Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Kęstutis Venckus Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-298-72/2011

2011 m. gruodžio 5 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos G. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialistas R. B. 2011-07-23 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 50P-1018779-11 G. J.. Pažeidimo esme nurodė tai, kad 2011 m. liepos 22 d. 16.43 val., vairuodama automobilį „Nissan Sunny“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje (duomenys neskelbtini) g., Panevėžio m., keisdama važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio jai iš kairės antra eismo juosta tiesiai važiuojančiam automobiliui ir jį kliudė, dėl to buvo apgadinti automobiliai, be to, pažeisdama Kelių eismo taisykles (toliau – KET), pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijusi, vietos, taip pažeidė KET 106, 231 p. reikalavimus, atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-09-30 nutarimu G. J. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymą paskyrė administracinę nuobaudą – 100 Lt baudą, o už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą paskyrė administracinę nuobaudą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaudamasis ATPK 33 str. 2 d. teismas G. J. paskyrė galutinę administracinę nuobaudą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Teismas nustatė, kad G. J. 2011 m. liepos 22 d. 16.43 val., vairuodama automobilį „Nissan Sunny“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje (duomenys neskelbtini) g., Panevėžio m., keisdama važiavimo kryptį, nedavė kelio jai iš kairės antra eismo juosta tiesiai važiuojančiam automobiliui ir jį kliudė, dėl to buvo apgadinti automobiliai, be to, pažeisdama KET, pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijusi, vietos. Teismas konstatavo, jog pažeidimų padarymo faktą ir G. J. kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, 2011-07-23 R. B. tarnybinis pranešimas, liudytojų R. B., D. D., iš dalies liudytojos G. J., nukentėjusiojo A. M. parodymai, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukos ir kiti dokumentai. Skirdamas administracines nuobaudas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui teismas atsižvelgė į tai, kad nėra G. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į asmenybę ir turtinę padėtį – neteista, nebausta, dirba, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus.

Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuras atsiliepimo į G. J. apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Skundžiamu teismo nutarimu G. J. paskirtos administracinės nuobaudos už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą. Apeliaciniu skundu G. J. ginčija tik ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo faktą ir kaltę bei kelia administracinės nuobaudos pagal ATPK 130 str. 1 d. individualizavimo klausimą, prašydama pripažinti jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas ATPK 31 str. 1 d. 1 p., 4 p., ir taikyti 30¹ str., paskiriant švelnesnę nuobaudą – neskiriant specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba šios nuobaudos terminą sutrumpinant bei sumažinant jai paskirtą galutinę baudą. Išnagrinėjęs skundo argumentus bei gautą medžiagą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamu 2011-09-30 nutarimu teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė surinktais įrodymais pagrįstas išvadas dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties buvimo G. J. veiksmuose, kurių teisingumu nėra pagrindo abejoti, ir paskyrė G. J. tinkamą nuobaudą.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 straipsnio 1 dalis). ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010). Šis pažeidimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką gali būti padaromas tik tyčia, kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog atsižvelgiant į ATPK 130 straipsnio 1 dalies turinį ir sankcijoje numatytų administracinių nuobaudų rūšis bei jų dydį, atsakomybės už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pažeidimo padarymą paskirtis yra nubausti asmenį, kuris sukėlė eismo įvykį ir siekdamas, kad jo asmenybė nebūtų nustatyta ir jis nebūtų patrauktas atsakomybėn, iš eismo įvykio vietos pasišalino (2010 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-935/2010).

