Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje Genovaitė G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. Kaune, (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 198 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G.ė G. G. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė - Kaunas(duomenys neskelbtini), teikiančios buhalterinės apskaitos ir mokesčių konsultavimo paslaugas, numatytas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 10 dalies 4 punkte, direktore, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7 ir 8 dalis, 12 dalies 1 ir 11 punktus, privalėdama organizuoti kasdieninę įmonės veiklą ir atsakyti už įmonės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą, nuo 2018 m. sausio 1 d. 8 val. iki 2018 m. rugsėjo 12 d. 13 val., nevykdė 2017-12-15 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau - FNTT) prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonės ir šias paslaugas savarankiškai teikiantiems asmenims skirtų nurodymų, kuriais siekiam užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui“ Nr. V-l 85, t. y. nepaskyrė vadovaujančių darbuotojų kurie organizuotų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą UAB „Octavus“ ir palaikytų ryšius su FNTT, būtų atsakingi už įtartinų piniginių operacijų ar sandorių sustabdymą, taip pat darbuotojus, atsakingus už žurnalų tvarkymą ir informacijos pateikimą. Apie tokių darbuotojų paskyrimą raštu nepranešė FNTT.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 198 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo faktą ir Genovaitės G. G. kaltę įrodo: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės, taip pat nurodyta, jog visi nurodymai numatyti 2017-12-15 FNTT prie LR VRM direktoriaus įsakyme „Dėl buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms Įmones ir šias paslaugas savarankiškai teikiantiems asmenims skirtų nurodymų, kuriais siekiam užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui“ Nr. V-185, pradėti vykdyti tik pradėjus administracinį procesą (b. l. 1-3); tarnybiniai pranešimai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinio pažeidimo, kuriuose smulkiai išdėstyta administracinio nusižengimo esmė ir nuspręsta surašyti administracinio nusižengimo protokolą bei medžiagą perduoti teismui (b. l. 4, 21-23); dokumentų ir(ar) daiktų paėmimo protokolas (b. l. 7-8); UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-09-30 įsakymas paskirti direktorę atsakinga už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo organizavimą bei ryšių palaikymą su FNTT (b. l. 9); Įtartinų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalas (b. l. 10-13); informacinis pranešimas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo FNTT dėl asmens, atsakingo už bendradarbiavimą su Tarnyba (b. l. 14); UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas FNTT dėl asmens, atsakingo už bendradarbiavimą su Tarnyba (b. l. 15); asmens duomenys (b. l. 16-19); Sodros duomenys (b. l. 20).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad G. G. G. nuo 2018 m. sausio 1 d. 8 val. iki 2018 m. rugsėjo 12 d.13 val., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė - Kaunas, (duomenys neskelbtini), būdama direktore ir teikdama buhalterinės apskaitos paslaugas nesilaikė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. V-185, „Dėl buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas telkiančioms įmonėms ir šias paslaugas savarankiškai teikiantiems asmenims skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui” reikalavimų, nebuvo nepaskyrusi vadovaujančio darbuotojo, kuris organizuotų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, ir apie tokį paskyrimą nėra informavusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą. Tokiais savo veiksmais G. G. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 198 straipsnio 3 dalyje, todėl ji baustina.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jos atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

G. G. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad nusižengimą pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, tyrimo metu dėl šio nusižengimo, ištaisė administracinio nusižengimo protokole nurodytus trūkumus, smulkiai paaiškino įvykio aplinkybes taip padėdama greičiau atskleisti padaryto nusižengimo aplinkybes (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Taip pat nustatyta, jog administracinis nusižengimas padarytas dėl nerūpestingumo, iki galo neišstudijavus 2017-12-15 FNTT prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonės ir šias paslaugas savarankiškai teikiantiems asmenims skirtų nurodymų, kuriais siekiam užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui“ Nr. V-l 85, ir būtent tik dėl šių aplinkybių nepateikė reikalaujamų duomenų, nors tiek įsakymas skirti atsakingą asmenį, tiek ir žurnalas dėl Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme numatytų pareigų, buvo priimti ir užvesti, tačiau nepateikti FNTT, ir tai laikytina tik dalimi nusižengimo. Be to, iš Genovaitės G. G. ir jos atstovės paaiškinimų matyti, kad įmonė maža, atliekamų operacijų sumos nėra didelės, įtartinų operacijų nebuvo pastebėta. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, duomenų jog ji būtų bausta už administracinius nusižengimus (pažeidimus) byloje nėra.

G. G. G. nežinojo, jog dėl tokio jos neveikimo, t. y. jog nepateikė įsakymo ir nepranešinėjo apie operacijas, kurios nekelia įtarimų, gali atsirasti Administracinių nusižengimų kodekse numatyti padariniai, nors pagal asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, tai yra, kaip jau minėta, administracinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo. Todėl darytina išvada, jog padarytas nusižengimas yra tik formalus, jis nesukėlė jokių realių neigiamų padarinių visuomenės interesams, kitoms institucijoms ar asmenims, neatsirado jokia žala. Be to, pabrėžtina, jog pats administracinio nusižengimo protokolas yra su trūkumais, nenurodyta net įstatyminė norma, kuri įpareigojo administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį elgtis taip kaip nurodyta pačiame protokole ir minimame FNTT prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakyme. Taip pat pabrėžtina, jog FNTT teikdama reikalavimus nepaprašė pateikti registracijos žurnalo net ir patikrinimo metu ar iki jo, o įstatymo leidėjas nenustatė termino, per kiek laiko toks žurnalas privalo būti užvestas. Vadovaujantis protingumo principu žurnalas privalo būti pradėtas pildyti iš karto nuo įstatymo 16 str. 1 d. numatytų aplinkybių atsiradimo. Be to, pastebėtina, jog protokole minimas įsakymas įsigaliojo nuo 2018 metų, o pačiame protokole nusižengimo protokole nurodytas laikotarpis nuo 2016 metų.

Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013).

Teismo nuomone Genovaitės G. G. padarytas administracinis nusižengimas, atsižvelgiant į jos asmenybę, finansinę būklę, veiklos sritį, charakterizuojančius duomenis, buvo nulemtas jos nerūpestingumo, o ne siekio pažeisti įstatymo saugomus teisinius gėrius, todėl nėra pagrindo teigti, jog ji tyčia nesilaikė pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo, jog dėl jos veikos kilo reali žala valstybei, nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti. Nors šios aplinkybės atsakomybės dėl administracinio nusižengimo padarymo nešalina, tačiau vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismo vertinimu jos laikytinos pakankamu pagrindu Genovaitės G. G. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta ANK 198 str. 3 d. sankcijoje ir manytina, kad pats nubaudimo faktas, net ir skiriant švelnią nuobaudą, bus pakankama prevencinė priemonė analogiškų pažeidimų užkardymui ateityje, t. y. bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

G. G. G. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 198 straipsnio 3 dalyje ir skirti 100 (vieno šimto) eurų baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, mokėjimo kodo laukelyje nurodyti - ROIK: 18093491043.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.