą, tenkino su juo lytinę aistrą analiniu būdu. Minėtoje dalyje, tiek nukentėjusiojo, tiek ir liudytojų parodymai pilnai sutampa. Specialisto išvadoje taip pat konstatuota, kad seksualinė prievarta neigiamai paveikė Tomo psichinę sveikatą: tapo baimingas, nerimastingas, įsitempęs. Vaikas tapo liūdnas, tylus, mažai kalba. Tačiau skiriasi nukentėjusiojo nupasakota ir liudytojų D. ir V. D. matyta nukentėjusiojo ir kaltininko tarpusavio padėtis lytinės aistros tenkinimo metu. Tačiau nustatyta, jog T. M. įvykio metu buvo tik 9 metai amžiaus, specialisto išvada nustatyta, kad T. M. sugeba perteikti nusikalstamų veikų prasmę ir turinį pagal savo išsivystymo lygį, t.y. taip, kaip juos supranta, jam nustatyta diagnozė: Adaptacijos sutrikimas. Sąmoningai įvykio aplinkybių nenutyli. Todėl teismas, siekdamas pašalinti visus prieštaravimus, nustatydamas kokioje kaltinamojo ir nukentėjusiojo tarpusavio padėtyje vyko seksualinis prievartavimas, vadovaujasi liudytojų D. ir V. D. parodymais, kuriais netikėti nėra pagrindo. Kaltinamasis, net ir esant akivaizdiems įrodymams, neigia savo kaltę, o be to, ir ekspertizės išvadoje konstatuota, kad M. S. nesėkmės atveju būdingas padidintas gyvybiškumas, kaltės neigimas, todėl jis gali sąmoningai nutylėti dalį įvykio aplinkybių, todėl įvertinus jau išdėstytas aplinkybes, teismas M. S. parodymus vertina kritiškai, kaip norą išvengti atsakomybės. Nors iš teismo medicinos specialisto išvados seka, kad T. M. kūne, o taip pat išeinamosios angos srityje sužalojimų nėra ir nėra žymių, jog su juo būtų santykiauta analiniu būdu, tačiau nustatyta, jog specialisto nukentėjusysis buvo apžiūrėtas tik penktą dieną po įvykio, todėl visos žymės, jeigu tokių buvo, turėjo išnykti, tačiau ir sužalojimų nekonstatavimas, nepaneigia byloje esančių įrodymų dėl lytinio akto analiniu būdu fakto buvimo.

Atsižvelgiant į paminėtą, neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis M. S., 2008-06-22 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, lauko kelyje, prie tilto per Aistos upelį, pasinaudodamas dėl mažametystės bejėgiška T. M. gim. (duomenys neskelbtini) būkle, tenkino lytinę aistrą su mažamečiu T. M. prieš šio valią, atlikdamas lytinį aktą analiniu būdu, todėl jo veika teisingai kvalifikuota Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. Teismų praktikoje lytinis aktas analiniu būdu su mažamečiu asmeniu prilyginamas pasinaudojimu dėl mažametystės bejėgiška būkle. Netikėti nukentėjusiojo parodymais, jog kaltinamasis su juo tenkino lytinę aistrą analiniu būdu prieš jo valią, teismas neturi pagrindo.

Nustatyta, jog kaltinamasis veikė tiesioginės tyčios forma, tai yra darydamas veiką, suvokė pavojingą jos pobūdį ir norėjo taip veikti.

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvados seka, kad M. S. nekonstatuota jokio psichinio sutrikimo, jis pilnai galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Įtariamo įvykio metu-2008-06-22 (santykiavimas su T. M. analiniu būdu) nekonstatuojama jokio psichikos sutrikimo. Jis pilnai galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Įvykio metu M. S., atsižvelgiant į jo protinio išsivystymo lygį, emocinę būseną, suvokimo metu bei situacijos ypatumus, gebėjo suvokti atliekamų seksualinių veiksmų esmę, pobūdį ir reikšmę. Dabartiniu metu M. S. nekonstatuojama jokio psichikos sutrikimo, nestebima jokio psichikos elgesio nukrypimų, susijusių su padidintu lytiniu aktyvumu. M. S. sugeba teisingai suvokti tiriamas aplinkybes bei duoti apie juos parodymus. Jis gali sugebėti objektyviai perteikti jo atliktų nusikalstamų veikų prasmę ir turinį. Tiriamajam nesėkmės atveju būdinga padidintas gyvybiškumas, kaltės neigimas, todėl jis gali sąmoningai nutylėti dalį įvykio aplinkybių. Šioje baudžiamojoje byloje M. S. yra įtariamasis, nagrinėjami įvykiai neveikia psichotraumuojančiai, todėl ir negalėjo trikdyti sugebėjimų logiškai, nuosekliai mąstyti. Pagal savo psichikos sveikatos būklę M. S. dabartiniu metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Gali duoti parodymus ikiteisminiame tyrime, dalyvauti ir būti apklausiamas teismo posėdyje. Jam nereikalinga taikyti priverčiamųjų gydymo priemonių (T. 1, b.l. 198-199).