Apeliantė savo skunde nurodo, kad jos veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nes ji nesiekė išvengti atsakomybės už sukeltą eismo įvykį. Priešingai, sustojo eismo įvykio vietoje ir dėl eismo įvykio siekė išsiaiškinti su kito eismo įvykyje dalyvavusio automobilio „Mercedes Benz“ vairuotoju A. M., tačiau dėl pastarojo automobilio vairuotojo psichologinio smurto (jis ją apšaukė bei išplūdo, kad nemoka vairuoti), kurį patyrė ir automobilyje sėdėjusios jos dukros, kurios ėmė verkti, iš eismo įvykio vietos išvažiavo, parvežė vaikus namo, davė jiems vaistų ir pati nedelsdama paskambino į policiją. Teismas pažymi, kad KET numato galimybę į eismo įvykio vietą nekviesti policijos, tačiau esant KET 232 punkte numatytoms sąlygoms. Pagal KET 232 punktą, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Tiek administracinėn atsakomybėn patraukta G. J., tiek ir nukentėjusysis A. M. tvirtino, kad jie nesutarė dėl eismo įvykio aplinkybių, todėl jiems kilo KET 231 p. numatytos vairuotojo pareigos, įvykus eismo įvykiui. Nukentėjusysis A. M. paaiškino, kad po pokalbio su G. J., jis sugrįžo į savo automobilį ir apie eismo įvykį pranešė policijai. Tačiau G. J. nelaukdama policijos išvažiavo. Kiti byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad eismo įvykio aplinkybes į eismo įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas R. B. nustatė nesant G. J. transporto priemonės bei nedalyvaujant pačiai apeliantei. G. J. skunde nurodytos aplinkybės, kuriomis ji bando pateisinti savo pasišalinimą iš įvykio vietos ir kurios, apeliantės nuomone, nerodo jos sąmoningo siekimo išvengti atsakomybės už padarytą eismo įvykį, laikytinos tik siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės ir nepaneigia apeliantės kaltės padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą. G. J. versiją apie tai, kad ji iš eismo įvykio vietos išvažiavo tam, kad nuramintų dėl A. M. veiksmų psichologinį smurtą patyrusius automobilyje buvusius savo vaikus, iškėlė tik teismo posėdžio metu. Savo paaiškinime, kurį G. J. rašė tą pačią eismo įvykio padarymo dieną policijoje ir, kaip pati nurodė, būdama jau po eismo įvykio nusiraminusi, ji tokių aplinkybių nenurodė. Todėl jos dukros G. J. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kuriais ji patvirtino G. J. versiją apie A. M. pavartotą psichologinį smurtą, vertintini kaip siekis padėti motinai išvengti baudžiamosios atsakomybės, juolab kad tokių G. J. ir G. J. parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai. Be to, bylos įrodymais, įskaitant ir pačios apeliantės paaiškinimus, nustatyta, kad G. J. iš eismo įvykio vietos pasišalino ne iš karto po pokalbio su A. M., o praėjus šiek tiek laiko bei po to, kai ji įvykio vietoje susirinko nuo automobilio nukritusias detales. Šios aplinkybės patvirtina G. J. poelgį po eismo įvykio buvus sąmoningą, t. y. tai, kad ji suprato sukėlusi eismo įvykį ir numatė dėl eismo įvykio kilsiančias pasekmes, todėl siekdama išvengti administracinės atsakomybės iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nors G. J. savo paaiškinime policijos pareigūnui, taip pat ir teisme bei apeliaciniame skunde nurodė pati paskambinusi policijai ir pranešusi apie sukeltą eismo įvykį, kas, apeliantės nuomone, nerodo jos siekimo išvengti atsakomybės už sukeltą eismo įvykį, tačiau tokius G. J. teiginius paneigia liudytojo R. B. parodymai bei kiti bylos įrodymai. Liudytojas R. B. tiek savo tarnybiniame pranešime nurodė, tiek ir teismo posėdžio metu tvirtino, kad gavęs pranešimą apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, Panevėžyje, iš kurio pasišalino automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko į įvykio vietą, kurioje rado stovintį automobilį „Mercedes Benz 311“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo vairuotoją A. M., taip pat jo keleivį D. D.. Sudaręs įvykio vietos schemą sugrįžo į kabinetą įforminti įvykį. Nustatė automobilio „Nissan Sunny“ savininkės G. J. sesers telefono numerį, jai paskambino ir paaiškinęs apie įvykį paprašė G. J. telefono numerio, o gavęs numerį, tuoj pat keletą kartų bandė skambinti G. J., tačiau jos numeris buvo užimtas. Po kurio laiko, jam pildant dokumentus, paskambinęs budėtojas pranešė, kad atsirado automobilio „Nissan Sunny“ vairuotoja, kuriai nurodė atvykti į policiją. Mano, kad G. J. į policiją atvažiavo sužinojusi, kad jos ieško policija. Teismas nenustatė, kad policijos pareigūnas R. B. būtų turėjęs pagrindą apkalbėti G. J., todėl netikėti jo tiek tarnybiniame pranešime, tiek ir teismo posėdžio metu duodant paaiškinimus nurodytomis vienodomis G. J. atvykimo į policiją aplinkybėmis neturi pagrindo. Taigi byloje esančiais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad į policiją apeliantė paskambino, o vėliau ir atvyko tik po to, kai sužinojo, jog jos ieško policija. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors G. J. ir nurodo turėjusi iš įvykio vietos pasišalinti dėl kito eismo įvykyje dalyvavusio automobilio vairuotojo, šiuo atveju A. M., neteisėtų veiksmų, tačiau apeliantė nei savo paaiškinime policijai, nei teismo posėdžio metu, nei savo apeliaciniame skunde nenurodė, kad apie galimai neteisėtus A. M. veiksmus ji būtų ėmusi priemonių pranešti policijai ar kokiam nors kitam asmeniui, kas tik patvirtina, jog G. J. sąmoningai, siekdama išvengti griežtos administracinės atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad G. J. kaltė padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą yra įrodyta ir administracinėn atsakomybėn ji patraukta pagrįstai.

