Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorei Rūtai Navasaitienei, kaltinamajam A. O., kaltinamojo gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui, nukentėjusiajai I. V., nukentėjusiosios atstovui advokatui Ryšardui Burdai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. O. 2019 metais, laikotarpyje nuo kovo 23 d. iki balandžio 18 d. tyčia, siekdamas I. V. sukelti baimę, nerimą, nesaugumo jausmą, naudodamas psichinę prievartą, viešoje vietoje keikdamas ją necenzūriniais žodžiais, persekiodamas ją automobiliu, nuolat lankydamasis jos darbo vietoje, rašydamas grasinančio turinio trumpąsias žinutes sistemingai ją baugino, o būtent:

A. O. 2019 metų kovo 23 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, žaidimų aikštelėje garsiai rėkdamas bei keikdamas ją necenzūriniais žodžiais, reikalavo grąžinti jam 500 eurų, o nukentėjusiajai I. V. įsėdus į automobilį ir važiuojant namų link, jis savo automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo paskui nukentėjusiosios automobilį, po to prisigretinęs prie nukentėjusiosios automobilio, važiavo lygiagrečiai, o (duomenys neskelbtini) apsisukęs bei atvažiavęs priešpriešinio eismo juosta, atsidaręs savo automobilio langą, apspjovęs nukentėjusiosios automobilį, nuvažiavo.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. kovo 24 d., apie 09.05 val., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nukentėjusiosios I. V. darbo vietoje, pašalinių žmonių akivaizdoje keikė ją necenzūriniais žodžiais, reikalavo grąžinti 500 eurų bei grasino sakydamas „iš darbo tu neišeisi, atvažiuos mano draugai ir susidoros su tavimi“.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. kovo 24 d., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nukentėjusiosios I. V. darbo vietoje, griebė nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefoną nuo jos darbo stalo, tačiau nukentėjusiajai suspėjus sugriebti telefoną, jis spjovęs nukentėjusiajai į veidą ir išbėgo.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) rašė grasinančio pobūdžio SMS, 2019 m. kovo 25 d., 09.21 I. V. motinai R. T.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) rašė grasinančio pobūdžio SMS: 2019 m. balandžio 18 d., 20.20 val., ). Šiais savo veiksmais A. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Be nukentėjusiosios I. V. nuoseklių parodymų, liudytojų parodymų, kaltinamojo A. O. kaltė, įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodytai ir kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymai.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-jo skyriaus prokurorės Rūtos Navasaitienės 2019-05-08 nutarimu buvo panaikintas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, pagal I. V. pareiškimą dėl sistemingo bauginimo (b. l. 1; 8).

2019-11-21 nukentėjusioji I. V. pateikė į bylą susirašinėjimo su kaltinamuoju A. O. SMS žinutėmis kopijas (b. l. 40-42).

2019-07-03 savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusioji I. V. pateikė susirašinėjimo su kaltinamuoju A. O. SMS žinučių kopijas (b. l. 46-50).

2019-09-19 kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota garso įrašo, gauto iš nukentėjusiosios I. V., jos su kaltinamuoju pokalbio stenografija (b. l. 64-66).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog visiškai pasitvirtino A. O. pareikštas kaltinimas sistemingai bauginus kitą žmogų, naudojant psichinę prievartą.

BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika numato atsakomybę tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti arba padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Taigi, kaip matyti, minima norma nustato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) žmogaus terorizavimą grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba 2) sistemingą žmogaus bauginimą, naudojant psichinę prievartą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-627/2012). Sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą, kas kaip tik ir inkriminuota šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamame kaltinime, gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pavyzdžiui, besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-542/2011, 2K-198/2013, 2K-347/2014). Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą, o subjektyviai rodo kaltininko siekį įbauginti asmenį. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-327-696/2016).

Kaltinamasis A. O. savo kaltę dėl sistemingo nukentėjusiosios I. V. bauginimo pripažino tik iš dalies, nurodydamas, kad sistemingo bauginimo nebuvo, jis tiesiog siekė atgauti savo skolintus pinigus. Analizuojant kaltinamojo parodymus, paminėtini esminiai momentai. A. O. neneigė rašęs nukentėjusiajai SMS žinutes, tiek inkriminuotas kaltinime, tiek ir kitas, kurios į kaltinimą nebuvo įtrauktos, tačiau yra pateiktos bylos medžiagoje, dalis neišliko, tačiau įrodinėjo tą daręs paveiktas emocijų dėl žlugusių santykių, pykčio ir noro atgauti 500 eurų skolą, be to neneigė važiavimo į nukentėjusios darbą, prie namų. Pagrindinis gynybos argumentas ir buvo, kad nukentėjusioji I. V. buvo skolinga jam 500 eurų. Šią sumą sudarė 200 eurų, kuriuos ji išleido Gariūnų turgavietėje, bei jos prašymu kaltinamasis 4 kartus pylė jai degalus (duomenys neskelbtini).

