Kauno apylinkės teismo sprendimas

2011-02-19 · Civilinė byla Nr. 2-2657-774/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-02-19
Bylos Nr.
2-2657-774/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Valdonė Račiūnienė
Ieškovas
J. U.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijos, Kauno miesto savivaldybei
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2657-774/2011Procesinio sprendimo kategorija 116.1;30.6;50.11.2.(S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 19 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Valdonė Račiūnienė, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant ieškovui J. U., jos atstovei advokatei V. T., atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei E. A., teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. U. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas pripažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas pateikė ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, kuriame reiškia reikalavimą pripažinti jam teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas, esančias Kaune, M. g.21-38, pagal LR butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis, įpareigojant atsakovę sudaryti su juo šio buto pirkimo-pardavimo sutartį.

Šalies argumentai

Ieškovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Ieškovo atstovė palaikė savo atstovaujamojo ieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškinys teisėtas, pagrįstas ir įrodytas. Paaiškino, kad ieškovas yra buto, esančio M. g. 21-38, Kaune, nuomininkas. Ankstesnis šio buto nuomininkas buvo jo tėvas A. K., kuris mirė, o po jo mirties nuomos sutartis buvo perrašyta ieškovo vardu. Pažymėjo, kad buvęs ginčo buto nuomininkas, ieškovo tėvas laiku, tebegaliojant Butų privatizavimo įstatymui 1992 m. sausio 6 d. pareiškimu kreipėsi į atsakovą prašydamas privatizuoti ginčo butą. Pareiškimą pagal tuo metu galiojusią tvarką padavė tuometiniam inventorizacijos biurui, kur pareiškimas buvo priimtas ir jam suteiktas registracijos numeris P-29887, buvo parengta inventorinė byla, todėl privatizavimo procedūros turėjo būti tęsiamos. Prašo nesiremti atsakovo struktūrinio padalinio išduotu raštu, kad Privatizavimo skyriuje nėra ginčo buto Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu pateikto prašymo ir kitų dokumentų, kadangi nurodytas raštas išduotas atsakovės, kuri byloje turi teisinį interesą. Teisiniai santykiai dėl ieškovo nuomojamo buto privatizavimo atsirado galiojant Butų privatizavimo įstatymui, nes šio įstatymo galiojimo metu ieškovo tėvas išreiškė atsakovui savo valią dėl ginčo buto privatizavimo. Tai patvirtina ieškovo pateiktas pareiškimo nuorašas, Registrų centro raštas, kad buvo paruošta buto inventorinė byla buto privatizavimui. Atsakovė neįrodė, kad ginčo buto inventorinė byla buvo parengta kitam tikslui. Nesutinka, kad paduotame pareiškime šeimos narių parašai nepatvirtinti notariškai, kadangi 1991-10-23 Vyriausybės potvarkis leido parašus tvirtinti butų ūkio tarnyboms, kas ir buvo padaryta. Ieškovo tėvas įgijo subjektinę teisę privatizuoti ginčo gyvenamąsias patalpas galiojant Butų privatizavimo įstatymui, tačiau negalėjo įgyvendinti šios teisės dėl užtrukusios procedūros. Atsiliepime į ieškinį atsakovė prašo ieškinį atmesti ir taikyti ieškinio senaties terminą. Nesutinka su atsakovės argumentu, kad ieškovas apie savo teisės pažeidimą žinojo galiojant Butų privatizavimo įstatymui. Ieškovo tėvas nuo pat prašymo privatizuoti butą pateikimo nuolat domėjosi savo reikalais, tačiau atsakovo darbuotojai nuolat jam aiškino, kad dokumentai buto privatizavimui dar neparuošti, nurodė laukti pranešimo. Tik tuomet, kai buto nuomos sutartis buvo perrašyta ieškovo vardu, jam 2006m. rugpjūčio mėnesį nuvykus į savivaldybę, ieškovas sužinojo, kad butas nebus privatizuotas ir paaiškino kreiptis į teismą, todėl ieškinio senatis skaičiuotina nuo 2006m. rugpjūčio mėnesio. Rašytinio įrodymo ieškovas pateikti negali dėl savo teisinio neišprusimo. Butų privatizavimo klausimus sprendė skirtingos atsakovės tarnybos, perduodant ne visi dokumentai išlikdavo. Ieškovo paaiškinimai, rašytiniai įrodymai patvirtina savalaikiai pradėtą ginčo buto privatizavimo procedūrą ir ieškinio pagrįstumą. Ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais. Paaiškino, kad nėra duomenų, kad ieškovo tėvas pateikė visus buto privatizavimui reikiamus dokumentus. Su ieškiniu ir jame išdėstytais motyvais nesutinka, kadangi jis nepagrįstas ir neįrodytas. Paaiškino, kad ieškovas neįrodė, kad jo tėvas norėjo ir stengėsi privatizuoti nuomojamą butą, byloje nepateikti įrodymai, kad jis tinkamai kreipėsi dėl buvo privatizavimo nustatytais terminais, o privatizavimo procedūra buvo nebaigta dėl savivaldybės kaltės. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovo tėvas tinkamai rūpinosi savo subjektinių teisių įgyvendinimu. Nepripažįsta, kad prašymas privatizuoti butą buvo pateiktas tinkamai, nes dokumentai turėjo būti perduoti Kauno miesto savivaldybei ir ten saugomi. Ar visų, anksčiau vykdžiusių privatizavimo procedūras savivaldybės tarnybų dokumentai buvo perduoti dabartinei Privatizavimo tarnybai, kada, kokiu pagrindu ir kaip tai įforminta, paaiškinti negalėjo. Ar piliečiams, pateikusiems prašymus buvo pranešama apie privatizavimo eigą, nežino. Prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

