Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultantu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. D. smurtaudamas nežymiai sužalojo S. K., būtent: 2024 m. kovo 6 d. apie 10.15 val. netoli kavinės - motelio „S. S.“, esančios (duomenys neskelbtini), kelkraštyje, tyčia kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam S. K. į veido sritį, dėl ko jis nugriuvo ant žemės, tuo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - muštinę žaizdą apatinės lūpos kairėje pusėje, nubrozdinimus abiejose lūpose, apatinio žandikaulio kairės pusės antro danties vainiko lūžį, viršutinio žandikaulio kairės pusės antro danties dalies kramtomojo paviršiaus nutrupėjimą.

Apklaustas teisme kaltinamasis S. D. kaltu prisipažino ir parodė, jog 2024 m. kovo 6 d. apie 10 val. važiavo į darbą, į (duomenys neskelbtini). Priekyje važiavo (duomenys neskelbtini) markės didelis sunkvežimis, kuris prieš pat geležinkelio pervažą prieš jį užsuko. Išvažiavęs į kelią su dviguba juosta, sunkvežimį aplenkė ir nuvažiavo. Sunkvežimis iš pradžių važiavo iš paskos, po to aplenkė ir prieš pat jo mašiną staigiai stabdė. Jis buvo priverstas taip pat staigiai stabdyti savo automobilį. Kadangi neseniai buvo pakeistas klubo sąnarys, skubiai stabdydamas pajuto labai didelį skausmą. Praktiškai turėjo sustoti visiškai, mašinoje išsimėtė visi daiktai, o sunkvežimis nuvažiavo. Vėl pradėjo važiuoti, sunkvežimis vėl pradėjo „makaluotis“ po kelią, todėl privažiavęs ranka parodė, kad mašinoje turi vaizdo registratorių. Sunkvežimio vairuotojas sureagavo neadekvačiai, šoko nuo sėdynės, visaip pradėjo „makaluotis“, nestojo, važiavo ir nuvažiavo tiesiai. Jis pasivijo, parodė, kad reikia sustoti, matė, jog filmavo. Sustojo kelkraštyje, išlipo iš mašinos, kadangi vaikščioti buvo sunku, tai stovėjo prie savo mašinos galo. Sunkvežimio vairuotojas mojuodamas ir keikdamas jį, kad jam užkirtęs kelią, atlėkė nuo savo mašinos ir pradėjo aiškinti, kad tą įvykį turįs pamiršti. Pasakė, kad nieko nepamirš. Tuo momentu nukentėjusysis mojavo rankomis, todėl nesusivaldęs sudavė ranka nukentėjusiajam į veidą. Jis nugriuvo, po to atsikėlė. Tuo metu paskambino į policiją, nukentėjusysis taip pat paskambino į policiją. Po to kiekvienas nuėjo į savo mašinas, sulaukė policijos, pareigūnai supildė dokumentus. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal žmonos laidavimą. Žmona tikrai gali daryti teigiamą įtaką. Visos žalos nėra atlyginęs, tačiau atlygins visą žalą, kuri bus priteista.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo S. D. kaltė įrodyta. Pats kaltinamasis S. D. teisme kaltę pripažino, nurodydamas, jog konflikto metu nesusivaldęs sudavė ranka smūgį nukentėjusiajam į veidą. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo S. K. parodymai bei kiti byloje surinkti įrodymai, todėl abejonių dėl kaltinamojo S. D. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nekyla.

Kaltinamasis S. D., kilus konfliktui, tyčia smūgiuodamas nukentėjusiajam S. K. į veidą, padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus, todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Nagrinėjant bylą teisme buvo gautas J. D. prašymas atleisti kaltinamąjį S. D. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį jos atsakomybei pagal laidavimą (2 t., b. l. 85).

Prašymas tenkintinas.

Kaltinamasis S. D. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi. Kaltinamasis S. D. neteistas, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-11-20 nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą (1 t., b. l. 189-193), tačiau nuo šio sprendimo praėjo labai ilgas laiko tarpas ir teisinių pasekmių sukelti negali. Daugiau jokių nusikalstamų veikų kaltinamasis nėra padaręs. Šios nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo ir netinkamas nukentėjusiojo elgesys. Kaltinamasis dirba (1 t., b. l. 180-181, 182, 2 t., b. l. 1-3), baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą už kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris nėra šiurkštus (1 t., b. l. 184-188). Jis atlygino dalį – 164 Eur turtinės ir 150 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajam S. K. (2 t., b. l. 98, 99), atlygino visą žalą valstybinei ligonių kasai (2 t., b. l. 100), kaltinamasis dirba, turi turto, nurodė, jog atlygins visą žalą, kurią priteis teismas, todėl yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins žalą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad ateityje kaltinamasis laikysis įstatymų ir nusikalstamų veikų nedarys.

