- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-18
- Bylos Nr.
- 2-619/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Kazys Kailiūnas, Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Wolf System“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų metalas“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Wolf System“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. nutarties, kuria nutarta iškelti atsakovui bankroto bylą, civilinėje byloje Nr. B2-583-368/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų metalas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Wolf System“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Vakarų metalas“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą ir prašė teismo iškelti atsakovui UAB „Wolf System“ bankroto bylą.
Ieškinyje nurodė, kad 2007 m. liepos 12 d. pareiškėjas ir atsakovas sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. S105/2007, pagal kurią atsakovui buvo parduota metalo produkcija ir metalo gaminiai. Atsakovas turėjo atsiskaityti pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras, tačiau jis sumokėjo tik dalį pinigų ir liko skolingas 59 219,94 Lt. Ieškovas 2009 m. rugsėjo 2 d. išsiuntė atsakovui pretenziją dėl skolos nesumokėjimo ir informavo, jog, atsakovui neatsiskaičius iki nurodyto termino, bus kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Skola iki šiol nesumokėta, atsakovas yra nemokus.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2009 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui UAB „Wolf System“ bankroto bylą.
Atsakovas UAB „Wolf System“ padavė atskirąjį skundą ir prašė teismo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutartį.
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. sausio 6 d. nutartimi iškėlė UAB „Wolf System“ bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Forum regis“.
Atsakovas UAB „Wolf System“ padavė atskirąjį skundą ir prašė panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 6 d. nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. sausio 19 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 6 d. nutartį ir atsisakė iškelti bankroto bylą UAB „Wolf System“.
UAB „Vakarų metalas“ padavė atskirąjį skundą ir prašė panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 19 d. nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. sausio 29 d. nutartimi nutarė panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 19 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės: iškelti UAB „Wolf System“ bankroto bylą, administratoriumi paskirti UAB „Forum regis“.
Teismas nutartyje nurodė, kad UAB „Wolf System“ nevykdo įsipareigojimų, nemoka skolų, tik iš dalies yra atsiskaitęs pagal 2009 m. lapkričio 11 d. trišalę sutartį. Iš atsakovo 2009 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad atsakovas valdo 2 124 103 Lt vertės turtą, o jo pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės ir sudaro 1 350 556 Lt. Pasak teismo, šios aplinkybės atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies sąlygas, kurios apibrėžia įmonės nemokumą, todėl UAB „Wolf System“ dėl nemokumo keltina bankroto byla (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Wolf System“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartį ir civilinę bylą nutraukti.
1. Teismas neturėjo pakankamai duomenų nustatyti, ar atsakovas yra nemoki įmonė, tinkamai neįvertino atsakovo finansinės padėties, neprašė atsakovo papildomai pateikti finansinių dokumentų. Atsakovas viešai nepaskelbė ir nepranešė kreditoriui apie tai, kad negali ir negalės su juo atsiskaityti. Atsakovas yra mokus.
2. Teismui buvo žinoma, kad tarp ieškovo ir atsakovo bei Kėdainių raj. Truskavos ŽŪB yra sudarinėjama trišalė sutartis, kurios pagrindu Kėdainių raj. Truskavos ŽŪB turi sumokėti UAB „Vakarų metalas“ vietoje atsakovo. Nors trišalė sutartis nėra vykdoma, atsakovas gera valia pats moka ieškovui.
3. UAB „Vakarų metalas“ piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Jis nuslėpė faktą, kad atsakovas 2010 m. sausio 20 d. sumokėjo ieškovui 10 000 Lt skolos sumos, kas patvirtina, kad atsakovas nėra nemoki įmonė. Per 2010 m. sausio mėnesį atsakovas ieškovui sumokėjo 25 000 Lt skolos sumos.
4. Atskirajame skunde dėl 2010 m. sausio 19 d. nutarties ieškovas nenurodė, kiek skolų yra praterminuota, o kokios yra einamosios. Ši aplinkybė turi įtakos, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Vakarų metalas“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad atsakovas pateikė dokumentus, atspindinčius jo finansinę padėtį. Ieškovas neturi pagrindo manyti, kad, pasirašius trišalę sutartį, atsakovo skola nebuvo perleista ir jo pareiga atsiskaityti su ieškovu neišnyko. Šalys šia sutartimi susitarė, kad, Kėdainių raj. Truskavos ŽŪB nevykdant sutarties, ieškovas turi tiesioginę reikalavimo teisę į atsakovą. Atsiskaitymas su kreditoriumi iš dalies nelaikytinas visos skolos padengimu. Nėra jokių pagrįstų duomenų, kad atsakovas atsiskaitys su ieškovu. Teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (2001 m. kovo 20 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija) 9 straipsnio penktosios dalies nuostatą, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą, arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Pagal teismų praktiką klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas turi spręsti, remdamasis duomenimis apie įmonės finansinę būklę, susiklosčiusią šio klausimo sprendimo momentu.
