Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriaus atstovei Vidai Jašinskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Didvyžių socialinės globos namų pareiškimą, dėl fizinio asmens veiksnumo būklės peržiūrėjimo, suinteresuotas asmuo A. B., išvadą teikianti institucija – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė pareiškimą palaikė, paaiškino, kad pradžioje kreipėsi į Vilkaviškio rajono apylinkės teismą dėl neveiksnumo sričių A. B. patikslinimo, tačiau bylos nagrinėjimo metu teismas suabejojo A. B. neveiksnumu, rekomendavo kreiptis dėl paties neveiksnumo peržiūrėjimo. A. B. globos namuose gyvena nuo 2001 metų, šiuo metu yra visiškai savarankiška, naudojasi internetu, domisi naujienomis, jas vertina adekvačiai, o sritys, kuriose ji galėtų veikti savarankiškai yra apribotos. Prašo pripažinti A. B. veiksnia. Pripažinus A. B. veiksnia, ji ir toliau gyventų globos namuose, tačiau turėtų galimybę savarankiškai nuvažiuoti apsipirkti, išvažiuoti iki 3 dienų iš globos namų ir pan.

Suinteresuoto asmens A. B. atstovas prašo pareiškimą tenkinti.

Išvadą teikiančios institucijos Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriaus atstovė palaikė pareiškėjos pareiškimą ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2001-02-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3373/2001 A. B. pripažinta neveiksnia (b. l. 5). Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2002-11-25 nutartimi A. B. nustatyta globa, globėju paskirtas Didvyžių pensionatas (b. l. 6). 2016-05-18 Išvada dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus Nr. 19 (b. l. 7-8) patvirtina, kad asmeninių turtinių santykių srityje: 1.1.Asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais: A. B. puikiai orientuojasi laike ir aplinkoje, pažįsta pinigus, suvokia jų vertę, geba planuoti savo biudžetą, konvertuoti eurus į litus. Moteris sugeba sudaryti jai reikalingų produktų sąrašą, lengvai užmezga pageidaujamą kontaktą, noriai bendrauja. Puikiai kalba, skaito ir rašo lietuvių bei rusų kalbomis. A. B. geba savarankiškai pasirūpinti maisto produktų įsigijimu, taip pat atlikti kitus veiksmus, susijusius su mokėjimais už komunalines paslaugas; 1.2.Asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas: A. B. geba savarankiškai įvertinti savo finansinę situaciją ir numatyti pasekmes, nori tvarkyti savo finansinius reikalus savarankiškai. Moteris išsamiai apibūdina visas aplinkybes, susijusias su lizingo, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu, suvokia atsakomybę; 1.3 .Kilnojamo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo: A. B. savarankiškai supranta visą jai pateikiamą informaciją, geba priimti sprendimus, numatyti pasekmes sudarant pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo ir kitų sandorius; 1.4. Nekilnojamo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo: A. B. pasakoja, kad praeityje yra finansiškai nukentėjusi dėl savo patiklumo, išanalizavusi klaidas ir pasimokiusi iš jų. Moteris supranta nekilnojamojo turto vertę, geba paaiškinti disponavimo turtu esmę ir visus veiksmus sudarant pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandorius ir kt.; 1.5. Paveldėjimo teisiniai santykiai: A. B. suvokia jai pateikiamą informaciją ir į užduodamus klausimus, susijusius su teisiniais santykiais, atsako nuosekliai ir prasmingai. Moteris sugeba savarankiškai įvertinti aplinkybes ir numatyti pasekmes, priimti sprendimus, todėl galėtų priimti palikimą, sudaryti testamentą ir kt.; 1.6. Dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje: A. B. supranta pateikiamą informaciją, geba įvertinti realią situaciją, suvokia galimas pasekmes. Moteris pripažįsta, kad būtų sunku savarankiškai pradėti naują veiklą, nes, gyvendama globos namuose, atitrūko nuo jos ir patikino, kad neketina tai daryti, tačiau mano, kad galėtų savarankiškai dalyvauti ūkinėje komercinėje veikloje tiek juridinių asmenų steigime, tiek verstis individualia veikla; 2. asmeninių neturtinių santykių srityje: 2.1. Savitvarkos įgūdžių sritis: A. B. savarankiškai atlieka visus buities ir kitus kasdienius darbus. Moteris savarankiškai pasirūpina asmenine higiena, tvarkosi ir skalbiasi rūbus. Moteris aktyviai dalyvauja globos namų veiklose, mėgsta megzti, skaityti, aptarti naujai perskaitytas knygas, diskutuoti teologijos temomis; 2.2. Sveikatos priežiūros sritis: A. B. žino visų savo naudojamų vaistų pavadinimus, stiprumą, tarptautinius pavadinimus, veikimą. Moteris laisvai naudojasi internetu, geba rasti jai reikiamą informaciją, įvertinti sveikatos priežiūros paslaugų poreikį ir kreipimosi dėl jų eigą, suvokia gydymosi būtinumą; 2.3. Šeimos santykių sritis: A. B. suvokia teisinių ryšių tarp asmenų pagrindą, pati teigia, kad šeimos kurti nenorėtų, kaip priežastį įvardina savo amžių ir charakterio savybes (vertina ramybę, įpratusi savarankiškai priimti sprendimus dėl savo laisvalaikio ir nenorėtų nieko keisti). A. B. geba savarankiškai, nuosekliai ir tiksliai paaiškinti savo sprendimo esmę ir priežastis, priimti sprendimą dėl santuokos sudarymo, įgyvendinimo tėvų valdžios - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir pan.; 2.4. Asmens gebėjimas būti globėju: A. B. geba savarankiškai pasirūpinti savimi ir asmeniniais poreikiais, geba savarankiškai įvertinti visas aplinkybes ir numatyti pasekmes dėl tam tikro savo sprendimo priėmimo, todėl galėtų būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; 2.5. Darbo teisinių santykių sritis: A. B. kalba nuosekliai, aiškiai, geba išsamiai pateikti visą reikiamą informaciją apie save. Moteris gali perskaityti, suprasti ir pasirašyti pateikiamus dokumentus, todėl galėtų sudaryti darbo sutartį atitinkančią jos galimybes, poreikius ir pan. A. B. geba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus tiek turtinių, tiek asmeninių neturtinių santykių srityse.

Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto (b. l. 24-26) nustatyta, jog A. B. konstatuojamas psichikos sutrikimas – Paranoidinė šizofrenija, pagal savo psichikos būklę, A. B. iš dalies gali suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti turtinių santykių srityse ir kitose asmeninių neturtinių santykių srityse. A. B. gali suprasti savo veiksmų esmę asmeninių neturtinių santykių sferoje – savitvarkos įgūdžių srityje.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje (CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Asmens pripažinimas neveiksniu – tai procedūra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinio santykio subjekto, statuso pasikeitimą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą socialinėmis ir teisinėmis pasekmėmis iš esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš kitų visuomenės narių tarpo. Procesas dėl asmens pripažinimo veiksniu laikytinas pradinio proceso, kuriame buvo sprendžiamas pripažinimo neveiksniu klausimas, tęsiniu. Teismas turi teisę peržiūrėti sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ir sprendžia, ar yra pagrindas panaikinti arba pakeisti teismo sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 469 straipsnis).

Teismas, spręsdamas klausimą, dėl asmens pripažinimo neveiksniu ( veiksniu), turi įvertinti esminį žmogaus, kaip teisinių santykių subjekto, statuso pasikeitimą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą socialiniais ir teisiniais padariniais iš esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimą iš kitų visuomenės narių tarpo. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pripažintas neveiksniu asmuo praranda daugelį savo prigimtinių ir pilietinių teisių, tarp jų teisę disponuoti savo turtu bei tvarkyti su juo susijusius reikalus, teisę į darbą, santuoką, teisę balsuoti, rinktis gyvenamąją vietą, taip pat teisę keiptis į teismą bet kokiais klausimais, įskaitant ir klausimą dėl jo statuso peržiūrėjimo, o teismo paskirtas globėjas ir (ar) turto administratorius neapibrėžtam laikotarpiui tampa jo atstovu pagal įstatymą, sprendžiančiu visus su neveiksniu pripažinto asmens ir jo turtu susijusius klausimus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas nurodo, kad neveiksnumo nustatymu asmens tolesniam gyvenimui padaroma lemiama įtaka. Visišką asmens veiksnumo apribojimą EŽTT laiko itin griežta priemone Konvencijos 8 straipsnio, užtikrinančio asmeniui sritį, kurioje jis gali laisvai plėtoti ir įgyvendinti savo asmenybę, prasme, todėl pabrėžia, kad psichinio sutrikimo, netgi rimto, buvimas negali būti vienintelė priežastis, pateisinanti visišką veiksnumo apribojimą.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu betarpiškai išklausęs pačios pripažintos neveiksnia A. B. paaiškinimus, įvertinęs ekspertizės akto išvadas, daro išvadą, kad A. B. pagal jai diagnozuotą psichikos sutrikimą, supranta savo veiksmus ir juos gali valdyti bei valdo. A. B. visose asmens gyvenimo srityse turi galimybę veikti savarankiškai, jai nereikalinga nuolatinė kito asmens globa, o taip pat nėra reikalingas jos turto administratorius (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 185 straipsnis).

Teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, konstatuoja, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2001-02-27 sprendimas panaikintinas (CPK 469 straipsnio 4 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 468, 469 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2001-02-27 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3373/2001, kuriuo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinta neveiksnia.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.