- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-17
- Bylos Nr.
- 2A-500/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Nijolė Piškinaitė, Algirdas Gailiūnas
- Atsakovas
- R. B.
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Gailiūno ir Nijolės Piškinaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Mikaelas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-478-71/2010 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Mikaelas“ ieškinį atsakovei R. B. dėl išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas bankrutuojančios UAB „Mikaelas“ bankroto administratorius R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės R. B. 129 273,11 Lt patirtų išlaidų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2009-02-23 nutartimi ieškovui UAB „Mikaelas“ buvo iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirtas R. B. . Ieškovas, susipažinęs su UAB „Mikaelas“ dokumentais ir išanalizavęs bankrutuojančios įmonės sandorius nustatė, kad 2007-02-01 tarp UAB „Mikaelas“ ir R. B. buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2, pagal kurią nuomotojas R. B. perdavė nuomininko UAB „Mikaelas“ ūkinei veiklai 118 kv. m ploto nuomotojai nuosavybės teise priklausiusias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė R. B. 2007-02-01 raštu sutiko, kad ieškovas UAB „Mikaelas“ savo lėšomis atliktų patalpų kapitalinį remontą. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pakeitimais ir papildymais buvo dar kartą patvirtintas R. B. leidimas UAB „Mikaelas“ atlikti patalpų ir vidaus inžinerinių tinklų kapitalinį remontą. Minėtose patalpose buvo atlikti įvairūs darbai ir už atliktus darbus rangovams buvo sumokėta 129 273,11 Lt. Šią sumą ieškovas prašo priteisti iš atsakovės R. B. .
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo bankrutuojančios UAB „Mikaelas“ atsakovei R. B. 1700 Lt atstovavimo išlaidų bei 33 Lt pašto išlaidų valstybei, sprendimui įsiteisėjus, teismas nurodė panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2009-11-11 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones R. B. turtui. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad tarp UAB „Mikaelas“ ir R. B. 2007-02-01 buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kurią pasirašė B. D. ir savo parašo tikrumą patvirtino teismo posėdžio metu. Ši sutartis buvo keičiama ir papildyta anuliuojant negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 3.2 punktą, kuris buvo numatęs, kad nuomotoja įsipareigojo atlikti patalpų kapitalinį remontą ir papildė numatydami, kad nuomininkas, savo lėšomis atliks nuomojamų patalpų bei vidaus inžinerinių tinklų kapitalinį remontą pagal savininkės raštišką leidimą. Teismo teigimu, šiuose 2007-07-01 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pakeitimuose ir papildymuose nustatyta, kad šalys neskiria nuomininkas ir nuomotojas sąvokų, tačiau vadovaujantis sutarties aiškinimo taisyklėmis ir bylos nagrinėjimo metu buvo išsiaiškinta tikroji šalių valia ir nustatyta, jog sąvokos nuomininkas ir nuomotojas yra sumaišytos, nes sutartys buvo pasirašomos nedalyvaujant teisininkui. Nustatyta, kad po remonto nuomojamos patalpos turi būti perduodamos atsakovei. CK 6.501 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinu išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Ieškovas patalpas išsinuomojo viešo maitinimo paslaugoms vykdyti ir pertvarkė savo ūkinei veiklai vykdyti. Patalpų pertvarkymas, pritaikant jas vykdomai veiklai, savaime nereiškia patalpų pagerinimo. Teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, atsižvelgė į tikruosius Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties šalių ketinimus ir tikslus, susitariant būtent dėl daikto perdavimo nuomai, į Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties vykdymo aplinkybes, be kita ko, ir į sutarties galiojimo laikotarpį. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad UAB ,,Mikaelas“ pertvarkė nuomojamas patalpas pagal savo poreikius, atliktų rangos darbų būtinumo ieškovas nepagrindė, todėl prisiėmė atitinkamą riziką dėl patalpų pagerinimo. Ieškovas nepateikė duomenų, kurie darbai pagerino patalpas, o kurie buvo vykdyti dėl to, kad nuomininkas siekė pritaikyti patalpas savo veiklai, iš kurios neabejotinai buvo gauta ekonominės naudos. Taip pat nedetalizavo kuriuos pagerinimus UAB „Mikaelas“ demontavo, išsikraustydamas iš patalpų. Teismas atsižvelgė į atsakovės argumentus, kad patalpos nuomininkui perduotos tvarkingos, kad su buvusiu nuomininku 2007-01-31 nutraukus sutartį, jau 2007-02-01 buvo sudaryta nuomos sutartis su ieškovu. