Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje – G. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl prašomos taikyti ieškinio senaties, ieškovė mano, jog ji nėra suėjusi, kadangi ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kada ieškovė sužinojo apie nagrinėtoje civilinėje byloje gautą ekspertų išvadą. Apie ekspertų išvadą ieškovei tapo žinoma 2016-05-25 ieškovės sūnui atvykus į teismo posėdį ir sužinojus apie gautą ekspertizės aktą. Ieškovė į teismą dėl draudimo išmokos kreipėsi 2016-05-30, todėl ieškinio senaties terminas nepraleistas (b. l. 59-61).

Tretysis asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad apie ekspertizės išvadą sužinojo 2016-05-25 atvykus į civilinės bylos, pagal M. G. ieškinį, nagrinėjimą. Mano, jog atsakovė nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką, todėl ieškinys tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta: 2013-09-13 G. B. vairuojama transporto priemonė „Opel Vectra“, v. n. (duomenys neskelbtini) susidūrė su M. G. vairuojamu automobiliu „VW Golf“, v. n. (duomenys neskelbtini) automobiliai buvo apgadinti (b. l. 71-130). Transporto priemonė „Opel Vectra“, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo drausta KASKO draudimu AB „Lietuvos draudimas“. 2013-09-17 G. B. kreipėsi į atsakovę dėl draudimo išmokos (b. l. 72). 2013-10-25 žalų tyrimo eksperto M. S. ekspertinėje pažymoje konstatuota, kad <...modelevimu nustatytos aplinkybės prieštarauja vairuotojų nurodomoms, dėl ko galima teigti, kad automobiliai buvo sugadinti ne vairuotojų nurodomomis, natūraliai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis...> (b. l. 94). 2013-10-30 pranešimu K. K. buvo informuota, kad pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr.021, kurių pagrindu buvo sudaryta draudimo sutartis, draudimo išmoka nebus mokama (b. l. 9). 2016-03-07 Kauno apylinkės teisme civilinėje byloje Nr.2-2808-752/2016 buvo gauta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016-02-29 ekspertizės aktas Nr.11-1926(15) (b.l. 15). Ekspertizės akte nurodoma, kad automobilių apgadinimai buvo padaryti transporto priemonių tarpusavio susidūrimo metu (b.l.25).

Byloje kilęs ginčas dėl draudimo išmokos išmokėjimo.

Lietuvos Respublikos CK 6.987 str. nustato, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Lietuvos Respublikos CK 6.996 str. 3 d. nustato, kad draudimas taikomas visiems draudiminiams įvykiams, įvykusiems po draudimo sutarties įsigaliojimo, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta ko kita.

Ieškovės teigimu atsakovė nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Ieškovės ieškinį pagrindžia civilinėje byloje Nr.2-2808-752/2016 gautas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016-02-29 ekspertizės aktas Nr.11-1926, kuriame konstatuota, kad transporto priemonės buvo apgadintos tarpusavio susidūrimo metu. Atsakovė minėtoje byloje M. G. išmokėjo draudimo išmoką. Šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovei nepagrįstai neišmokėta draudimo išmoka, nes ekspertizės akte nurodyta, kad automobiliai apgadinti jiems susidūrus.

Byloje pateikto ekspertizės akto išvadoje teigiama, kad <... fotografijose matomi automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užpakalinės dalies kairės pusės ir automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės dalies dešinės pusės sugadinimai, buvo padaryti šių transporto priemonių tarpusavio susidūrimo metu...> (b. l. 25). Jog nurodyti apgadinimai padaryti automobilių susidūrimo metu neneigia ir atsakovė, tačiau atsakovės teigimu automobiliai apgadinti buvo kitomis aplinkybėmis, nei nurodė autoįvykio dalyviai. Tai nurodyta ir atsakovės 2013-10-25 žalų tyrimo eksperto M. S. ekspertinėje pažymoje - <...modelevimu nustatytos aplinkybės prieštarauja vairuotojų nurodomoms, dėl ko galima teigti, kad automobiliai buvo sugadinti ne vairuotojų nurodomomis, natūraliai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis...> (b.l.94). Atsakovė draudimo išmoką išmokėti atsisakė remdamasi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr.021, kurių pagrindu tarp šalių buvo sudaryta transporto priemonės draudimo sutartis. Taisyklių 8.1.17. p. numato, kad <...jei draudėjas, apdraustasis arba su draudėju ir (ar) apdraustuoju susijęs asmuo, siekdamas gauti išmoką ar ją padidinti, suklastojo arba pateikė žinomai klaidingus duomenis apie įvykį ir jo padarinius...> tai laikoma nedraudiminiu įvykiu.

Pažymėtina, jog 2016-02-29 ekspertizės akto išvadoje, taip pat nurodyta, kad <Negalima nei patvirtinti, nei paneigti automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo M. G. ir automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo G. B. nurodomų šio eismo įvykio kilimo aplinkybių apie transporto priemonių judėjimo greičius prieš eismo įvykį bei transporto priemonių susidūrimo vietą kelio ilgio ir pločio atžvilgiu> (b. l. 25). Teismo nuomone atsižvelgiant į ekspertų išvadą negalima daryti kategoriškos ir vienareikšmiškos išvados, jog automobiliai susidūrė įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis, o ne esant kitoms aplinkybėms. Todėl nesant patikimų duomenų apie transporto priemonių susidūrimo aplinkybes, tenkinus ieškinį būtų pažeisti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai. Nesant kitų duomenų, kurie patvirtintų ieškinio pagrįstumą, teismas daro išvadą, jog byloje esančių duomenų nepakanka, laiko jog ieškovė ieškinio turimais įrodymais nepagrindė, todėl ieškinys atmestinas ((duomenys neskelbtini) str., 185 str., CK 1.5 str., Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr.021 8.1.17. p. 2011-09-28 redakcija, galioja nuo 2011-11-01).