Teismas tokius kaltinamojo A. O. parodymus vertina kritiškai, kaip siekį pateisinti savo nusikalstamus veiksmus, tikintis išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis painiojosi savo parodymuose, jo atsakymai dėl konkrečių žinučių siuntimo, bauginimų veiksmų, neturi nieko bendro su bandymu įtikinti, jog buvo tiesiog piktas ir norėjo atgauti paskolintus pinigus. Taip pat jo parodymai prieštarauja kitiems bylos duomenimis. Tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme duoti kaltinamojo parodymai aiškiai nesuderinami su iškelta versija apie tai, kad jis tiesiog norėjo atgauti skolintus pinigus. Tam prieštarauja iš esmės du faktai. Pirmas faktas, tai kad nei bylos medžiagoje, nei išanalizavus teisiamajame posėdyje visus įrodymus matyti, kad nėra jokių paskolos faktą liudijančių duomenų arba dokumentų, tik anot kaltinamojo, lenkų kalba siųsta žinute, kurioje nukentėjusioji žada pinigus grąžinti. Teismas pabrėžia, kad tiek iš kaltinamojo A. O., tiek iš nukentėjusiosios I. V. parodymų matyti, kad iš tiesų vieną kartą A. O. yra pats geranoriškai pateikęs nukentėjusiajai I. V. savo banko kortelę, leisdamas jai apsipirkti bei nenurodydamas net galimos apsipirkimo sumos. Apklausinėjamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis net pabrėžė pats, kad tuo metu jie draugavo, todėl net neprašė nukentėjusiosios pinigų grąžinimo. Tuos teiginius patvirtina ir nuoseklūs nukentėjusiosios I. V. parodymai iš kurių matyti, kad iš tiesų ji išleido A. O. pinigus, o būtent jam leidus pasinaudoti jo banko kortele ji apsipirko už 200 eurų Gariūnų turgavietėje. Jokių kalbų apie skolinimą bei pinigų grąžinimą net nebuvo, nes tuo metu juos siejo romantiškai, draugiški santykiai ir jie abu tai suvokė, kaip bendrų pinigų leidimą neatlygintinai. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti ir tai, kad ji patvirtina, kad žadėjo juos grąžinti, bet būtent po to, kai jie išsiskyrė ir A. O. pradėjo ją bauginti, persekioti ir pastoviai prikišinėti skolą. Vėlgi, viename iš posėdžių kaltinamasis lyg ir pateisindamas savo veiksmus pabrėžia, kad galimai dėl pinigų negrąžinimo galėjo kreiptis į teismą civiline tvarka. Antras faktas, tai kad net nukentėjusiajai I. V. grąžinus kaltinamajam pinigus 200 eurų sumai, kaltinamasis toliau tęsė savo nusikalstamus veiksmus, kas iš esmės sietina labiau su pykčiu dėl iširusių santykių, pagieža dėl to, kad nukentėjusioji pasirinko ne jį o savo vaiko tėvą P. Ši išvada darytina išsamiai išanalizavus siųstų SMS žinučių turinį, teisme išklausius tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios, liudytojų parodymus. Visos aukščiau išdėstytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad kaltinamasis A. O. tikino siekęs tik atgauti pinigus geruoju. Kita vertus, teismų praktikoje laikoma, kad bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylu skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-327-326/2016, 2K-121-677/2015, 2K-341/2010, 2K-90-689/2018). Be to, analizuojant kaltinamojo A. O. rašytinį pasiaiškinimą dėl jo veiksmų nukentėjusiosios I. V. atžvilgiu matyti, kad jis pats suvokia ir neneigia grasinęs <..>. Kovo 25 d. ryte atvažiavo pas nukentėjusiąją į darbą į (duomenys neskelbtini), šaukė ant jos, po to spjovė jai į veidą. Pagrasino nukentėjusiajai, jeigu negrąžins pinigus, geruoju jai nesibaigs. Pasakė, kad šiandien iš darbo neišvažiuos. Grasinimai buvo žodiniai, buvo labai piktas ant jos, įvykdyti ketinimų neketino ir neketina (b. l. 20). Šias aplinkybes patvirtina, kad priešingai nei nukentėjusiosios, kaltinamojo parodymai yra nenuoseklūs ir kintantys.