J. D. yra verta teismo pasitikėjimo – ji neteista (2 t., b. l. 97), nors praeityje buvo bausta administracine tvarka, tačiau skirtas baudas yra sumokėjusi (2 t., b. l. 94-96), yra artima kaltinamojo giminaitė – sutuoktinė, gyvena ir dirba kartu su kaltinamuoju, todėl gali daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

Todėl yra visos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos.

Dėl šių aplinkybių taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio nuostatos ir kaltinamasis S. D. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant J. D. atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas skirtinas be užstato, nustatytinas vienerių metų laidavimo terminas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, kaltinamajam S. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – minimalaus dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kardomoji priemonė S. D. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 172-175) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusysis S. K. 2024-03-07 pareiškė 3707,00 Eur civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo (2707 eurai turtinė žala, 1000 eurų neturtinė žala) (1 t., b. l. 103-107). Teismui nukentėjusysis S. K. papildomai pateikė dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas odontologines paslaugas (2 t., b. l. 106-111, 126-128), taip pat pateikė gydytojos surašytą raštelį, kuriame nurodyta, kiek kainuotų gydymas, jeigu būtų implantuojamas 32 dantis (2 t., b. l. 110).

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 168,47 Eur žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, patirtos teikiant nukentėjusiajam S. K. sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo. (1 t., b. l. 115-121).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą.

Teismas laiko, jog nukentėjusiojo S. K. civilinis ieškinys tenkintinas dalinai.

Ieškiniu nukentėjusysis S. K. prašo jam priteisti 2707 eurus turtinei žalai atlyginti. Turtinės žalos sumą jis sieja su gydymo plane nurodyta galima gydymo kaina. Teisme nukentėjusysis pateikė dokumentus, jo aiškinimu, patvirtinančius jam suteiktų gydymo paslaugų kainą.

Kilus abejonių, ar pateikti dokumentai patvirtina traumos metu patirtų sužalojimų gydymo išlaidas, buvo iškviesta į teismą ir apklausta kaip liudytoja nukentėjusįjį gydžiusi gydytoja A. M. ir išreikalauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenys apie sumą, kurią sumokėjo nukentėjusysis už traumuoto 32 danties gydymą.

