Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. S. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. spalio 12 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-9939 nutarta taikyti nuteistajam A. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 4 metų 1 mėnesio 15 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime posėdžio dieną, tai yra 2023 m. spalio 12 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nutarime nurodoma, kad nuteistasis suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal ,,OASys“ vertinama kaip žema, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, vyksta į trumpalaikes išvykas, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Atsižvelgiant į tai Komisija sprendė, kad yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą.

A. S. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis 63 straipsnio 4 dalimi – galutine 14 metų 1aisvės atėmimo bausme įskaitant 1 metus 8 mėnesius 23 dienas (įsiteisėjo 2015 m. birželio 29 d.).

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pagal BK 266 straipsnio 1 dalį - 1 metų 6 mėnesių 1aisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 29 d. nuosprendžiu – galutinė bausmė 14 metų laisvės atėmimo įskaitant 1 metus 8 mėnesius 23 dienas (įsiteisėjo 2017 m. kovo 14 d.).

Bausmės pradžia – 2015 m. rugpjūčio 20 d., bausmės pabaiga – 2027 m. vasario 27 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau net ir nustačius bendrąjį materialiojo pagrindo egzistavimą, sprendžiant neabejotiną lygtinio paleidimo instituto taikymo pagrįstumą, reikalinga vertinti nuteistojo elgesio pokytį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, nustatant ar nuteistojo elgesys iš tiesų jau yra tiek pakitęs teigiama linkme, kad jis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis A. S. jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia spręsti egzistuojant formalųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą. Kartu nustatyta, jog egzistuoja ir bendrasis materialusis pagrindas, tai yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką nustatytas kaip atitinkantis rodiklį žemas. Tačiau, kaip ir aukščiau aptarta, vien tai nėra absoliutus pagrindas sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, o reikalinga nustatyti nuteistojo elgesio pokyti išimtinai teigiama linkme, ko vis tik šiuo atveju, įvertinus nuteistojo asmens bylos duomenis ir Socialinio tyrimo išvadą, konstatuoti negalima ir tai suponuoja išvadą, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas dar nėra galimas.

Teismo, ankstesnėje pastraipoje, padarytą išvadą pagrindžia tai, kad nors iš tiesų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuteistajam yra nustatyta kaip žema, tačiau jo elgesyje vis dar vyrauja gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių (buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; elgesio problemos vaikystėje; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros/apribojimų pažeidimai), kurie teismo vertinimu pataisos proceso metu dar ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami. Lygtinai paleidžiamo asmens nusikalstamo elgesio korekcija turi būti tiek įtikinama, jog leistų neabejoti jo sėkminga reintegracija į visuomenę, o tuo tarpu vyraujantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, vis tik neleidžia daryti tokios išvados, juo labiau, kad jie glaudžiai susiję su nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška ir pataisos proceso metu.

Analizuojant nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu matyti, kad išimtinai teigiamu elgesiu jis nepasižymėjo – viso 6 kartus pažeidė laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, 4 kartus fiksuoti pažeidimai dėl uždraustų daiktų gaminimo, įsigijimo arba laikymo. Pažeidimai nuo bausmės pradžios kartojosi kasmet iki 2018 m., paskutinis įstaigos nustatytos tvarkos pažeidimas užfiksuotas – 2018 m. gruodžio 11 d., tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis net ir struktūruotoje aplinkoje nėra linkęs laikytis vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų, atskleidžia asmens nenorą savo elgesį koreguoti išimtinai teigiama linkme. Juo labiau, kad vienas iš bausmės tikslų yra paveikti asmenį, kad jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o nuteistojo negebėjimas laikytis jam taikomų ribojimų neleidžia spręsti, jog šis bausmės tikslas jau yra pasiektas. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo trylika kartų skatintas, tačiau vien teigiama jo elgesio korekcija kol kas dar stebima itin trumpą laiko tarpą, vertinant nuo paskutinio vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo, paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmės kontekste. Dabartiniame pataisos procese dar negalima spręsti, jog nuteistojo elgesys jau yra tiek pasikeitęs pozityvia prasme, kad paleistas lygtinai jis nebenusikals ir laikysis įstatymų.

Be aukščiau aptartų duomenų visumos, pažymėtina ir tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas, kuris be kita ko reiškia, kad skiriant bausmę asmeniui turi būti pasiekta pusiausvyra tiek tarp nubaudimo, tiek tarp visuomenės ir nukentėjusiųjų asmenų interesų užtikrinimo. Nedidelės paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas ir lygtinio paleidimo taikymas, jei ir atitinkantis įstatymo nuostatas dėl privalomos atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies, nors ir mažos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, nuteistajam asmeniui gali sudaryti klaidingas prielaidas dėl nebaudžiamumo. Be to bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kuri nėra savitikslė, o teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirta bausmė nuteistam asmeniui natūraliai turi sukelti tam tikrus suvaržymus. Šiuo atveju nuteistasis A. S. dar yra neatlikęs net 4 metų 1 mėnesio 15 dienų laisvės atėmimo bausmės, skaičiuojant nuo komisijos posėdžio dienos (2023 m. spalio 12 d.), o tokia neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, ją įvertinos visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir nusikalstamo elgesio pokyčio kontekste, dar laikytina itin didele. Todėl šią aplinkybę įvertinus ir aukščiau aptartų duomenų kontekste, spręstina, kad dabartiniame etape pataisos procesas izoliuotai nuo visuomenės, dar nėra baigtas, nors nuteistojo elgesyje stebimi ir teigiami veiksniai jo elgesys įkalinimo įstaigoje nebuvo nuoseklus, taip pat nurodyti teigiami veiksniai dar nėra tokie įtikinantys, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti nestruktūruotoje aplinkoje.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. S. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. spalio 12 d. priimtą nutarimą Nr. RV-22-9939.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. spalio 12 d. priimtą nutarimą Nr. RV-22-9939 taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.