Nepaisant kaltinamojo parodymų, kuriuose jis neigė siekęs įbauginti bei sistemingai bauginęs I. V., nors pats iš dalies ir pripažįsta, kad kažkaip gal ir per griežtos žinutės buvo, akcentuodamas, kad nukentėjusioji jo tikrai nebijojo bei tai, kad nė vienoje iš žinučių nėra bauginimo, SMS trumpųjų pranešimų turinys rodo ką kita. Vertinant, ar kaltinamojo veiksmai gali būti laikytini kaip sistemingas bauginimas, naudojant psichinę prievartą, neabejotinai turi būti analizuojamas tiek pačių žinučių turinys, tiek žinučių skaičius, intensyvumas, jų siuntimo laikotarpis. Be pranešimų turinio ne mažiau svarbu įvertinti ir tai, kokį kiekį tokių pranešimų gavo nukentėjusioji. Kaip minėta anksčiau, teismų praktikoje sistemingumas yra siejamas su ne mažiau kaip trimis bauginančio pobūdžio veiksmais, kai šiuo atveju kaltinamasis SMS pranešimų išsiuntė nepalyginamai daugiau. Žinutės buvo siunčiamos įvairiu paros metu, kas rodo, jog kaltinamojo elgesys buvo ne spontaniškas, o kryptingas, turint tikslą įbauginti nukentėjusiąją, taip pat jos šeimą. Be to bauginimas neapsiribojo vien SMS pranešimų siuntimu, kaltinamasis vyko pas nukentėjusiąją į darbą, vyko prie jos namo į (duomenys neskelbtini) , galimai net gadino jos turtą, galimai apipylė automobilį neaiškios kilmės produktais, grasino padegti namą, nors tiesioginių įrodymų neišliko, bet pateiktų duomenų analizė leidžia vertinti, kad taip ir buvo, ko pasėkoje buvo padegtas jos mamos namo sandėliukas, nukentėjusiosios automobilis. Šie sistemingo bauginimo veiksmai privertė I. V. jaustis nesaugiai, nerimauti, sukėlė jai psichologinį diskomfortą. Atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamasis nukentėjusiajai žinutes rašė net po to, kai nukentėjusioji kreipėsi į policiją pagalbos, bei grasino grąžinti kaltinamojo neva skolintus pinigus, kuriuos iš esmės jis pats geranoriškai leido paimti, aiškiai parodydama savo poziciją tokio bendravimo atžvilgiu ir aiškiai parodydamas bei suprasdamas, kad nukentėjusioji kaltinamojo bijo. Šių aplinkybių visuma neginčijamai įrodo, kad kaltinamasis negalėjo nesuvokė, kad jis tokiais veiksmais baugina nukentėjusiąją bei jos šeimą.

Analizuojant nukentėjusiosios I. V. parodymus, matyti, kad jos parodymai nuo pat pradžių nuoseklūs bei netinkantys. Nukentėjusiosios nuoseklius teiginius iš esmės papildo ir byloje apklausti jos šeimos nariai, tai jos mama R. T., sesuo N. R., P. V.. Visi šie asmenys yra prisiekę dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl netikėti jų parodymais nėra teisinio pagrindo. Juolab, kad juos papildo kiti bylos surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Pasisakydama dėl reakcijos į A. O. veiksmus nukentėjusioji I. V. buvo kategoriška, viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad ilgą laiką gaunamos žinutės ir persekiojimas iš žmogaus, su kuriuo draugavo, ją giliai palietė, buvo ne tik įžeista ir pažeminta, bet ir įstumta į nuolatinio ilgalaikio nerimo ir baimės būseną, dėl ko ilgainiui pašlijo sveikata, buvo priversta kreiptis į medikus, gėrė raminamuosius. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad nukentėjusioji išties jautėsi sistemingai bauginama. Žinučių turinys, jų intensyvumas, trukmė, siuntimo/gavimo laikas, bei kaltinamojo persekiojimai, važiavimai į darbovietę, namo, patvirtina, kad kaltinamasis sukūrė tokią situaciją, kurioje nukentėjusioji niekaip negalėjo jaustis saugi, priešingai, ji patyrė psichologinį diskomfortą, nervinę įtampą, nerimą bei stresą. Apklausiant nukentėjusiąją I. V. teisme, buvo akivaizdu, kad ji, pasakodama apie gautas žinutes, kitokį buvusio draugo bauginimą, net ir praėjus nemažam laikui, jaudinosi. Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis sugebėjo išsiųsti SMS žinutes ir nukentėjusiosios mamai, agresyviai bendravo ir su nukentėjusiosios I. V. buvusiu vyru P.sese (po vieno iš posėdžio N. R. nurodė, kad jai vėl buvo grasinama), neabejotinai suvokdamas, jog taip jis dar labiau paveiks nukentėjusiąją.