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pažeidė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurioje nustatyta nuomininko prievolė ne vėliau kaip prieš keturias savaites iki sutarties galiojimo termino pabaigos, raštu pranešti nuomotojui apie paliekamas nuomojamas patalpas. Ieškovas, išsikraustydamas iš nuomojamų patalpų, demontavo įrangą, kitus pagerinimus ir paliko netvarkingas patalpas. Teismo teigimu, byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovas nemokėjo nei už dujas, nei už elektros energiją, nei turto išlaikymo mokesčių. Šiuos mokesčius už ieškovą sumokėjo atsakovė ir pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus (b. l. 59-64). Taip pat bendrovė nemokėjo ir nuomos mokesčio atsakovei. Kadangi ieškovas nemokėjo nuomos mokesčio, atsakovė 2009-02-23 įteikė įspėjimą apie nuomos sutarties nutraukimą (b. l. 105). Sudarydama sutartį, atsakovė siekė išnuomoti patalpas ir laiku gauti nuomos mokestį, o nuomininkas minėtas patalpas pritaikyti savo ūkinei veiklai, viešo maitinimo paslaugoms vykdyti, taip pat turėjo laiku mokėti nuomos mokestį bei komunalinius mokesčius, sutarties pažeidimo atveju, reikalauti nuostolių atlyginimo. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Vadovaujantis teisingumo, protingumo, bei sąžiningumo principais, teismo manymu, akivaizdu, kad nuomos sutartis buvo nutraukta dėl ieškovo kaltės, bendrovei nemokant nuomos mokesčio, nemokant už komunalines paslaugas. Byloje pateikti įrodymai – rangos sutartis, komerciniai pasiūlymai bei sąskaitos faktūros, atliktų darbų aktai nėra suderinti su atsakove ir ji negali atsakyti už tai, dėl ko nebuvo sutarta (b.l. 10-45). Teismo teigimu, atsakovė davė sutikimą dėl patalpų remonto atlikimo ieškovo lėšomis ir tik su architekto R. L. , prieš tai suderintu su miesto vyriausiuoju architektu, projektu (b.l. 9, 82). Tokio projekto ieškovas neturėjo, įrodymų, kad darbai buvo atliekami pagal R. L. projektą taip pat byloje nėra. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog atliko atsakovei priklausančių negyvenamųjų patalpų pagerinimą su atsakovės sutikimu ir jos leidimu, todėl pareikštas ieškinys aukščiau išdėstytais motyvais negali būti tenkintinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas bankrutuojančios UAB „Mikaelas“ bankroto administratorius R. B. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai taikė CK 6.501 straipsnio nuostatas. Pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalies nuostatas nuomininkas turi teisę reikalauti būtinų išlaidų, turėtų daiktui pagerinti. Ieškovas byloje pateikė atsakovės sutikimą patalpose atlikti kapitalinį remontą. Taip pat ieškovas pateikė įrodymus, kad patalpose buvo atliktas mechaninių vėdinimo sistemų įrengimas, elektros montavimo darbai, statybos remonto darbai. Byloje nekilo ginčo dėl šių darbų atlikimo, jie visi pagrįsti lestinais įrodymais. Atlikti darbai pagerino patalpas.
2. Teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 176, 185 str.), nes netyrė ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, kuriais buvo grindžiamas išsinuomotų patalpų pagerinimui ieškovo patirtų išlaidų dydis, nepagrįstai šių įrodymų nelaikė tinkamais. Taip pat teismas netinkamai taikė rungimosi principo nuostatas, nes teismui abejojant dėl tikslaus ieškovo išsinuomotų patalpų pagerinimui patirtų išlaidų dydžio, ir teigiant, kad nėra visų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą, kurie darbia pagerino patalpas, o kurie buvo vykdyti dėl to, kad nuomininkas siekė pritaikyti patalpas savo veiklai, jis turėjo imtis priemonių tas abejones pašalinti, tame tarpe skirti ekspertizę.
3. Teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatas, kadangi nemotyvavo savo išvadų, nenurodė, ką pats teismas nustatė dėl ieškovo turėtų išlaidų patalpų pagerinimui. Teismas nenurodė jokių argumentų, kodėl atmeta ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus dėl patalpų pagerinimo, nenurodė jokių argumentų, kodėl ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai apie atliktus darbus patalpose nevertintini kaip patalpų pagerinimas. Ieškovas visas išlaidas patalpų pagerinimui pagrindė buhalterinės apskaitos ir kitais dokumentais, tokiu būdu pilnai įrodė patirtų išlaidų patalpų pagerinimui realumą. Kad ieškovo padarytos išlaidos patalpų remontui buvo būtinos, byloje nebuvo ginčijama.
4. Ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, bankroto administratorius ieškinį atsakovei dėl išlaidų atlyginimo priteisimo pareiškė gindamas visų ieškovo kreditorių interesus, o teismų praktikoje yra konstatuota, kad tokio pobūdžio bylose yra viešasis interesas. Todėl teismas tokiose bylose turi būti aktyvus. Teismas, teigdamas, kad nėra įrodymų, jog darbai patalpose buvo atlikti pagal R. L. projektą, nesiaiškino ir nenurodė, pagal kieno projektą patalpose buvo atliekami darbai, ar su šiuo projektu nėra sutikusi atsakovė. Dėl to buvo pažeistas visapusiško bylos aplinkybių išnagrinėjimo principas.
Atsiliepimas
Atsakovė R. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo ieškovo ieškinį, tinkamai įvertino šalių pateiktus rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus ir priėmė teisingą sprendimą. Apeliantas nepateikė jokių savo ieškinio pagrįstumo įrodymų, vadovaujasi tik bendromis frazėmis ir Civilinio proceso kodekso bei Civilinio kodekso normų citavimu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, nes teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, o taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas bankrutuojančios įmonės administratoriaus. Bankroto bylos yra viešojo intereso bylos, nes ginami įmonės kreditorių interesai, teismas šiose bylose turi būti aktyvus ir pats rinkti įrodymus, tačiau vis tiek ieškovas, nors jis yra ir bankrutuojanti įmonė, neatleidžiamas nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu (CPK 178 str.). Teismas tik gali padėti surinkti įrodymus, pasiūlyti įrodyti vienas ar kitas aplinkybes, tačiau įrodymų pateikimo pareiga tenka ieškovui.
Byloje ieškinys pareikštas dėl išsinuomotų negyvenamųjų patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimo. Civilinio kodekso 6.501 straipsnio pirmoji dalis numato, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita. Taigi įstatymas numato turėtų išlaidų atlyginimą, jei nesusitarta kitaip. Todėl šiuo atveju, svarbu aiškinti šalių nuomos sutartį, nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir tikslus (CK 6.193 str. 1 d.).
Byloje nustatyta, kad UAB ,,Mikaelas“ ir R. B. 2007 m. vasario 1 d. sudarė negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) 118 kv. m. ploto nuomos sutartį (b. l. 4). Sutarties 4.5 punkte numatyta, kad perplanuoti ir pertvarkyti nuomojamų patalpų ar jų dalies negalima be nuomotojos raštiško leidimo. Sutarties pakeitimų ir papildymų, pasirašytų 2007 m. liepos 1 d. (b. l. 7) 3.14 p. numatė, kad nuomininkas savo lėšomis atlieka nuomojamų patalpų bei vidaus inžinierinių tinklų kapitalinį remontą pagal nuomotojos raštišką leidimą.
Nuomojamų patalpų pagerinimai ir pakeitimai po kapitalinio remonto, įforminami pridavimo perdavimo akte ir pasibaigus nuomos sutarčiai pereina nuomininko nuosavybėn.
Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas šias sutarties nuostatas, priėjo prie išvados, kad sutartyje supainiojus sąvokas ,,nuomininkas“ ir ,,nuomotojas“, pagerinimai po kapitalinio remonto neva turi tapti nuomotojos, tai yra atsakovės, nuosavybė. Tačiau savo išvadai pagrįsti teismas jokiais įrodymais nesirėmė, o tik patikėjo atsakovės pozicija, nenurodydamas jokių kitų argumentų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, ne kartą yra pasisakęs, jog pagal įstatymo nustatytą teisinį reglamentavimą pagerinimo išlaidų atlyginimui, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išnuomotą daiktą; nuomininkas turėjo nuomotojo leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje VšĮ ,,Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, byla Nr. 3K-3-379/2008; 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje R. Č. likviduojama individuali įmonė v. UAB ,,Bendruva“, byla Nr. 3K-3-269/2009).