Šalies argumentai

L. V. R. paaiškino, kad su ieškovu pažįstamas kaip buvęs jo kaimynas. Jam yra žinoma, kad tėvai ėjo kartu tvarkyti dokumentus dėl buto privatizavimo 1992 metais žiemos metu, kartu su ieškovo tėvais. Ėjo į butų ūkio tarnybą Vytauto prospekte, po to į inventorizacijos biurą Ožeškienės gatvėje. Jo buto privatizavimo dokumentus pavyko susitvarkyti greičiau, butas buvo privatizuotas 1995metų gegužės mėnesį. Ieškovo klausė kaip su jo buto privatizavimu, sužinojo, kad išeis privatizuoti. 2007 per ieškovo gimtadienį klausė dėl jo buto privatizavimo, nuo to laiko pradėjo ieškovas sakyti, kad neišeis privatizuoti, yra galimybė tik teismo būdu. Žino, kad ieškovas kreipėsi į savivaldybę, kur gavo atsakymą, kad reikia laukti, apie ką savivaldybė praneš raštu. Žino, kad K.s lankėsi savivaldybėje, jis su juo važiavo į savivaldybę, į namų valdybą, iš jo žinojo, kad reikia laukti. 1994-1995 į savivaldybę vyko su ieškovu ir jo tėvu, jis pats pavežė ieškovą su tėvu į savivaldybę į Laisvės alėją, matė kaip dokumentus nešė, priduodant dokumentus pats nedalyvavo. Dar vėliau kartu su ieškovo motina buvo savivaldybėje gal po metų, 1995- siais, pats kartu nėjo, jo prašė padėti pavežti ieškovo šeimą. pavežiau. Savivaldybėje liepė laukti, sakė atsiųs laišką ieškovui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad ieškovas yra 52,04 kv. m bendro ploto buto, esančio M. g. 21-38, Kaune, susidedančio iš 2-jų kambarių – 16,28 kv.m ir 20,20 kv.m bendro ploto, atskiros 6,82 kv. m virtuvės ir pagalbinių patalpų, nuomininkas. Butas priklauso Kauno miesto savivaldybei ( b.l.15-19,37). J. U. (ankstesnė pavardė – K.-b.l.11) ginčo bute nuolatinai registruotas nuo 1991 metų, kaip buvusio pagrindinio buto nuomininko, tėvo A. K. šeimos narys. Į orderį įrašytas 1980 m.gruodžio 25d. (b.l.13-14, 20-21). Buvęs ginčo buto nuomininkas ieškovo tėvas A. K. mirė 2003 m. rugpjūčio 29 dieną, motina M. S. P. mirė 2009 m. kovo aštuonioliktą dieną ( b.l. 8,9).

