- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-07-07
- Bylos Nr.
- A2.6.-9867-932/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Pažeidėjas
- Z. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Z. K., vertėjai S. M., išnagrinėjusi Z. K., gim. (duomenys neskelbtini, Tadžikistane, gyv. (duomenys neskelbtini, Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Z. K. 2016 m. birželio 10 d., apie 23.00 val., Vilniuje, Ateities g., vairavo automobilį „Mini One“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Šiais veiksmais Z. K. pažeidė KET 14 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalyje.
Apklausiamas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Z. K. savo kaltės neneigė, tačiau tikino nieko nežinojęs apie tai, kad su Tadžikistane išduotu vairuotojo pažymėjimu negali vairuoti Lietuvoje, juo labiau, kad automobilių nuomos punkte rodė šį pažymėjimą ir niekas jam nieko nesakė, kad negalės vairuoti. Dar vieną kartą (10-11 dienų iki nagrinėjamo įvykio) buvo patekęs į policijos reidą, sustabdytas, pareigūnai patikrino pažymėjimą ir paleido, viskas buvo gerai. Lietuvoje gyvena dvejus metus, turi laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Buvo išvykęs į Tadžikistaną, kur šiais metais gavo teises, galvojo, kad su jomis gali vairuoti transporto priemonę ir Lietuvos Respublikoje. Specialiai nesiaiškino, ar jo turimas vairuotojo pažymėjimas tinka naudojimui Lietuvoje. Gailisi dėl susiklosčiusios situacijos.
Motyvuojamoji dalis
Z. K. kaltę padarius ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina ir byloje esantys įrodymai. Iš Z. K. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-63230112-16 matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyr. patrulio M. J. 2016-06-10 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-06-10, apie 23.00 val., patikrinimui sustabdytas automobilis „Mini One“, kurį vairavo Z. K.. Vairuotojas pateikė 2016-01-11 Tadžikistano Respublikoje įgytą vairuotojo pažymėjimą. Z. K. nuo 2015-06-16 gyvenamąją vietą yra deklaravęs Lietuvoje (b. l. 6).
Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Z. K. vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, todėl tokie jo veiksmai kvalifikuotini pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog Kelių eismo taisyklių 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat vairuotojų pažymėjimai, išduoti policijos įstaigų. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalį, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti nustatytos formos dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemonę, transporto priemonės registravimo, privalomos techninės apžiūros ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Šioje dalyje nurodyto vairuotojo pažymėjimo nereikia asmenims, turintiems E. S. valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės Europos laisvosios prekybos asociacijos (EEE EFTA) šalyse išduotus vairuotojo pažymėjimus. 1968 metų lapkričio 8 d. Vienos konvencijoje dėl kelių, kurią Lietuvos Respublika ratifikavo 1991-11-20, numatyta, jog eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Atitinkamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 37 punktas įtvirtino, kad asmens, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje laikomas netinkamu ir gali būti keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos egzaminą. Remiantis šių Taisyklių 2 punkto 4 papunkčiu, nuolatinė gyvenamoji vieta – tai asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta. Iš bylos duomenų matyti, jog Z. K. turi tarptautinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančios valstybės – Tadžikistano Respublikoje, ką patvirtina ir byloje esanti jo pridėta pažymėjimo kopija (b. l. 9), todėl šis vairuotojo pažymėjimas suteiktų jam teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu Z. K. nebūtų nuolatinis Lietuvos gyventojas. Tai, kad asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra būtent Lietuvos Respublikoje, matyti ir iš pažymos apie asmens duomenis, kurioje užfiksuota, jog Z. K. 2014-06-16 buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, suėjus terminui išduoti du nauji leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, iš kurių paskutinis išduotas galioja iki 2017-03-31 (b. l. 8). Taip pat Z. K. nuo 2015-06-17 yra deklaravęs savo nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, teismo posėdyje pats nurodė dvejus metus nuolat gyvenantis būtent Lietuvoje. Taigi teismui nekyla jokių abejonių, kad Z. K. aukščiau aptartų teisės aktų prasme yra laikytinas kaip asmuo, neturintis teisės vairuoti transporto priemones.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažįsta ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertinama Z. K. asmenybė (jauno amžiaus, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, mokosi Baltijos aviacijos mokykloje, administracinėn atsakomybėn traukiamas pirmą kartą). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai gali būti pasiekti paskyrus Z. K. ATPK 128 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 128 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 284 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Z. K. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 289 eurų dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą ROIK: 16058733763. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).