Pirmosios instancijos teismas iškėlė atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Wolf System“ bankroto bylą, nurodęs, kad yra ĮBĮ 2 straipsnio aštuntoje dalyje numatytos sąlygos bankroto bylai iškelti.
Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste ĮBĮ) 2 straipsnio aštuntoji dalis apibrėžia įmonės nemokumą. Šioje teisės normoje nustatyta, jog įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Spręsdamas klausimą apie įmonės pradelstų įsipareigojimų ir jos balansinio turto vertės santykį, teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pridėtais dokumentais, tiek ĮBĮ 9 straipsnio antrojoje dalyje numatyta tvarka gautais finansiniais įmonės dokumentais ir duomenimis. Bankroto bylose teismas privalo aktyviai veikti ex officio, nes pagal įstatymą jam suteiktos didesnės galimybės veikti bylos aplinkybių nustatymą (ĮBĮ 9 str. 2 d., 10 str. 1 d., CPK 159 str. 1 d., 179 str. 2 d.).
Bankroto procesą reglamentuojančios teisės normos iš esmės yra viešosios teisės normos ir jų tikslas – pašalinti iš apyvartos nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, t.y. iškeliant bankroto bylą, yra svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį.
Teismas nustato įmonės nemokumą, išanalizavęs ieškovo, atsakovo pateiktus ir kitus į bylą išreikalautus dokumentus ir duomenis. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai yra patikimi ir kt. Byloje nesant duomenų apie realią atsakovo finansinę būklę, teismas turi išnaudoti visas galimybes, nurodytas ĮBĮ bei CPK, nustatyti atsakovo finansinę būklę bankroto bylos iškėlimo dienai. Prireikus, teismas gali įmonei skirti auditą, ekspertizę įmonės turto vertei patikslinti.
Taigi, remiantis ĮBĮ nuostatomis, vertinant, ar įmonė yra nemoki, t.y. ar jai keltina bankroto byla, turi būti nustatyti pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) ir jos turimo turto vertė.
Atskirajame skunde atsakovas UAB „Wolf System“ nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino atsakovo finansinės padėties, kad byloje nebuvo nustatytas jo pradelstų įsipareigojimų dydis.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovo 2009 m. gruodžio 31 d. balanso (b.l. 97-98) duomenimis, nustatė, kad atsakovas UAB „Wolf System“ valdo 2 124 103 Lt vertės turtą, o jo pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės ir sudaro 1 350 556 Lt.
Tačiau išvadą, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai sudaro 1 350 556 Lt, teismas padarė tik iš balanso duomenų, pagal kuriuos 1 350 556 Lt sudaro mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (b.l. 97-98). Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai (54 810 Lt) niekaip negali atspindėti įmonės pradelstų įsipareigojimų dydžio. Pradelstų įsipareigojimų dydžio neįrodo ir įmonės balanse nurodytos per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai (1 298 746 Lt), nes tokie įsipareigojimai ne visuomet ir/ar ne visi būna pradelsti. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kurios iš balanse nurodytų per vienerius metus mokėtinų sumų yra pradelstos. Iš 2009 m. gruodžio mėnesio apyvartos žiniaraščio „Skolos tiekėjams“ (b.l. 100-103) nėra aišku, kokie yra atsakovo skolų mokėjimo terminai, kokio dydžio skolos yra pradelstos. Tad pirmosios instancijos nenustatė realios atsakovo pradelstų įsipareigojimų sumos, todėl negalima spręsti apie įmonės nemokumą ar mokumą. Taigi išvadą apie atsakovo pradelstų įsipareigojimų dydį pirmosios instancijos teismas padarė, iš esmės nesiaiškinęs šios aplinkybės ir jos nenustatęs. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje esančiais duomenimis, negali nustatyti atsakovo pradelstų įsipareigojimų dydžio, kuris yra viena iš esminių aplinkybių, sprendžiant apie įmonės mokumą ar nemokumą.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas uždarajai akcinei bendrovei „Wolf System“ iškėlė bankroto bylą, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikinama, nes dėl aukščiau nurodytų proceso teisės normų pažeidimų, nenustačius visų aplinkybių, susijusių su įmonės nemokumu, liko neatskleista bylos esmė ir todėl klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo galėjo būti išspręstas neteisingai, o šio pažeidimo apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio trečiuoju punktu, 338 straipsniu, nutaria :
Rezoliucinė dalis
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartį ir bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Wolf System“ klausimą perduoti Šiaulių apygardos teismui nagrinėti iš naujo.