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004m. spalio 15d. įsakymu Nr.A-2591 nuomos sutartis pakeista ieškovo vardu ( b.l.15-19 ). Valstybės įmonės registrų centras Kauno filialo duomenimis J. U. Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi ir neturėjo ( b.l. 26). Duomenų, kad ieškovas pasinaudojo LR Butų privatizavimo įstatymu, byloje nėra.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Privatizavimo skyriaus 2011-01-12 rašte Nr. 66-3-19 nurodyta, kad Privatizavimo skyriuje A. K., M. S. P., J. K. ( U.) Butų privatizavimo įstatymo laikotarpiu pateikto prašymo ir kitų dokumentų dėl gyvenamųjų patalpų M. g. 21-38, Kaune, nėra ( b.l. 35 ).

Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo duomenimis, A. K. pareiškimas dėl nuomojamo buto, esančio M. g. 21-38, Kaune, užregistruotas pareiškimų registravimo žurnale Nr. P-29887, buto techninės apskaitos byla buvo paruošta. Privatizavimas neužbaigtas. Dokumentai neišlikę, nes jų ilgalaikis saugojimas nenumatytas, dokumentai turėjo būti perduoti Kauno miesto savivaldybei ( b.l. 22). Šiuos duomenis patvirtina ir ieškovo pateiktas pareiškimo nuorašas, kuriame nurodytos tapačios aplinkybės ( b.l. 45 ). Duomenų, kad ieškovo tėvo A. K. 1992m. sausio 6d. prašymas Nr. P-29887 Kauno miesto savivaldybei iš viso buvo nepaduotas, kaip teigia atsakovė, byloje nėra. Nurodytų aplinkybių atsakovės atstovė nepaneigė ir nenuginčijo. Darytina išvada, kad buvo ketinama ginčo butą privatizuoti įstatymų nustatyta tvarka, tai yra perleisti ieškovo tėvo A. K. nuosavybėn, tačiau kokia to prašymo nagrinėjimo eiga, kas buvo daroma su jo pateiktais dokumentais toliau ir kokie pateikto prašymo nagrinėjimo rezultatai, atsakovės atstovė paaiškinti negalėjo. Nėra paneigti ieškovo atstovės paaiškinimai kad dėl funkcijų, susijusių su butų privatizavimu pavedimo spręsti kitoms savivaldybės tarnyboms, pateikti dokumentai neišliko. Dėl to ieškovo tėvas negalėjo savalaikiai pasinaudoti buto privatizavimo teise. Pagal tuo metu galiojusį Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnį, butą turėjo teisę privatizuoti asmenys, kurie buvo perkamo buto nuomininkai arba jų šeimos nariai, todėl darytina išvada, kad šią teisę turėjo ir ieškovo tėvas, kuria jis pasinaudojo nuo prašymo padavimo atsakovei momento, 1992m. sausio 6 dienos. Tai neginčijamai patvirtina Registrų centro Kauno filialo raštas dėl buto privatizavimo(b.l.22), iš kurio matyti, kad privatizavimo procedūra dėl buto M. g. 21-38 privatizavimo pradėta 1992-01-06. Šią aplinkybę patvirtina bylos rašytiniai rodymai ieškovo ir jo atstovės paaiškinimai, liudytojo V. R. parodymai.

Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, dėl kokių priežasčių visi piliečių pateikti savivaldybei butų privatizavimo dokumentai neišliko ir kas kaltas dėl ieškovo nuomojamo buto pirkimo pardavimo sutarties nesudarymo. Atsakovės atstovė tai pat negalėjo paaiškinti ar vykdant butų privatizavimą buvo laikomasi Vyriausybės nutarimu nustatytos tvarkos, ar visų, anksčiau vykdžiusių privatizavimo procedūras savivaldybės tarnybų dokumentai buvo perduoti dabartinei Privatizavimo tarnybai, kada, kokiu pagrindu ir kaip tai buvo įforminta. Teismas daro išvadą, kad pareiškimas dėl ginčo buto privatizavimo paduotas 1992-01-06, ieškovo buto privatizavimo procedūra buvo pradėta tinkamai jo tėvo, buvusio buto pagrindinio nuomininko A. K.. Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymas pilna apimtimi galiojo iki 1998-07-01. Teismas atmeta atsakovės argumentus, kad Privatizavimo skyriuje nei prašymo nei kitų dokumentų dėl buto M. g. 21-38, Kaune, privatizavimo nėra, kadangi tai prieštarauja bylos rašytiniuose įrodymuose patvirtintoms aplinkybėms ( b.l.22).

