Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. K. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria prokurorės skundas tenkintas, Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pakeistas ir nuteistajam V. K. nuspręsta netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. K. nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, BK 259 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2024 m. sausio 15 d., bausmės pabaiga – 2026 m. liepos 15 d. Komisijos posėdžio dienai, tai yra 2024 m. lapkričio 7 d., likusi neatlikta bausmės dalis buvo 1 metai 7 mėnesiai 27 dienos.

5. Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutartimi prokurorės skundas buvo tenkintas ir Komisijos 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam pakeistas ir nuteistajam V. K. nuspręsta netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

7.1. Akivaizdu, kad nuteistais nėra atleidžiamas nuo bausmės, o tik lygtinai paleidžiamas, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau prižiūrimam.

7.2. Nuteistojo turimi finansiniai įsiskolinimai yra dengiami pagal galimybes. Nuteistojo turimi planai dėl darbo laisvėje yra realūs ir paremti praktika. Taigi prokurorės skundo teiginys, kad nuteistąjį reikia laikyti izoliuotą dėl visuomenės saugumo yra deklaratyvus. Didelė V. K. elgesio pažanga, įvykdytos nusikalstamos veikos neigiamas vertinimas ir aiški teigiama perspektyva, rodo, kad nuteistasis būdamas paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundas atmetamas.

10. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

11. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką bei atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundo bei skundžiamos nutarties argumentus, susipažinęs su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Tam nesudaro pagrindo ir nuteistojo V. K. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundo argumentai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir, kad nepagrįstai buvo atsisakyta nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.

13. Nustatyta, kad nuteistasis V. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidžiančią jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, tačiau teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nuomone, kad nuteistojo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar nėra pakankama, o siekiant nustatyti, kad nuteistasis yra pasiruošęs tinkamai integruotis į visuomenę ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, jo elgesio korekcija turi būti įtikinanti bei akivaizdi.

14. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teismui nekyla abejonių dėl nuteistojo asmenybės teigiamų pokyčių. V. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastojoje grupėje, turi išsilavinimą, darbinės patirties ir motyvacijos, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, moka turimus įsiskolinimus, pripažįsta kaltę dėl nusikalstamo elgesio. Taip pat nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai: pakankamai artimi socialiniai ryšiai su artimaisiais, gyvenamosios vietos išlaikymas, teigiama darbinė motyvacija, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina, kad laisvės atėmimo vietoje V. K. stengiasi koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tačiau vien tik šių duomenų nepakanka sprendžiant dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo nuteistajam. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, gali būti perkeltas bausmę atlikti į drausmės grupę, netektų turimų lengvatų ir pan., todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes. Kai tuo tarpu ilgalaikis nepriekaištingas elgesys gali sudaryti pagrindą lygtinio paleidimo taikymui.

15. Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgia taip pat ir į tai, kad nuteistajam vis dar nustatomi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, taip pat jam nustatoma vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika, anksčiau jis yra teistas keturis kartus, pirmą kartą nuteistas septyniolikos metų amžiaus. Stebimos turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Nors pakartotinio socialinio tyrimo metu nuteistasis pripažino kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, tačiau bylos nagrinėjimo ir pirmojo vertinimo metu jis kaltės nepripažino. V. K. yra nuteistas taip pat ir už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, neturint tikslo jas platinti, tačiau teigia, kad narkotinių medžiagų vartojimo atvejai buvo pavieniai. Net ir per trumpą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką (mažiau nei 1 metus) nuteistasis buvo vieną kartą baustas drausmine nuobauda. Visa tai laikytina priežastimis, eliminuojančiomis veiksmingą nuteistojo resocializaciją nestruktūrizuotoje aplinkoje.

16. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, turi būti įvertintos ne vien nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, tačiau jo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma, kuri betarpiškai apima ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, turimas drausmines nuobaudas, kriminogeninius rizikos veiksnius ir kitas nuteistojo resocializacijai įtakos turinčias aplinkybes. Šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad teismo nutarties kaip ir prokurorės skundo motyvai yra deklaratyvūs, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam nebuvo atsižvelgta į jo turimą darbinę patirtį ir teigiamus elgesio pokyčius. Apeliacinės instancijos teismas pritaria Alytaus apylinkės teismo padarytai išvadai, kad nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma šiuo metu vis dar nėra pakankama spręsti, kad V. K. gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą svarbu neignoruoti ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo bei pobūdžio, jos ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant, į ką tinkamai atsižvelgė apylinkės teismas.

17. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad V. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika dviejų vertinimų metu buvo vidutinė, stebimas rizikos mažėjimas, nes stebimos nuosekliai vykdomos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, kyla ir pagrįstų abejonių, kad V. K., būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistajam nustatyti trys statiniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 metų), būdingas teisės pažeidimų modelis ir du dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, kriminalinių nuostatų palaikymas. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

18. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo pasitaisymo progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat, kokia yra likusi neatlikta bausmės dalis. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 82 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas aplinkybes. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų tyčinių nusikaltimų padarymą, tarp kurių yra ir vienas sunkus nusikaltimas – neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, o kitas yra nesunkus nusikaltimas – neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Tokio pobūdžio nusikalstamos veikos ne tik atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir rodo, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą V. K. atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos kontekste. Nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumas atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis. Analizuojamu atveju svarbu pažymėti, kad kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo V. K. pripažino tik pakartotinio vertinimo metu. Tačiau net ir pakartotinio vertinimo metu nuteistasis nurodo, kad narkotinių medžiagų vartojimo atvejai buvo vienetiniai, nors laisvės atėmimo bausmę V. K. šiuo metu atlieka už psichotropinės medžiagos laikymą neturint tikslo jos platinti.

19. Atkreiptinas dėmesys, į tai, kad praeityje V. K. yra teistas, kaip pats nurodo, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Nors nusikalstamos veikos buvo padarytos seniai, tačiau ankstesni teistumai jo padarytų nusikalstamų veikų kontekste neigiamai charakterizuoja V. K.. Be to, analizuojant aplinkybes, susijusias su V. K. padarytomis nusikalstamomis veikomis, svarbu pabrėžti, kad, nepaisant to, jog turėjo darbą ir legalias pajamas, jis darė turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kas dar labiau didina nuteistojo asmenybės pavojingumą ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Nors ankstesni nuteistojo teistumai, padarytų nusikaltimų pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės buvo įvertintos skiriant bausmę, tačiau šios aplinkybės, taip pat, svarbios ir prognozuojant nuteistojo elgesį, kas sistemiškai vertinant su kitais aptartais faktoriais, sudaro pagrindą išvadai, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos šiuo metu dar nėra galimas, o jo elgesio korekcija bausmės atlikimo vietoje nėra pakankama.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis kaltę dėl nusikalstamo elgesio pripažįsta, savo elgesį pateisina dalinai – nurodo, jog platinimu užsiėmė apimtas nevilties ir skolų. Nuteistasis išsako nusivylimą teisine sistema, pasigenda teisingumo. Teismo vertinimu, šios nuteistojo mąstymą ir elgesį apibūdinančios aplinkybės, jas vertinant su kitais nuteistąjį charakterizuojančiai duomenimis, taip pat gali lemti pakartotinį jo nusikalstamumą būnant laisvėje.

21. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad komisijos nutarimas buvo palankus nuteistajam neįpareigoja teismo šį nutarimą tvirtinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje priimtą sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Pagrįstai sprendė, kad akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui tikėtis, jog nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, šiuo metu nenustatyta, su kuo visiškai sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

22. Nors atliktos ir neatliktos bausmės dalies santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Bausmės dydį nustato nuosprendį priimantis teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo sunkumą. Teismo nustatytas bausmės terminas gali būti sumažintas esant išimtinėms aplinkybėms. Tačiau pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl šiuos duomenis yra būtina įvertinti visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste. Vien tai, kad nuteistasis jau yra atlikęs trečdalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nėra pagrindas besąlygiškai jam taikyti lygtinį paleidimą, nevertinant visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumos. Atkreiptinas dėmesys, jog nors nuteistajam lygtinis paleidimas pagal BK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą gali būti taikomas, tačiau reikia atsižvelgti ir į tai, jog jis laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų nusikalstamų veikų padarymą iš kurių viena yra sunki, tai taip pat turi būti vertinama visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste. Šiuo atveju aplinkybių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam jau padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Šios išvados nepaneigia ir nuteistojo skunde nurodomos aplinkybes, kad lygtinio paleidimo metu jis užsiimtų individualia veikla, taigi, turėtų darbą.

23. Įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu netvirtinti Komisijos nutarimo, bei netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Nors byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma atskleidžia tam tikrus teigiamus V. K. elgesio pokyčius, tačiau to dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra tokia akivaizdi, kad sudarytų pagrindą manyti, jog, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

24. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuojama, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. K. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.