Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,

2025 m. rugsėjo 17 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos ZOOM būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento Nutarimo įstatymo pažeidimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-129-2024, kuriuo pareiškėjai už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 116 straipsnio 2 dalyje, skirta minimali ekonominė sankcija – 1200 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad Departamento Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyrius 2024 m. balandžio 27 d. apžiūros aktu Nr. TVR-2930 užfiksuota, kad Žaliosios girios biosferos poligone (Natūra 2000, Žalioji giria, BAST, PAST) iš VĮ Valstybinių miškų urėdija Panevėžio regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos kvartalo Nr. 93 taksacinio miško sklypo Nr. 15 įvykdyto retinimo kirtimo (2023-02-22 išduotas leidimas Nr. 22301944 valstybinių miškų valdytojui, naudotojui kirsti mišką) buvo traukiama mediena į laikiną medienos sandėlį palei kelią.

2024 m. liepos 2 d. Departamento Miškų kontrolės departamento Panevėžio miškų kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė L. Š. surašė pareiškėjai juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. AM-MKD-ANR P-3-2024. Protokole nurodyta, jog laikotarpyje 2023 m. balandžio mėnesį (tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną) vykdant retinimo kirtimą miško ūkio paskirties valdoje kad. Nr. (duomenys neskelbtini) VMU Panevėžio RP (duomenys neskelbtini) girininkijos (Panevėžio raj., Žaliosios girios biosferos poligone (Natūra 2000, Žalioji giria,?Buveinių apsaugai svarbios teritorija, Paukščių apsaugai svarbios teritorija)) kvartale Nr. 93 taksaciniame miško sklype Nr. 15 esančio (IV miškų grupėje), iš kurio iškirsta mediena buvo traukiama į 17 taksaciniame miško sklype?(esančio III miškų grupėje) esantį laikiną medienos sandėlį palei kelią (LKS koordinatės x:534999, y:6193033), tuo buvo pažeistas Miško kirtimo taisyklių 74 punktas ir padarytas pažeidimas numatytas Aplinkos apsaugos įstatymo 116 str. 2 d. Miškų ūkio paskirties žemės sklypas kad. Nr. 6632/0002:75 priklauso Lietuvos Respublikai, kurį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija (įm.k.132340880), generalinis direktorius V. K..

2023 m. gegužės 12 d. pareiškėja raštu Nr. 62-S-6300 pateikė Departamentui paaiškinimą, kuriame nurodė, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) girininkijos 93 kvartalo 15 taksaciniame sklype (IV A miško grupė) 2023 m. balandžio mėnesį atliko retinimo kirtimą pagal 2023 m. sausio 17 d. išduotą leidimą kirsti mišką Nr. 22301944. Kirtimo darbus atliko UAB „Akvista“, eksploatavimo kortelės sudarytojas: (duomenys neskelbtini) girininkijos girininkas V. S.. (duomenys neskelbtini) girininkijos 93 kvartalo 17 taksaciniame sklype nevykdė jokios ūkinės veiklos, t. y. į minėto sklypo tarpinį sandėlį mediena buvo tik pervežta iš retinimo kirtimo. Miško kirtimo taisyklių 74 punktas neriboja medienos pervežimo ir sandėliavimo laiko. Miško kirtimo taisyklių 74 p. nustato, kad draudžiami kirtimai ir ištraukimas būtent III grupės miškuose, o 93 kv. 15 taksacinis sklypas yra IV grupės miškuose ir jame veikla laikotarpiu nuo kovo 15 iki rugpjūčio 1 d. neapribota. Taip pat Miško kirtimo taisyklių 74 punktas nenustato, kad sandėliavimas III grupės miškuose negalimas, ribojimai taikomi tik kirtimo ir ištraukimo darbams, draudimas žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pardavėjo sandėlyje sandėliuoti medieną III grupės miškuose, nenustatytas.

Departamento teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis specialistas G. K., išnagrinėjęs bylą, 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-129-2024 pareiškėjai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu , 51 straipsniu, paskyrė 1 200 eurų baudą.

Pareiškėja, nesutikdama su skundžiamu Nutarimu, kreipėsi į teismą.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi ginčo Nutarimo priėmimo metu) paskirtis – reglamentuoti miškų atkūrimą, apsaugą bei naudojimą ir sudaryti teisines prielaidas, kad visų nuosavybės formų miškai būtų tvarkomi pagal vienodus tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, užtikrinant racionalų miškų išteklių naudojimą ir siekiant aprūpinti šalies pramonę žaliava, suteikti šaliai didžiausią socialinę ir ekonominę naudą, užtikrinant biologinės įvairovės išsaugojimą, miškų produktyvumo didinimą, kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę, galimybę dabar ir ateityje atlikti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas nedarant žalos kitoms ekosistemoms (Miškų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