Ieškovas kreipėsi dėl buto privatizavimo 1992 01 06 (b.l.22-24, 45). Nors ieškovo pateikti 1992 m. balandžio 8 d. pareiškimo, šeimos narių susitarimo nuorašai nėra patvirtinti CPK 114 straipsnyje nustatyta tvarka, juose nėra atsakovo nurodomų antspaudų, darbuotojų parašų, tačiau 1992 m. sausio 6d. pareiškime yra nurodytas pareiškimo priėmimo numeris P-29887. Iš VĮ Registrų centro Kauno filialo informacijos matyti, kad 1992-01-06 paduotas prašymas dėl buto privatizavimo, kuris buvo užregistruotas numeriu P-29887 (b. l.22) Šie įrašai neginčijamai patvirtina, jog ieškovo tėvas buvo pateikęs VĮ Registrų centro Kauno filialui reikiamus dokumentus, tai byloje patvirtina rašytiniai įrodymai. Įvertinant pateiktus rašytinius įrodymus laikytina, kad tai nėra ieškovo kaltės, kad jis savalaikiai neprivatizavo nuomojamo buto, priešingai, tai yra atsakovo darbuotojų kaltė dėl ieškovės pateiktų dokumentų neįvertinimo buto privatizavimo procedūrai užbaigti, nes atsakovė neįrodė priešingai. (LR CPK 185str.,177str.,178str.). Atsakovė byloje ginčija ieškovo pateikto pareiškimo kopiją, nurodydama, jog jis nėra patvirtintas, jame nėra atžymų, spaudų patvirtinančių, jog jis buvo pateiktas Kauno miesto savivaldybei ir atitinkamai priimtas. LR AT savo 2009 10 06 dienos nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2009, analogiškoje situacijoje, konstatavo, jog teismas suteikdamas rašytinio pareiškimo nuorašui įrodomąją galią jį vertina kartu su kitais rašytiniais įrodymais ( CPK 202 str.). Pareiškimo Kauno miesto valdybai dėl ginčo buto privatizavimo registracijos numeris yra tapatus VĮ Registrų centro Kauno filialo rašte nurodytam ieškovo pareiškimo priėmimo numeriui (Nr. P-29887). Teismas laiko neginčijamai nustatytu, jog visiškai analogiškos aplinkybės nustatytos ir nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl atmestinas atsakovo argumentas, jog pateikta prašymo kopija nelaikyti rašytiniu įrodymu.

Atsakovė yra valstybinės valdžios vykdomoji institucija, kuri privalo laikytis įstatymų ir poįstatyminių aktų, vykdyti jai valstybės deleguotas funkcijas, tame tarpe ir dėl valstybinio butų fondo privatizavimo. Priimant ieškovo tėvo prašymą dėl buto privatizavimo 1992-01-06, galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991m.spalio 23d. potvarkis Nr.759p, kuriuo buvo pavesta miestų(rajonų) valdyboms, įmonėms ir organizacijoms pirkti privatizuojamą namą, namo dalį, butą ir kitus su tuo susijusius dokumentus forminti pagal pridedamas formas. Trūkstamus duomenis įrašyti sudarant namo, namo dalies, buto pirkimo- pardavimo sutartį. Nurodyto potvarkio 2 punktas įpareigojo miestų(rajonų) valdybas, įmones ir organizacijas, taikant Valstybino butų fondo privatizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991m.liepos 31 d. nutarimu Nr.309 “Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“, 19 punktą, vadovautis nuostata, kad gyventojas(pirkėjas) buto pirkimo reikalais į Butų privatizavimo tarnybą paprastai kreipiasi ne daugiau kaip tris kartus: įteikdamas pareiškimą(kartu, jeigu reikia, susitarimą); susipažindamas( pasirašydamas) su įkainojimo aktu ir gaudamas mokestinį pranešimą; sudarydamas (pasirašydamas) pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas atmeta atsakovės argumentus, kad ieškovas nepateikė susitarimo dėl buto privatizavimo bei kitų reikalingų dokumentų, kadangi vadovaujantis aukščiau nurodyto Vyriausybės potvarkio nuostatomis, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškimas be nustatytų formų dokumentų pateikimo negalėjo būti priimamas ir registruojamas tuometiniame Inventorizacijos biure registracijos numeriu P-29887 ir parengta buto techninės apskaitos byla (b.l.22). Atsakovė nepaneigė ieškovo teiginio, kad tuo metu buvęs Inventorizacijos biuras priiminėjo ir registravo pareiškimus dėl nuomojamų butų privatizavimo, sudarinėjo techninės apskaitos bylas. Tai, kad kiti ieškovo tėvo pateikti dokumentai neišlikę, ieškovo kaltės nėra. Priėmus ieškovo tėvo pareiškimą dėl buto privatizavimo, atsakovė įsipareigojo atlikti visus kitus veiksmus raštu - surašyti buto įkainojimo aktą, pateikti ieškovei mokėjimo pranešimą, parengti buto inventorinę bylą bei pirkimo- pardavimo sutartį. Kodėl jai įstatymu pavestų funkcijų atsakovė, Kauno miesto savivaldybė, savalaikiai neįvykdė, atsakovės atstovė paaiškinti negalėjo.