Kaltinamojo M. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką įvykdė būdamas nepilnametis (LR BK 59 str. 2 d.).

K. M. S. iš Bartninkų seniūnijos, VTAT, Bartninkų J. B. vidurinės mokyklos charakterizuojamas patenkinamai (T. 2, b.l. 8, 9-10, 12, 14).

Vilkaviškio rajono apylinkės l.e.p. vyriausiasis prokuroras A. F., ginant viešąjį interesą, pareiškė civilinį ieškinį 20 000 Lt sumai ir prašo priteisti iš M. S., o šiam neturint uždarbio ar turto, subsidiariai iš jo tėvų atsakovų D. S. ir A. S. ieškovui T. M. 20000 litų padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Prokuroras savo ieškininį reikalavimą grindžia tuo, kad dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų, T. M. tapo baimingas, nerimastingas, įsitempęs, neramus, baikštus, vengiantis aplinkinių dėmesio, tai yra jam sukelti stiprūs dvasiniai išgyvenimai bei sukrėtimai, galimi ilgalaikiai elgesio, emocijų, bei asmenybės raidos sutrikimai. (T. 1, b.l. 18-19)

LR CK 6.250 str. 1 d. konstatuota, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kt.

Nustatyta, jog T. M., dėl M. S. nusikalstamų veiksmų, patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, galimi ilgalaikiai elgesio, emocijų, bei asmenybės raidos sutrikimai, todėl jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

LR CK 6.250 str. 2 d. konstatuota, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, o taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nustatyta, jog kaltinamasis M. S., nusikalstamą veiką įvykdė ką tik suėjus 14 metų, šiuo metu mokosi vidurinėje mokykloje, nedirba ir jokiomis piniginėmis lėšomis savarankiškai nedisponuoja, motina šiuo metu nedirba, tačiau darbinga, tėvo gaunamos pajamos nedidelės, tačiau jie disponuoja turtu, nusikalstamą veika padaryta tiesioginės tyčios forma, todėl įvertinus nusikalstamos veikos pasekmes ir atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, civilinis ieškinys tenkintinas pilnai 20000 litų sumai.

Teismas, skirdamas bausmę M. S., atsižvelgia į veikos pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį – įvykdė nusikalstamą veiką, priskirtą prie labai sunkių, jo asmenybę – teisimas pirmą kartą, charakterizuojamas patenkinamai, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į nusikaltimo pasekmes, o taip pat į BK 54 str. 2 d., 80 str., 91 str. išvardintus bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus, todėl jam skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė, žemesnė negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Nustatyta, jog M. S. nusikalstamą veiką padarė tik ką suėjus amžiui, nuo kada galima baudžiamoji atsakomybė, tai yra nusikalstamos veikos padarymo metu jam buvo sukakę 14 m. ir 4 dienos, (duomenys neskelbtini) seniūno tvirtinimu, M. S. didžiąją dalį laiko praleisdavo su teta ir gatvėje su draugais, nes tėvas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, o motina dirbo Vilkaviškyje, tai yra nepilnamečio priežiūra nebuvo pakankama, iš Bartninkų J. B. vidurinės mokyklos charakteristikos matyti, jog su M. S. kildavo trumpalaikių elgesio problemų ypač kai skyrėsi tėvai, Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja M. S. charakterizuoja patenkinamai, byloje nėra pateikta duomenų, jog po inkriminuojamos veikos padarymo, M. S. elgtųsi netinkamai, todėl įvertinus išdėstytą, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai M. S. bus pasiekti, be realaus jos atlikimo, tai yra atidedant jos vykdymą ir paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemones.

Rezoliucinė dalis

n usprendė:

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. ir nubausti 4 ( ketveriems ) metams laisvės atėmimo.

LR BK 92 str. pagrindu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) metams ir BK 82 str. 1d. 5 p., 87 str. 1 d., 2 d. 1 p., 3 d. 5 p. pagrindu 12 ( dvylikos ) mėnesių laikotarpiui įpareigoti:

1. Būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

1. Be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Kardomąją priemonę, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, palikti nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš M. S. nukentėjusiajam T. M. 20000 (dvidešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo, o šiam neišgalint sumokėti, priteisti iš jo tėvų A. S. ir D. S. po 10000 litų T. M. neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo jo nuorašo gavimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, per šį teismą.