Liudytoja A. M. parodė, jog nukentėjusįjį S. K. pažįsta kaip klinikos pacientą. Pirmą kartą jį pamatė po traumos. Žino, kad iš vakaro žmogus patyrė traumą, jis lankėsi ligoninėje, kitą dieną apsilankė pas ją. Buvo pažeidimas lūpoje, žaizda buvo užkrešėjusi ir buvo nuskelti du dantys, vienas labai stipriai, o kitas vidutiniškai. Pirmą kartą buvo atlikta tik apžiūra, buvo apžiūrėtos išorinės ir vidinės žaizdos, buvo surašyta, ką mato. Kairėje pusėje viršutiniame žandikaulyje buvo nuskeltas dantis nesiekiant nervo, dantis buvo jautrus, o apačioje, kairėje pusėje buvo nuskeltas antras dantis, bet labai smarkiai, sulig dantenomis, pulpa atvira, kraujuojanti ir labai skausmingas ir paslankus. Tą dieną jį tiesiog apžiūrėjo, paskyrė gydymą ir jis nuėjo pas kolegą pasidaryti rentgeno nuotraukos. Toliau buvo sudarytas gydymo planas. Planas buvo toks, kad tas vienas dantis, kuris buvo nuskeltas viršuje, jį buvo galima atstatyti plombuojant, o to apatinio danties, kuris labai daug buvo nuskeltas, prognozė bloga, reikėtų kanalų gydymo ir jeigu jau prognozė būtų visai bloga, tai jam jau reikėtų implanto. Pacientas buvo gydomas pagal tą planą. Kovo 7 d. iš karto po jos jis pateko pas kolegę gydytoją to apatinio danties kanalo gydymui, buvo išvalytas kanalas ir suleisti vaistai, kovo 19 d. pacientas persikėlė vizitą iš kovo 21 d. į kovo 28 d., kovo 28 d. atėjo pas kolegę gydytoją pabaigti kanalų gydymą, traumuotam 32-tam dančiui buvo uždėta laikina plomba. Pas ją jis atvyko kovo 29 d. ir tada buvo atstatyti abu dantys, tas viršutinis dantis buvo plombuotas, o apatiniam dančiui įdėtas kaištis, nuimti antspaudai laikinam vainikėliui, buvo ruošiama protezavimui. Pacientas nusprendė, kad to danties dar neprotezuos, kol kas gydymą atidės, nes vis dar jaučiamas jo jautrumas, tai tas protezavimas yra atidėtas, kol pradings jautrumas, maudimas ir daugiau paslaugų, susijusių su trauma, nebeteikė. 2024 m. kovo 28 d. buvo gydytas 32 danties kanalas, šitas gydymas susijęs su trauma, buvo tęsiamas gydymas po kovo 7 d. 2024 m. gegužės 15 d. įdėtas implantas 36 danties srityje, bet tai su trauma nenusiję, nes pacientas tiesiog jų klinikoje gydėsi toliau. 2024 m. rugpjūčio 28 d. buvo atliekama implantacija 36 krūminio danties srityje, buvo užsukta gijimo galvutė, šis gydymas su trauma nesusijęs. 2024 m. rugsėjo 18 d. yra paimtas anspaudas nuo 36 danties implanto protezavimui, tai irgi su trauma nesusiję. Gydymo planą rašė kovo 7 d. Tame plane ir nurodė, kad jeigu būtų reikalinga 32 danties implantacija, tai kainuotų 1570 eurų, bet šiai dienai tai dar nėra atlikta, bet tą dantį reikėtų gelbėti, tas dantis vis dar yra jautrus ir dar neaiški jo prognozė. Traumuotas dantis paskutinį kartą gydytas balandžio 12 d., o vėliau gydymas buvo teikiamas paciento pageidavimu, tiesiog pacientas lankosi klinikoje ir toliau gydosi.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė duomenis, jog už traumuoto 32-o danties gydymą S. K. sumokėjo 574 Eur (2 t., b. l. 124-125).

Įvykio metu nukentėjusiajam S. K. buvo traumuoti du dantys – 22-as ir 32-as. Pateikti dokumentai, liudytojos A. M. parodymai patvirtina, jog už 32-o danties gydymą nukentėjusysis yra sumokėjęs 574 eurus. Nukentėjusiajam taip pat buvo gydomas 22-as dantis. Dokumentai apie šio danties gydymo išlaidas nepateikti, tačiau gydymo plane nurodyta, kad to danties gydymas kainuoja 200 eurų, tas dantis, kaip matyti iš liudytojos A. M. parodymų, buvo sugydytas, plombuotas. 200 eurų danties gydymo kaina yra reali. Todėl teismas pripažįsta, kad iš viso nukentėjusiajam padaryta 774 Eur turtinė žala. Kaltinamasis S. D. atlygino dalį turtinės žalos – sumokėjo 164 Eur, todėl iš kaltinamojo S. D. priteistina likusi patirta turtinė žala – 610 Eur.

Nukentėjusysis dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų buvo sužalotas, buvo gydomas, patyrė skausmą, nepatogumus, negalėjo atlikti numatytų darbų, neteko pajamų, todėl teismas laiko, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatomis, jam turi būti atlyginta ir neturtinė žala. Nukentėjusiojo nurodoma patirtos neturtinės žalos suma – 1000 eurų nėra aiškiai per didelė. Kaltinamasis yra atlyginęs dalį neturtinės žalos – 150 Eur. Todėl iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina likusi neatlyginta neturtinė žala – 850 Eur.

Kaltinamasis S. D. pateikė teismui mokėjimo pavedimą, patvirtinantį, jog jis Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos pervedė 168,47 Eur žalai atlyginti (2 t., b. l. 100). Kadangi visa žala privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui yra atlyginta, tačiau Šiaulių teritorinė ligonių kasa ieškinio neatsisakė, civilinis ieškinys netenkintinas.

Daiktiniai įrodymai – du DVD-R diskai su garso ir vaizdo įrašais paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

S. D., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

S. D. perduoti J. D. atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, S. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio, tai yra 500 Eur (penkių šimtų eurų), įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant S. D. paskirtą įmoką sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę S. D. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo S. K. civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti iš S. D. nukentėjusiajam S. K. 610 Eur turtinei žalai atlyginti ir 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti, iš viso 1460 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt eurų).

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.

Išaiškinti S. D., kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

Daiktinius įrodymus: du DVD-R diskus su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.