Pažeidėja apeliaciniame skunde kelia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-30 nutarimu jai už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, teigdama, kad paskirta nuobauda jai turėtų būti švelninama pripažįstant jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas ATPK 31 str. 1 d. 1 p., 4 p., ir taikant ATPK 30¹ str. nuostatas – neskiriant jai specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba šios nuobaudos terminą sutrumpinant bei sumažinant jai paskirtą galutinę baudą. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog tam pagrindų nėra. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybėmis, daro išvadą, kad ypatingų ar išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti pažeidėjai G. J. ATPK 30¹ str. nuostatas ir švelninti jai paskirtą ir taip minimalią ATPK 130 str. 1 d. numatytą nuobaudą nėra.

Apeliantės G. J. padarytą administracinį teisės pažeidimą numatančioje ATPK 130 str. 1 dalyje įtvirtinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Taigi už minėto pažeidimo padarymą yra numatytos dvi alternatyvios nuobaudos ir tik su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl administracinės nuobaudos G. J. paskyrimo, atsižvelgė į apeliantės skunde nurodomas tam tikras, nuobaudos skyrimui svarbias aplinkybes bei paskyrė jai sankcijoje numatytos švelnesnės nuobaudos minimumą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui. Tokią nuobaudą laikyti per griežta nėra jokio pagrindo. Nors skunde nurodoma pozityvioji pažeidėjos asmenybės pusė, o taip pat teisės vairuoti transporto priemonės reikalingumą pagrindžiančios aplinkybės – pačiai nuvykti į darbą, nuvežti vaikus į skirtingas mokymosi bei užklasinės veiklos įstaigas, pasirūpinti atskirai gyvenančiais senyvo amžiaus bei sunkiomis ligomis sergančiais tėvais, tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog šios aplinkybės teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose nepripažįstamos išskirtinėmis, todėl ir nagrinėjamu atveju negali būti pripažįstamos išskirtinėmis, sąlygojančios G. J. paskirtos ir taip minimalios administracinės nuobaudos švelninimą. Pažymėtina, kad administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Jam kilsiančias neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi numatyti dar prieš darydamas teisei priešingą veiką, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Darydama pažeidimą G. J. prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką – žinodama visas apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir privalėdama suprasti, kad atitinkamos administracinės nuobaudos taikymas neišvengiamai sukels jai neigiamas pasekmes, ji turėjo būti ypač suinteresuota nedaryti pažeidimo, kuris lemtų tokios administracinės nuobaudos taikymą. Be to, administracinės nuobaudos taikymas netrukdo rūpintis tėvais, nuvykti į tame pačiame mieste esančią J. B. gimnazijos mokyklą, kurioje G. J. dirba mokytoja, ir pačiai apeliantei nevairuojant transporto priemonės. Kaip nepagrįstas atmestinas apeliantės prašymas pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimą dėl nusižengimo padarymo, nes G. J. deklaruojamo prisipažinimo fakto byloje esantys įrodymai nepatvirtina. ATPK 31 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta aplinkybė pripažįstama lengvinančia tuomet, kai kaltininkui dėl išorinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių buvo gerokai sumažintos galimybės pasirinkti teisėto elgesio variantą. Tokiu atveju galima manyti, kad asmuo savo iniciatyva nebūtų ryžęsis padaryti pažeidimo, o teisei priešingos veikos iniciatorius yra kitas asmuo, prievarta palenkęs asmenį atlikti neteisėtus veiksmus. Psichologinė prievarta pasireiškia grasinimais vartoti smurtą, sunaikinti ar sugandinti turtą ir pan. (R. D. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. Bendroji dalis (1–98 straipsniai), 322–327 psl., 2004 m., Vilnius). Teismas nenustatė, kad A. M. pokalbio su G. J. metu būtų jai grasines smurtu arba grasinęs sunaikinti ar sugadinti jos turtą, tokių aplinkybių nenurodė ir pati apeliantė, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad G. J. inkriminuotą pažeidimą padarė dėl psichinės prievartos. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad G. J. atsakomybė pagal ATPK 130 str. 1 d. individualizuota tinkamai, skirta minimalaus dydžio administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir G. J. neskirti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba šios nuobaudos terminą sutrumpinti pagrindo nėra, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų 302¹² str. 1 d. 1 p., 2 d. teismas

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nutarimą palikti nepakeistą ir G. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.