Teismas atmeta atsakovės atstovės argumentus apie tai, kad ieškovė kaip sandorio šalis neatliko visų veiksmų sandoriui sudaryti. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovo tėvas A. K. laiku pateikė savivaldybei prašymą dėl buto M. g. 21-38, Kaune, privatizavimo ir visus su juo susijusius dokumentus. Gyvenamųjų patalpų privatizavimas yra sudėtinė valstybės (savivaldybės) turto privatizavimo proceso dalis, taigi ir viena iš valstybės vykdytos ir tebevykdomos socialinės-ekonominės politikos krypčių. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise. Valstybės (savivaldybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimas, įgyvendinantis nurodytą konstitucinį imperatyvą, turi tikslą sudaryti vienodas sąlygas fiziniams asmenims įsigyti gyvenamąsias patalpas privačion nuosavybėn. Ieškovas, kaip silpnesnioji sandorio šalis, viena pati savo iniciatyva niekaip negalėjo inicijuoti numojamo buto pirkimo- pardavimo sandorio sudarymo, kadangi valstybinio buto fondo privatizavimo funkcijos LR Butų privatizavimo įstatymu pavestos savivaldybei, bet ne buto nuomininkui. Todėl rengti buto privatizavimo dokumentus ieškovas ir jo tėvas neturėjo nei teisinio nei faktinio pagrindo (LR Vyriausybės 1991m. liepos 31d. nutarimo Nr.309 19 p.). Atsakovas nepaneigė ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių ir nenuginčijo liudytojo parodymų bei ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų. Tokiu būdu atsakovė neįvykdė pareigos, numatytos CPK 178 straipsnyje. Todėl teismas bylos įrodymus vertina vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama teismų praktika dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo. LR Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462, 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007ir kt.).

Įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2006).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą butų privatizavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, pasibaigus specialiojo Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali būti įgyvendintos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2006, kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat yra pabrėžęs gyvenamųjų patalpų privatizavimo įstatymų socialinę svarbą, jų pagrindu atsiradusių teisinių santykių sudėtingumą ir specifiką. Teismo pareiga sprendžiant šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo - aiškinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, bet turint galvoje butų privatizavimą numačiusių įstatymų pagrindinį tikslą - suteikti nuolatiniams gyventojams galimybę vieną kartą lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008, 2009m. spalio6d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381, 2009m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009, 2010m. kovo 1d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2010). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo panašaus pobūdžio bylose praktiką, sprendžiant dėl to, turėjo asmuo teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą pagal Butų privatizavimo įstatymą ar ne, reikia nustatyti įstatyme nurodytas būtinas tokio privatizavimo sąlygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); trečia, kad asmuo išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5 straipsniai) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2006; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006, kt). Iš nagrinėjamos bylos konteksto matyti, kad ieškovo tėvui, buvusiam buto nuomininkui, LR Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka 1992-01-06 pateikus tinkamą prašymą privatizuoti jo nuomojamą butą, esantį M. g. 21-38, Kaune, buvo visos sąlygos, reikalingos butui privatizuoti pagal LR Butų privatizavimo įstatymą. Ieškovo nuomojama valstybiniam butų fondui priklausanti gyvenamoji patalpa galėjo būti privatizavimo objektas, ieškovas buvo tinkamas subjektas, bute kartu su savo šeimos nariais gyveno nuo 1980-12-25. Po buto nuomininko, pareiškusio privatizuoti butą A. K. mirties, ginčo buto nuomos sutartis buvo pakeista ieškovo J. U. vardu (b.l.15).Pažymėtina, ką neginčijamai patvirtina bylos rašytiniai įrodymai, kad buvęs buto, esančio M. g. 21-38, Kaune nuomininkas išreiškė savo valią pasinaudoti jam suteikta privatizavimo teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti – 1992-01-06 pateikė prašymą privatizuoti butą, o tuometinis Inventorizavimo biuras jį priėmė ir užregistravo pareiškimų registravimo žurnale numeriu P-29887, parengė buto techninės apskaitos bylą (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5 straipsniai, b.l. 22-24).