Pirmosios instancijos teismas šių visų sąlygų nenustatinėjo, neaptarė jas pagrindžiančių įrodymų ir nepasiūlė pateikti kitų įrodymų, leidžiančių padaryti vienokias ar kitokias išvadas, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, teismas neatskleidė bylos esmės. Į bylą ieškovas pateikė atsakovės raštą (b. l. 9), kuriuo ji nurodė sutinkanti, jog UAB ,,Mikaelas“ direktorius atliktų kapitalinį remontą. Rašte nurodyta konkretaus architekto, ruošiančio projektą, pavardė. Teismas nesiaiškino, ar šį raštą šalys vertino kaip nuomotojos sutikimą pagerinti patalpas ir kokia konkretaus architekto projekto reikšmė, atliekant patalpų remontą, ypač atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismui atsakovė pateikė patalpų rekonstrukcijos dokumentus, iš kurių matyti, kad ji pati pasirašiusi patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti aktą (b. l. 153) ir pati buvo rekonstrukcijos ir projekto ruošimo užsakovė (b. l. 155).
Patalpų pagerinimui įrodyti ieškovas pateikė rangos sutartis su UAB ,,Danira“, atlikusia mechaninių vėdinimo sistemų montavimo darbus (b. l. 11-17), statybos rangos sutartis su D. B. paslaugų įmone dėl elektros montavimo darbų atlikimo (b. l. 18-30) ir statybos remonto atliktų darbų aktus (b. l. 31-35). Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, ar šiais darbais ir įrenginiais buvo pagerintos patalpos. Nebuvo nustatyta, kokios patalpos buvo perduotos nuomininkui ir kokios – po nuomos sutarties pabaigos – grąžintos nuomotojai, tai yra atsakovei. Nebuvo apklausti liudytojai, nepasiūlyta pateikti kitus įrodymus. Nesant įrodymų, teisėjų kolegijos nuomone, teismui nebuvo pagrindo išvadai, kad nebuvo atlikti pagerinimai, o tik patalpos buvo pritaikytos UAB ,,Mikaelas“ ūkinei veiklai (kavinės įrengimui). Reikėtų įvertinti ir tą aplinkybę, kad, kaip nurodė ieškovo atstovas, tos pačios patalpos po nuomos sutarties nutraukimo išnuomotos kitam nuomininkui tai pačiai veiklai. Todėl teismas, vertindamas, ar patalpos pagerintos ar ne, turi išsiaiškinti, kokios būklės jos perduotos kitam nuomininkui ir ar šis naudojasi tais pačiais įrengimais ir gauna iš to naudą, ar įrengė patalpas iš naujo.
Be to, byloje buvo pateikti atsakovės argumentai, kad dalį įrengimų nuomininkas atskyrė nuo patalpų ir išsivežė. Taip tvirtino ir liudytojais teisme apklausti K. B. , D. B. (b. l. 118, 119). Teismas nenustatinėjo, kokiai sumai įrengimų išsivežė iš patalpų nuomininkas ir ar tie įrengimai buvo įtraukti į dokumentus, patvirtinančius patalpų remontą. Šios aplinkybės yra svarbios nustatant, kokio dydžio išlaidos galėtų būti atlygintos už patalpų pagerinimą, jeigu būtų konstatuota, ištyrus anksčiau aptartus įrodymus, jog patalpos apskritai buvo pagerintos.
Atkreiptinas dėmesys į šalių sutarties nuostatą, įtvirtintą nuomos sutarties pakeitimų ir papildymų, pasirašytų 2007 m. liepos 1 d. 5.2 punkte, kad nuomininkas iki atliks nuomojamų patalpų bei vidaus inžinierinių tinklų kapitalinį remontą, nemoka nuomotojai nuomos mokesčio (b. l. 8). Teismui išsiaiškinus, kaip faktiškai buvo vykdoma ši sutarties nuostata, tai taip pat turėtų reikšmės atlygintinų išlaidų dydžiui.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad visų nutartyje nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nustatyti negali. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavo tik ieškovo atstovas – bankrutuojančios UAB ,,Mikaelas“ administratorius, kuriam daugelis faktinių aplinkybių nėra žinomos, atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog ji pageidauja rašytinio proceso, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Visų įrodymų, kuriuos papildomai turėtų ištirti teismas, buvimo vieta, o taip pat ir patalpų, dėl kurių nuomos vyksta ginčas, buvimo vieta yra Šiauliuose, bankrutuojančios įmonės administratoriaus gyvenamoji vieta taip pat Šiauliuose, todėl tiek ekonomiškiau, tiek ir operatyviau byla gali būti išnagrinėta Šiaulių apygardos teisme, grąžinant ją teismui nagrinėti iš naujo, o ne apeliacinės instancijos teismui renkant visus įrodymus, reikalingus nutartyje nurodytoms aplinkybėms nustatyti.
Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Bylą grąžinant teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų klausimas nespręstinas (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,
n utaria:
Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Šiaulių apygardos teismui nagrinėti iš naujo.