Ieškovė nurodė, kad tikėjosi, jog atsakovė pagal M. G. ieškinį nagrinėjamoje civilinėje byloje gavusi ekspertizės aktą, supras klydusi ir išmoks ieškovei išmoką taip pat.

Šie ieškovės argumentai atmestini - civilinėje byloje ieškinys pateiktas vadovaujantis tarp atsakovės ir M. G. sudarytos transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartimi, t. y. dėl kitu pagrindu atsirandančios prievolės bei kito dalyko – žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudaryta KASKO draudimo sutartis. Teisiniai draudiminiai santykiai šiuo atveju kyla iš skirtingų sutarčių, todėl yra tarpusavyje nesusiję. Pažymėtina, kad dėl įvykio buvo administruojamos dvi žalos bylos.

Atmestini argumentai ir dėl to, kad civilinėje byloje Nr.2-2808-752/2016 atsakovė suprato savo veiksmų neteisėtumą, buvo sudaryta taikos sutartis ir M. G. išmokėta draudimo išmoka. Pažymėtina, jog 2016-06-17 patvirtinta taikos sutartimi šalys konstatavo, kad sutarties pasirašymas nereiškia jokio fakto pripažinimo ir/ar neigimo bei nelaikytinas precedentu esamiems ar būsimiems šalių tarpusavio santykiams ar šalių santykiams su trečiaisiais asmenimis. Taip pat pažymėtina, jog bylai pasibaigus taikos sutartimi ir nesant teismo išvados dėl šalių veiksmų pagrįstumo ar nepagrįstumo, nenustačius ar eismo įvykis yra draudiminis, būtų nepagrįsta teigti, jog civilinėje byloje Nr.2-2808-752/2016 nutartimi patvirtinta taikos sutartis šioje byloje turi prejudicinę galią.

Dėl senaties taikymo. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senaties terminą, nurodo, kad ieškovę apie tai, jog nemokės draudimo išmokos informavo 2013-10-30 pranešimu, todėl nuo tos datos turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Su ieškiniu į teismą, ieškovė kreipėsi tik 2016-05-30.

Ieškovės teigimu ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kada ieškovei tapo žinoma apie civilinėje byloje Nr.2-2808-752/2016 gautą ekspertizės aktą. 2016-05-25 ieškovės sūnui atvykus į teismo posėdį tapo žinoma apie ekspertų išvadą, kuri patvirtina, kad transporto priemonių apgadinimai padaryti šių transporto priemonių susidūrimo metu. Nuo šios datos ir turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Ieškovė į teismą dėl draudimo išmokos kreipėsi 2016-05-30, todėl ieškinio senaties terminas nepraleistas

Įstatyme ieškinio senatis apibrėžiama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad atsakovė ieškovę apie tai, jog draudimo išmoka nebus mokama, informavo 2013-10-30. Pranešime nebuvo nurodyta jokių išlygų, taip pat nurodyta priežastis dėl kurios išmoka nebus mokama. Darytina išvada, kad būtent 2013-10-30 ieškovė sužinojo apie tariamai pažeistas jos teises ir nuo šio momento atsirado teisė pažeistas teises ginti teisme reiškiant ieškinį, t. y. prasidėjo ieškinio senaties terminas. Atskirų rūšių reikalavimams CK bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai numato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. CK 1.125 str. 7 d. numatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Vertinant, kad ieškinio senatis prasidėjo 2013-10-30, ji pasibaigė 2014-10-30. Ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2016-05-30, praėjus 1 m. 7 mėn., t. y. praleidusi ieškinio senaties terminą, todėl ieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu (CK 1.124 str., 1.125 str. 7 d., 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).

Atmestini argumentai, kad ieškovė tikėjosi, jog išmoką atsakovė išmokės civilinėje byloje Nr.2-2808-752/2016 supratusi, kad klydo. M. G. su ieškiniu dėl savo pažeistų teisių kreipėsi 2013-12-30, o ieškovė apie tai, kad išmoka nebus mokama buvo informuota 2013-10-30. Ieškovės sūnus dalyvavo bylos nagrinėjime, jam atsakovė išaiškino, kad dėl išmokos taip pat gali pažeistas teises ginti teisme. Tai, kad ieškovė tikėjosi, jog išnagrinėjus bylą atsakovė jai išmokės draudimo išmoką, nesudaro pagrindo ieškiniui tenkinti ar ieškinio senaties terminui atnaujinti. Kitų pagrindų, dėl kurių būtų galima atnaujinti ieškinio senaties terminą ieškovė nenurodė.

Kiti ieškovės argumentai neturi reikšmės priimtam teismo sprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Valstybė šioje byloje patyrė 11,17 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims, kurios, ieškinį atmetus, priteistinos iš ieškovės (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Raugerškių sk. 9, Kaunas, 11,17 Eur (vienuolika eurų 17 ct) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.