Teismas daro išvadą, kad tai, jog ieškovo tėvo 1992-01-06 pateiktas prašymas Nr. P-29887 privatizuoti jo nuomojamą butą bei kartu su juo pateikti dokumentai dingo, įrodo, kad atsakovė, kaip valstybinės valdžios institucija, nebuvo pakankamai atidi bei rūpestinga. Nėra paneigti ir ieškovo, jo atstovės ir liudytojo paaiškinimai, kad ieškovo tėvas A. K., o jam mirus ir pats ieškovas ne kartą domėjosi buto privatizavimu, žodžiu gaudavo atsakymus kad reikia palaukti dokumentų sutvarkymo, apie ką jai bus pranešta raštu. Be to, nustačius pareiškimo dėl buto privatizavimo dingimą, akivaizdu, kad neišlikus dokumentams butas negalėjo būti privatizuotas ne dėl ieškovo kaltės. Pareiškimui bei dokumentams dingus, atsakovė turėjo apie tai informuoti prašymą padavusį asmenį bei jo šeimos narius apie tai, kad nebūtų pažeistos jų teisės spręsti pateiktų dokumentų atstatymo bei buto privatizavimo klausimą. Šių pareigų atsakovei neatlikus, ieškovo teisės dėl buto privatizavimo buvo pažeistos, net nėra aišku kada dingo pateikti dokumentai, atsakovė to paaiškinti negalėjo, todėl akivaizdu, kad jie neišliko dėl atsakovės darbuotojų kaltės. Prašymas ir kiti būtini dokumentai buvo pateikti laiku, galiojant LR Butų privatizavimo įstatymui. Teismas laiko, kad atsakovė, turėdama A. K. pareiškimą dėl buto privatizavimo, turėjo į jį atsakyti iki įstatymo nustatyto termino privatizuoti butus( duoti teigiamą arba neigiamą atsakymą arba pranešti pareiškimo nagrinėjimo rezultatus), kaip tai numatė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992m. spalio 16 d. nutarimu Nr.774 patvirtinta tuo metu galiojusios Gyventojų pareiškimų, skundų ir pasiūlymų nagrinėjimo valstybės valdymo organuose, įmonėse įstaigose bei organizacijose tvarkos 8-12 punktai. Tokio atsakymo nesant, ieškovas neteko galimybės apskųsti atsakovės sprendimo, kitaip ginti savo teisių, nes dėl jo šeimos nario priimto pareiškimo jokio sprendimo nebuvo priimta ir nebuvo duotas joks atsakymas, kas teismo nuomone, privalomai turėjo būti padaryta. Tai, jog gyventojams raštu nebuvo atsakinėjama, nesuteikia atsakovei teisės nesilaikyti teisės aktais nustatytų reikalavimų, o atsakovė laikius, kad į visus prašymus raštu atsakyti neįmanoma, ji turėjo atsakyti bent tiems asmenims, kuriems dėl dokumentų trūkumų ar kitų priežasčių nuomojamas butas negalėjo būti privatizuojamas ir nurodyti kaip tos trūkumus pašalinti. Tai yra miesto savivaldybė turėjo duoti galutinį atsakymą, kurį pilietis galėtų įstatymo nustatyta tvarka skųsti, ginčyti ir taip ginti savo teises, tačiau atsakovė to nepadarė. Ieškovo ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės, jo atstovės, liudytojų paaiškinimai, rašytiniai įrodymai yra įrodymais byloje ( CPK 177 str. ), kurie nėra paneigti ar nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovės atstovė negalėjo paaiškinti, kodėl ieškovo nuomojamas butas, laiku kreipusis dėl jo privatizavimo ir pradėjus privatizavimo procedūrą, liko neprivatizuotas.