Nukentėjusiosios I. V. parodymus apie jos būseną patvirtina ir teisme apklausti liudytojai N. R., P. V., R. T. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti šiais liudytojų parodymais, kurie iš esmės atitinka tiek objektyvius bylos duomenis, SMS turinį, siuntimo laikotarpį, kitų grasinimų būdų seką, tiek pačios nukentėjusiosios parodymus dėl nukentėjusiosios reakcijos į gaunamus pranešimus, kitus nusikalstamus A. O. veiksmus.

Tokiu būdu byloje išdėstytų bei įvertintų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo A. O. veiksmai atitinka sistemingą kito asmens, nukentėjusiosios I. V. bauginimą, darant jai psichinį poveikį, pasireiškusį viešoje vietoje keikiant ją necenzūriniais žodžiais, persekiojant ją automobiliu, nuolat lankantis jos darbo vietoje, privažiuodamas prie namų, rašant grasinančio turinio trumpąsias žinutes. Nėra pagrindo abejoti, kad tokios daugkartinės žinutės, gaunamos skirtingu paros metu, taip pat persekiojimas prie namų, nukentėjusiajai būnant darbe, sukėlė nukentėjusiajai psichologinį diskomfortą, ji buvo priversta būti nuolatinėje nesaugumo, nerimo ir baimės būsenoje. Pažymėtina, jog BK 145 straipsnio 2 dalies inkriminavimas reikalauja ne tik veiksmų sistemiškumo, bet ir to, kad tie veiksmai būtų atlikti per palyginti trumpą laiką. Nagrinėjamu atveju laiko tarpas yra pakankamai didelės trukmės, tačiau tai nepaneigia, jog visi veiksmai yra to paties nusikalstamo veikimo (sistemingo bauginimo) dalis, nei vienas iš kaltinamojo išsiųstų pranešimų ar daromų veiksmų nėra atsitiktinis.

Dėl bausmės.

Kaltinamojo A. O. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas A. O. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, jog A. O. įvykdė apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta, veika padaryta tiesiogine tyčia, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę, įvertintini ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, tai, kad A. O. anksčiau neteistas, vieną kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, administracine tvarka baustas, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas.

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 55 straipsnio, 61 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam A. O. jam inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytą vienintelę, laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį už bausmės vidurkį. Nors už apysunkius nusikaltimus įstatymų leidėjas paprastai numato kelių rūšių bausmes, už šį nusikaltimą yra numatyta tik viena laisvės atėmimo bausmė, kas rodo, jog įstatymų leidėjas minimą nusikalstamą veiką laiko pakankamai pavojingu nusikaltimu, keliančiu realų pavojų žmogaus sveikatai o, esant grasinimui ar terorizavimui, ir gyvybei. Pagrindų skirti švelnesnę bausmės rūšį, nei numatytą įstatymo, teismas neįžvelgia teisinio pagrindo.

Siekdamas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti teisingą bausmę, teismas negali neįvertinti to, jog kaltinamasis A. O. praeityje neteistas, yra dirbantis, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dėl ko teismas laiko, kad šiuo atveju yra pagrindas atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kartu su bausmės vykdymo atidėjimu kaltinamajam A. O. skirtini BK 75 straipsnio 2 dalyje tam tikruose punktuose numatyti įpareigojimai. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, skirtina ir BK 72¹ straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį uždrausti kaltinamajam A. O. bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja I. V., jos šeima bei artintis prie jų.

Dėl civilinio ieškinio.

Vadovaujantis BPK 109 straipsnio 1 dalimi, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji I. V. civiliniu ieškiniu prašo turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo. Turtinę įvardija 200 eurų grąžintus kaltinamajam, o neturtinę įvardija 5000 eurų, tai dėl sistemingo bauginimo patirtas stresas, baimė, nerimas, pašlijusi sveikata.

