- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-15
- Bylos Nr.
- 1A-277/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Šiukšta, Svajūnas Knizleris, Linas Žukauskas
- Nuteistasis
- S. Š., S. J.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Svajūno Knizlerio ir Lino Šiukštos,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo S. Š. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, ir nuteistas laisvės atėmimu 20 (dvidešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu S. Š. pripažintas pavojingu recidyvistu.
Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 237 straipsnio 1 dalį nuteistas S. J., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nėra paduotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. Š. nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2012 m. sausio 31 d., laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 22.00 val., (duomenys neskelbtini), nakvynės namų gyvenamajame kambaryje, išgertuvių metu, kilus tarpusavio konfliktui, tyčia sudavė nukentėjusiajam A. L. į galvą ir kitas kūno vietas: rankomis ir kojomis apie 36 smūgius, medine kėdės dalimi – apie 6 smūgius, sugriebęs už rūbų trenkė nukentėjusįjį į sieną apie 3 kartus, šokinėjo ant jo krūtinės ir pilvo apie 3 kartus, iš viso suduodamas apie 44 smūgius ir taip padarydamas trauminę kraujo išlają po jo kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje (180 ml), povoratinklinę kraujosruvą, kraują smegenų skilveliuose, kraujosruvas kaktoje, kairiame ir dešiniame momenyje, pakaušyje, muštines žaizdas dešinės ausies kaušelyje, kairio smilkinkaulio speninės ataugos projekcijoje, viršutinėje lūpoje, trauminį kepenų plyšimą, kairės pusės 4 – 9 šonkaulių ir dešinės pusės 2, 9 – 12 šonkaulių lūžius, kraujosruvas kairės akies obuolio odenoje, abiejų akių vokuose, dešiniame ir kairiame skruostuose, lūpose, pasmakrėje, kairės ir dešinės ausies kaušelyje, kairiame paausyje, kakle, dešiniame petyje, dešiniame žaste, kairėje alkūnėje, abiejose plaštakose, nubrozdinimus veide, kairiame momenyje, abiejose plaštakose, nugaroje, dešinio klubikaulio sparno projekcijoje, itin žiauriai nužudė A. L., nes A. L. nuo patirtų sužalojimų mirė įvykio vietoje.
Šalies argumentai
Nuteistasis S. Š. apeliaciniame skunde, prašydamas skirti jam griežtesnę bausmę, iš esmės prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo jam parinktą pataisos įstaigos rūšį, sumažinant jam paskirtą bausmę, bet skiriant ją atlikti griežtesniu režimu – kalėjime arba dešimt metu iš paskirtos bausmės skirti atlikti griežtesniu režimu – kalėjime, o likusius pataisos namuose. Nuteistasis nurodo iš dalies pripažįstantis jam inkriminuotą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tačiau neigia šokinėjęs ant nukentėjusiojo, ką nurodė ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nors teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė, taip pat ignoravo jo prašymą skirti jam psichiatrinę ekspertizę. Mano, kad 2012 m. kovo 2 d. Radviliškio miesto apylinkės teisme vykusios apklausos sekretorė ir jo bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusios teisėjų kolegijos pirmininkė yra vienas ir tas pats asmuo. Pažymi, jog kolegijos pirmininkei buvo pareiškęs nušalinimą, tačiau teisėja nušalinta nebuvo.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis S. Š. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. Š. apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir betarpiškai ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos. Teismas savo išvadas pagrindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, byloje esantys faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, yra gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Įrodymai buvo įvertinti nepažeidžiant LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimų.
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis šokinėjo nukentėjusiajam A. L. ant krūtinės ir tokiu būdu padarė jam sunkius kūno sužalojimus, sukėlusius mirtį, todėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai ( BPK 20 straipsnio 3 dalis ). Vadovaujantis šia nuostata, būtina patikrinti ar nuosprendžio išvados dėl panaudoto fizinio smurto prieš nukentėjusįjį pobūdžio, atitinka byloje ištirtus įrodymus
Byloje nustatyta, kad nuteistasis tyčia sudavė A. L. į galvą ir kitas kūno vietas rankomis ir kojomis apie 36 smūgius, medine kėdės dalimi – apie 6 smūgius, sugriebęs už rūbų trenkė apie 3 kartus nukentėjusįjį į sieną, apie 3 kartus šokinėjo ant jo krūtinės ir pilvo. Šių išvadų pagrindu teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusysis buvo nužudytas itin žiauriai, nes jam suduotų smūgių kiekis, laikas per kurį buvo vartojamas fizinis smurtas ir jo intensyvumas sukėlė A. L. didelį fizinį skausmą. Pripažindamas S. Š. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, teismas rėmėsi betarpiškai byloje ištirtais įrodymais – paties S. Š. parodymais, kito nuteistojo S. J. parodymais, kuriuos jis patvirtino akistatos su S. Š. metu, ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais liudytojo A. R. parodymais, kuriuos jis patvirtino akistatoje su S. Š., bei specialistų išvadomis.
