- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-11
- Bylos Nr.
- 1S-571-485/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44314-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Kaltinamasis
- R. B.
- Kategorijos
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjęs kaltinamojo R. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 3 d. nutarties, kuria kaltinamojo turtui pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 3 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, tai yra tuo, kad jis 2019 m spalio 16 d. apie 13.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su šeimos nariu – motina D. B. metu, dešinės rankos kumščiu tyčia tris kartus sudavė jai į veido sritį, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva viršutinės lūpos gleivinės kairėje, kraujosruva apatinės lupos gleivinės kairėje, kraujosruva smakro kairėje, nubrozdinimu kairės ausies kaušelyje.
2. Perdavus bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, Kauno apylinkės teisme 2020 m. birželio 30 d. buvo gautas nukentėjusiosios civilinis ieškinys, kuriuo ji prašo priteisti jai iš kaltinamojo R. B. 2 000 Eur neturtinės žalos, padarytos jo nusikalstamais veiksmais, atlyginimo. Be to, ji išreiškė prašymą taikyti kaltinamojo turtui laikiną nuosavybės teisės apribojimą pareikštam civiliniam ieškiniui užtikrinti.
3. Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartimi nukentėjusiosios prašymas patenkintas ir pareikštam civiliniam ieškiniui užtikrinti kaltinamojo R. B. turtui – lengvajam automobiliui „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 3 d., uždraudžiant šį turtą parduoti, dovanoti, kitaip perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti.
4. Kaltinamasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir nukentėjusiosios prašymą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo atmesti.
4.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta, todėl turi būti panaikinta. Teismas visiškai nepasisakė, kokiu pagrindu tenkino nukentėjusiosios prašymą taikyti jo turtui laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kuomet prašomas priteisti neturtinės žalos dydis visiškai neatitinka suformuotos teismų praktikos. Pasak R. B., net ir įvertinus, jog duomenų jam pareikštiems kaltinimams patvirtinti pakanka, turėjo būti preliminariai vertinamas civilinio ieškinio pagrįstumas. D. B. nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių prašomos priteisti žalos dydį. Be to, teismas duomenų bazėse turėjo matyti, kad kaltinamasis turi nuolatinę darbo vietą, pastovias pajamas, į kurias galėtų būti nukreiptas išieškojimas.
4.2. Pasak kaltinamojo, teismo nutartis yra prieštaringa. Nors teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl procesinių prievartos priemonių taikymo kaltės klausimas nesprendžiamas, tačiau tuo pačiu pasisako, jog surinktų duomenų pakanka pagrįstai manyti, kad R. B. galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, ir tik tuo pagrindu taiko laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Taigi teismas supainiojo kaltės ir žalos padarymo, žalos atlyginimo klausimus.
Motyvuojamoji dalis
5. Skundas atmetamas.
6. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK įtvirtintų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą suvaržymu. Šios priemonės paskirtis – užtikrinti civilinį ieškinį, turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti įtariamajam (kaltinamajam) ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi įstatymo leidėjas nustatė, kad ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas.
7. Skunde R. B. ginčija laikino nuosavybės teisės apribojimo į jam nuosavybės teise priklausantį turtą – lengvąjį automobilį taikymo teisėtumą ir pagrįstumą. Skunde nurodoma, kad teismas netinkamai vertino asmens kaltės ir žalos padarymo, jos dydžio nustatymo klausimus. Aukštesnysis teismas šį pareiškėjo skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas – gali būti paskirta kaltinamojo turtui tuo atveju, kai byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių galimos nusikalstamos veikos padarymą bei civilinį ieškinį. Šiuo atveju byloje esantys duomenys – nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, specialisto išvados bei kiti rašytiniai duomenys patvirtina, jog kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau nei vertinant BPK 151 straipsnio taikymo kontekste, nei nagrinėjant skundą dėl procesinės prievartos priemonės taikymo, kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas. Aptarti duomenys vertinami tik tiek, kiek jie tikėtinai pagrindžia kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos galimą padarymą.
8. Pažymėtina ir tai, kad byloje yra pateiktas nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kaip minėta, BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šiuo metu byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad dėl R. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos nukentėjusieji patyrė neturtinę žalą, kurios atlyginimui užtikrinti ir paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajam priklausančiam turtui – automobiliui. Galimai priėmus šioje byloje apkaltinamąjį nuosprendį, taps aktualus nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo klausimas, todėl taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas būtinas byloje pareikšto civilinio ieškinio užtikrinimui. Taigi byloje egzistuoja baudžiamojo proceso įstatyme numatytas pagrindas taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Atmetant skundo argumentus dėl žalos dydžio nepagrįstumo pažymėtina, kad šioje proceso stadijoje nesprendžiamas klausimas, ar byloje pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir galimai pripažinus asmenį kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, jis bus tenkinamas visiškai ar iš dalies. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo bei veikos kvalifikavimo klausimai.
9. Bylos duomenimis turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nuosavybės teise priklauso kaltinamajam. Vien tai, kad kaltinamasis nurodo turintis darbą, savaime nepaneigia siekio užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį apribojant jo nuosavybės teises į registruotiną jam priklausantį turtą pagrįstumo. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamajam taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas, apribojant tik vieną iš nuosavybės teisės sudėtinių dalių – disponavimą, šiuo atveju suvaržo kaltinamojo teises akivaizdžiai labiau nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone numatytiems tikslams pasiekti. Įvertinus kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir pobūdį, laikinas nuosavybės teisės apribojimas, atsižvelgiant į jo mastą, negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė. Šioje baudžiamojoje byloje paskyrus laikiną nuosavybės teisės apribojimą proporcingumo principas nepažeistas. Taikant procesines prievartos priemones visais atvejais yra suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės, tačiau tokių priemonių taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais – kaip jau buvo nurodyta, šiuo atveju siekiama užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį.
10. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismas, 2020 m. liepos 3 d. nutartimi paskyręs laikiną nuosavybės teisės apribojimą, nepažeidė šios procesinės prievartos priemonės taikymo sąlygų, todėl R. B. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti R. B. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 3 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.