Dėl turtinės žalos. Reikalaudama atlyginti turtinę žalą nukentėjusioji I. V. įvardija 200 eurų sumokėtus kaltinamajam. Spręsdamas tokio reikalavimo pagrįstumą, teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamoje byloje A. O. pareikštame kaltinime nėra inkriminuota jokių veiksmų, susijusių su neteisėtai paimtų 200 eurų. Kita vertus, akivaizdu, jog pati nukentėjusioji I. V. neneigia jog 200 eurų iš kaltinamojo buvo paėmusi, o po to pati žadėjo juos grąžinti. Atsižvelgdamas į tokią aplinkybę, teismas atitinkamai neturi objektyvaus pagrindo tenkinti pareikštą reikalavimą ir priteisti iš kaltinamojo prašomo pobūdžio turtinę žalą.

Dėl neturtinės žalos. Kaip minėta anksčiau, civiliniu ieškiniu nukentėjusioji prašo ir neturtinės žalos, kurią vertina 5000 eurų suma, atlyginimo. Toks reikalavimas motyvuojamas tuo, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo priversta gyventi nuolatinio streso būsenoje, patirti nesaugumo jausmą. Teismo posėdyje apklausta nukentėjusiosios mama R. T. patikino, kad nukentėjusioji taip bijojo kaltinamojo, kad net gyveno pas ją. Apklausta liudytoja paaiškino ir tai, kad dukrai teko kreiptis į šeimos gydytoją, jai buvo išrašyti medikamentai nuo skrandžio, nemigos, raminamieji. Teisme nukentėjusioji I. V. papildomai, pažymėjo, kad bijodavo eiti į darbą, vis dairydavosi ar neatvyko kaltinamasis.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, paminėtina, jog neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą. Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, įskaitant ir tuos, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012).

Nagrinėjamu atveju teismas neabejoja, jog dėl sistemingų kaltinamojo A. O. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji I. V. patyrė neigiamas emocijas. Žinutėse nukentėjusioji buvo įžeidinėjama, menkinama, perspėjama dėl lauksiančių nemalinumų, persekiojimais prie namų kiemo bei persekiojimais darbe buvo kurstomos dar didesnės prielaidos manymui, jog A. O. grasinimai gali būti įgyvendinti, dėl ko I. V. pateko į ilgalaikio nuolatinio streso būseną, kentė psichologinį diskomfortą. Dėl tokios užsitęsusios būsenos nukentėjusiajai kilo ir sveikatos sutrikimų, dėl ko ji kreipėsi į medikus, ką patvirtina liudytojų R. T., N. R., P. V. parodymai.

Tačiau, teismo vertinimu, nukentėjusiosios prašoma atlyginti neturtinė žala yra didesnė nei formuojamojoje analogiškų bylų praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr.1 A-545-626/2019). Teismas vertina, jog atsižvelgiant į tai, kad neturtinė žala I. V. padaryta tyčiniu apysunkiu nusikaltimu, kaltinamajam veikiant tiesiogine tyčia, yra įrodyta ir pagrįsta, 2000 eurų suma būtų proporcinga konstatuotiems neigiamiems padariniams ir galinti suteikti nukentėjusiajai piniginę satisfakciją, be to, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Tuo pačiu laikytina nesant pažeistos pusiausvyros tarp nukentėjusiosios teisių į neturtinės žalos atlyginimą bei kaltinamojo padėties, nes A. O. yra darbingo amžiaus, dirbantis, gauna nuolatines pajamas.

Dėl kardomųjų priemonių.

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimu nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja I. V., A. O. paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

A. O. (A. O.), gim. (duomenys neskelbtini) , pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam A. O. atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Įpareigoti nuteistąjį A. O. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

1) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje;

2) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

3) būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 72¹ straipsnio 2 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį uždrausti kaltinamajam A. O. bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja I. V., artintis prie jos, ar jos šeimos narių.

Bausmės pradžią A. O. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimų nebendrauti ir neieškoti ryšiu su nukentėjusiąja I. V., A. O. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiosios I. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

I. V. civilinį ieškinį dalyje dėl 200 (dviejų šimtų) eurų turtinei žalai atlyginti priteisimo iš kaltinamojo A. O., atmesti kaip nepagrįstą.

I. V. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies.

Priteisti iš kaltinamojo A. O. nukentėjusiosios I. V. naudai 2 000 (du tūkstančius) eurų, neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.