Liudytojas A. R. parodė, kad kilus konfliktui dėl maisto, S. Š. priėjo prie A. L. ir trenkė jam kumščiu į veidą. Po to, kai S. Š. išgėrė degtinės, jis pradėjo spardyti A. L. į galvą, paėmęs už drabužių trenkė jį į sieną, kėdės nuolauža sudavė smūgius į galvą ir šokinėjo ant nukentėjusiojo ( t. 2, b.l. 41-43, 198-199, 187-196 ). Teismo medicininio tyrimo metu nustatyta, kad A. L. mirė nuo muštinių galvos traumų, sukėlusių smegenų suspaudimą ir kraujo išsiliejimą į galvos smegenų skilvelius ir tokie sužalojimai buvo padaryti suduodant smūgius kietais bukais daiktais. Remiantis šia specialisto išvada galima teigti, kad būtent galvos sužalojimai ir buvo pagrindine A. L. mirties priežastimi, tačiau pat buvo nustatyti abipusiai daugybiniai šonkaulių lūžiai bei trauminis kepenų plyšimas. Papildomo medicininio tyrimo specialistas konstatavo, kad šie sužalojimai galėjo atsirasti nuo šokinėjimo ant pilvo ir krūtinės ( t. 1, b.l. 121-125, 129-131). Tokiu būdu, liudytojo A. R. parodymai, kad S. Š. šokinėjo A. L. ant krūtinės bei pilvo, yra patvirtinti ir objektyviais medicininiais duomenimis. Remdamasi byloje ištirtų įrodymų visetu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad S. Š. nukentėjusiajam ne tik sudavė smūgius rankomis ir kojomis, trenkė jį į sieną bei mušė jį medine kėdės koja, tačiau taip pat šokinėjo ant jo pilvo ir krūtinės.
Apeliaciniame skunde nuteistasis S. Š. iškėlė abejones dėl savo psichinės būklės nusikaltimo padarymo metu, todėl siekiant išspręsti kilusius neaiškumus, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo paskirta teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizė. Ekspertai nustatė ir išvadoje konstatavo, kad S. Š. lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, jam diagnozuojama emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, dėl kurio jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Dėl psichikos būklės S. Š. galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, valdyti savo veiksmus ir būdamas paprasto girtumo būsenos, todėl nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių ( t.4, b.l. 53-56 ).
Nors nuteistasis S. Š. apeliaciniu skundu prašo sumažinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą ir sugriežtinti jos atlikimo sąlygas, dalį bausmės paskiriant atlikti kalėjime, tačiau šis prašymas yra nepagrįstas, todėl atmetamas. Kolegijos nuomone, teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikaltimą, atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, pagrįstai taikė BK 27 straipsnio 2 dalį ir pripažino S. Š. pavojingu recidyvistu. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų. Už nusikalstamos veikos, numatytos 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, padarymą, S. Š. paskirtas laisvės atėmimas 20 metų. Atsižvelgus į tai, kad tyčinis nusikaltimas yra labai sunkus, o S. Š. anksčiau buvo teistas už analogišką nusikaltimą ir vėl nusikalto praėjus tik keliems mėnesiams po bausmės atlikimo, charakterizuojamas neigiamai, jam paskirta baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta maksimali terminuota laisvės atėmimo bausmės nėra aiškiai per griežta, nes užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, todėl nekeistina.
Apeliantas prašo sugriežtinti jam laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygas, dalį bausmės paskiriant atlikti kalėjime. Šis prašymas negali būti patenkintas, nes nesant prokuroro ar nukentėjusiojo skundų, nėra pagrindo griežtinti bausmę ( BPK 320 straipsnio 4 dalis ). Sutinkamai su BK 50 straipsnio 3 dalimi, bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Nustatydamas bausmę atlikti pataisos namuose, pirmosios instancijos teismas Baudžiamojo ir Bausmių vykdymo kodeksų reikalavimų nepažeidė, todėl tenkinti S. Š. skundą jame išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo S. Š. apeliacinį skundą atmesti.