Pagal LR Butų privatizavimo įstatymo 4 punktą pirkti gyvenamąjį namą, butą, turėjo teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo dieną ( 1991 m. birželio 30 d. ) buvo perkamo gyvenamojo namo, buto, nuomininkai ar jų šeimos nariai arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatytąja tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. I. J. U. yra buvusio buto nuomininko A. K. šeimos narys, todėl savo teisę privatizuoti nuomojamas patalpas pradėjo realizuoti per savo tėvą, pastarajam 1992-01-06 pareiškus valią ir pateikus pareiškimą dėl buto privatizavimo ( b.l. 10,11, 13,14, 20-24 ). Ieškovas Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų pagal LR privatizavimo 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 neturi ir neturėjo ( b.l. 26 ). Dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkantiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią ( CPK 197 str. 2 d. ). Teismui nekelia abejonių ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai, kurių atsakovė neginčijo( CPK 202 str.). Rašytiniai įrodymai apie 1992-01-06 pradėtą buto, esančio M. g.21-38, Kaune, privatizavimo procedūrą ( b.l.22-24 ), patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, dėl ko ginčo butas liko neprivatizuotas.

Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Prašymas atmestinas. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie jo teisės pažeidimą. Ieškovas nurodė, kad apie savo teisės pažeidimą jis sužinojo tik 2006m. rugpjūčio mėnesį, kada kreipėsi į savivaldybės aprūpinimu būstu skyrių dėl nuomojamo buto privatizavimo. Iki tol nei jis, nei ankstesnis nuomininkas nėra gavęs nei rašto, nei jiems buvo pranešta dėl buto privatizavimo. Jis tik tada realiai suvokė, kad jos teisė privatizuoti butą yra pažeista. Šioms savo aplinkybėms pagrįsti ieškovas jokių įrodymų nepateikia, tai aiškina savo teisiniu neišprusimu. Teismas nesutinka su ieškovo nurodoma data apie savo teisės pažeidimą. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004m. spalio 15d. įsakymu Nr.A-2591 nuomos sutartis pakeista ieškovo vardu ( b.l.15-19 ). Tokiu būdu ieškovas apie savo teisės privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas sužinojo ar turėjo sužinoti nuo nuomos sutarties perrašymo jo vardu momento. Atsakovė taip pat nepateikė teismui įrodymų, kad būtų pranešusi, dėl kokių priežasčių nesprendžia ieškovės tėvo 1992-01-06 prašymo, užregistruoto numeriu P-29887 privatizuoti nuomojamą butą, t.y. kodėl neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos turi atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną ( CPK 1.127 straipsnio 5 dalis ). Dėl išdėstytų aplinkybių, darytina išvada, kad ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo tik 2004m. spalio 15 dieną, ieškinį teismui pateikė 2010-12-22 dieną, ieškinio senaties termino nepraleido ir jo pažeista teisė turi būti ginama.

Civiliniame procese galiojant rungimosi principui šalys privalo pačios įrodyti savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12 str., 178 str.). Ieškovas savo įrodinėjimo pareigą įvykdė, atsakovė savo atsikirtimų į ieškinį neįrodė. Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas laiko, kad išvardintos priežastys, dėl ko buvo neprivatizuotas nuomojamas ginčo butas, yra svarbios, todėl terminas, per kurį ieškovas ir jo šeimos nariai galėjo įsigyti butą nuosavybėn pagal LR Butų privatizavimo įstatymą, praleistas ne dėl jų kaltės. LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ar daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo12 straipsnio 1 dalies 2 punktas suteikia teisę, asmeniui, teismo sprendimu pripažinti teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal LR Butų privatizavimo įstatymą, tačiau neriboja aplinkybių, kurias nurodant ieškovas dėl šios teisės pripažinimo gali kreiptis į teismą. Teismas laiko, kad ieškovas J. U. kreipėsi į teismą dėl šios teisės pripažinimo, motyvuodami svarbiomis priežastimis. Esant nustatytoms aukščiau nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad ieškovas savo buto, esančio M. g. 21-38, Kaune, neprivatizavo dėl svarbių priežasčių, ieškovui pripažintina teisė privatizuoti savivaldybės numojamas gyvenamąsias patalpas, esančias M. g. 21-38, Kaune, pagal Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymą( LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 259 , 263 , 265 , 270 str. ,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti teisę J. U., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. M. g. 21-38, Kaune, privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias M. g. 21-38, Kaune, pagal Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis ir įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę sudaryti šio buto pirkimo – pardavimo sutartį.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

TeisėjaValdonė Račiūnienė