Aplinkos apsaugos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi skundžiamo Nutarimo priėmimo metu) 44 straipsnyje numatyta, kad pareigūnai, turintys teisę surašyti juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus, baigę pažeidimo tyrimą, surašo protokolą, kuriame nurodoma: 1) įtariamas pažeidimo padarymu juridinis asmuo (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinės adresas, kodas); 2) pažeidimo esmė, pažeidimo padarymo aplinkybės; 3) atsakomybę už juridinio asmens padarytą pažeidimą nustatantis šio įstatymo straipsnis ar straipsnio dalis, įstatymo ar kito teisės akto, kurio reikalavimus pažeidė juridinis asmuo, straipsnis, dalis, punktas; 4) įrodymai, kuriais grindžiamas pažeidimo padarymas; 5) liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; 6) kiti duomenys, būtini bylai išnagrinėti; 7) numatoma bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo vieta, data ir laikas; 8) pasiūlymas pateikti paaiškinimą raštu dėl pažeidimo, pateikti įrodymus ir prašymus iki protokole nurodytos bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo pradžios; 9) protokolą surašęs pareigūnas (vardas, pavardė, pareigos, parašas).

Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnį, pareigūnas, išnagrinėjęs bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, priima nutarimą: 1) skirti ekonominę sankciją arba 2) nutraukti bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, jeigu nėra pažeidimo sudėties arba yra kitų šio įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, arba 3) atlikti papildomą tyrimą byloje, jeigu bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjantis pareigūnas nustato, kad byloje trūksta įrodymų, kad būtų galima priimti pagrįstą nutarimą.

Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsniu, skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes (1 dalis). Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padaręs pažeidimą juridinis asmuo savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdamas užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams arba juos sumažinti ir likviduoti, atlygino padarytą žalą (nuostolius) aplinkai ir kitiems asmenims, padėjo tyrimo metu (2 dalis). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad juridinis asmuo kliudė vykdyti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą arba tęsė pažeidimą, nepaisydamas kompetentingos institucijos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, pažeidimas sukėlė žalą aplinkai (išskyrus mažareikšmę žalą aplinkai), pažeidimas padarytas asmeniui siekiant gauti ekonominės naudos, pažeidimas padarytas pakartotinai (3 dalis). Skiriant ekonominę sankciją neatsižvelgiama į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri yra padaryto šio įstatymo 55–128¹ straipsniuose numatyto pažeidimo sudėties požymis (4 dalis). Konkretus baudos dydis nustatomas pagal šio įstatymo straipsniuose, numatančiuose sankcijas už juridinių asmenų padarytus pažeidimus, numatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (5 dalis).

Aplinkos apsaugos įstatymo 116 straipsnis reglamentuoja juridinių asmenų atsakomybę už apvaliosios medienos matavimo tvarkos, biržių atrėžimo ir (ar) medžių atrinkimo bei ženklinimo kirsti reikalavimų, medienos ruošos, gabenimo, miško išteklių naudojimo tvarkos, vidinės miškotvarkos projektų sudarymo, miško naudojimo reikalavimų pažeidimus, miško tvarkymą ir (ar) naudojimą pažeidžiant miškotvarkos projekto sprendinius. Aplinkos apsaugos įstatymo 116 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad biržių atrėžimas ir (ar) medžių atrinkimas bei ženklinimas kirsti pažeidžiant biržių atrėžimo ir įvertinimo, miško kirtimo, privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nustatytą tvarką, taip pat medienos ruošos, gabenimo, miško išteklių naudojimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad Žaliosios girios biosferos poligone (Natūra 2000, Žalioji giria, Buveinių apsaugai svarbi teritorija, Paukščių apsaugai svarbi teritorija) iš VĮ Valstybinių miškų urėdija Panevėžio regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos kvartalo Nr. 93 taksacinio miško sklypo Nr. 15 (IV miškų grupėje) įvykdyto retinimo kirtimo buvo traukiama mediena į 17 taksaciniame miško sklype (esančio III miškų grupėje) esantį laikiną medienos sandėlį palei kelią.

Pareiškėjos pagrindinis argumentas, kuriuo remiantis ji ginčija Nutarimą yra tai, kad medienos ištraukimas tiesiogiai ir neatskiriamai yra susijęs su medžio nuvertimu (nukirtimu) ir jo pergabenimu iš nuvertimo vietos iki pakrovimo punkto ar kelio medienai vežti, todėl daro išvadą, jog Miško kirtimo taisyklių 74 punktas numato draudimą nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d. III grupės miškų saugomose teritorijose vykdyti abu, tarpusavyje neatsiejamai susijusius veiksmus - ugdomuosius miško kirtimus ir kirtimų metu nuverstos medienos ištraukimą iš medienos nuvertimo vietos iki pakrovimo vietos. Pareiškėjos įsitikinimu, ji nepadarė pažeidimo, numatyto Miško kirtimo taisyklių 74 punkte, kadangi pareiškėja 2023 m. balandžio mėnesį vykdė retinimo kirtimą ir jo metu nukirstos medienos ištraukimą iš Panevėžio RP (duomenys neskelbtini) girininkijos kv. Nr. 93, skl. Nr. 15 (IVa gr. miške).

Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pareiškėjos argumentu. Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 237 „Dėl Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos naujos redakcijos patvirtinimo“, 3 dalyje įtvirtinta sąvoka: „Medienos ištraukimas arba išvežimas - apvaliosios medienos pergabenimas nuo medžių vertimo vietos iki pakrovimo punkto arba kelio medienai vežti ir jos tolimesnis gabenimas“. Akivaizdu, kad medienos ištraukimas ar išvežimas yra vienas iš medienos ruošos darbų, kuris gali būti atliekamas vienu metu kartu su miško kirtimu arba atliekamas atskirai.

Biosferos poligonai steigiami nacionalinei ir regioninei aplinkos stebėsenai vykdyti ypatingą geoekologinę svarbą turinčiose teritorijose. Biosferos poligonai steigiami Europos Bendrijos svarbos paukščių ir kitoms rūšims bei natūralioms buveinėms išsaugoti, užtikrinant palankią jų būklę, rūšių ir buveinių būklės stebėsenai ir moksliniams tyrimams vykdyti, informacijai apie rūšių įvairovę kaupti, analizuoti, kokį poveikį natūralioms ekosistemoms daro žmogaus veikla, gamtosaugos eksperimentams natūraliuose gamtiniuose kompleksuose ir aplinkinėse teritorijose atlikti, gamtos išteklių subalansuotam naudojimui ir atkūrimui užtikrinti, biologinės įvairovės išsaugojimo idėjoms ir būdams propaguoti.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. D1-629 „Dėl A.-Guntauninkų miškų, Gedžiūnų miško, Gubernijos miško, Padauguvos miško, Plinkšių miško, Rūdninkų girios, Šimonių girios, Taujėnų-Užulėnio miškų ir Žaliosios girios biosferos poligonų įsteigimo, jų nuostatų ir ribų patvirtinimo“ buvo patvirtinti Žaliosios girios biosferos poligono nuostatai (toliau – ir Nuostatai), kurie reglamentuoja veiklą Žaliosios girios biosferos poligone (toliau – ir Biosferos poligonas) bei nustato apsaugos, tvarkymo ir kontrolės organizavimo ypatumus šioje teritorijoje. Biosferos poligono paskirtis: 3.1. būti sudėtine nacionalinės kompleksinės ekologinės bei specializuotos biologinės įvairovės būklės stebėsenos sistemos bei Europos ekologinio tinklo Natura 2000 dalimi, kurioje stebimi, kontroliuojami bei prognozuojami gamtinių sistemų pokyčiai; 3.2. išsaugoti Žaliosios girios ekosistemą, ypač siekiant išlaikyti juodojo gandro (Ciconia nigra), vapsvaėdžio (Pernis apivorus), žvirblinės pelėdos (Glaucidiumpasserinum) populiacijas teritorijoje, kuri atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. sausio 9 d. įsakyme Nr. 22 „Dėl paukščių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 12-364; 2003, Nr. 108¬4849) nustatytus kriterijus; 3.3. vykdyti saugomų rūšių, nurodytų šių Nuostatų 3.2 punkte, stebėseną (monitoringą), mokslinius tyrimus, kaupti informaciją apie rūšių įvairovę; 3.4. atlikti gamtosaugos eksperimentus natūraliuose gamtiniuose kompleksuose ir jų aplinkinėse teritorijose; 3.5. analizuoti žmogaus veiklos poveikį natūralioms ekosistemoms; 3.6. užtikrinti gamtos išteklių subalansuotą naudojimą ir atkūrimą; 3.7. propaguoti biologinės įvairovės išsaugojimo idėjas ir būdus.

Ugdomųjų miško kirtimų pagrindiniai tikslai: 1) formuoti tikslinę medynų rūšių sudėtį, reguliuoti jų struktūrą ir tankį; 2) didinti medynų produktyvumą; 3) gerinti medienos sortimentinę struktūrą ir prekingumą; 4) didinti medynų atsparumą vėjavartoms, vėjalaužoms, sniegalaužoms, sniegavartoms ir kitiems nepalankiems aplinkos veiksniams; 5) naudoti medieną, kuri medyne supūtų jam natūraliai retėjant; 6) stiprinti miškų estetines, rekreacines ir kitas naudingas funkcijas; 7) sudaryti optimalias sąlygas saugomoms ekosistemoms ir objektams išlikti, palaikyti esamą arba atkurti miškų biologinę įvairovę IIA miškų grupės miškuose; 8) miško medžių genetiniuose draustiniuose, genetiniuose ir sėkliniuose medynuose išsaugoti optimalų tikslinių medžių rūšių tankį ir užtikrinti medyno tvarumą jo formavimosi metu, iškertant tikslines medžių rūšis stelbiančius medžius.

Miško kirtimų taisyklių 74 punkte nustatyta, kad II miškų grupei priskirtuose miškuose ir III grupės miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, kurios įsteigtos ir registruotos Saugomų teritorijų valstybės kadastre Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka, ir IV miškų grupės miškuose, esančiuose nacionaliniuose parkuose, ugdomieji miško kirtimai ir medienos ištraukimas draudžiami nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d., jei saugomai teritorijai kitais teisės aktais nenustatyta kitaip. Taigi, III grupės miške, esančiame Biosferos poligone, nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d. draudžiami ugdomieji miško kirtimai ir su ugdomaisiais miško kirtimais susijęs medienos ištraukimas.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad pareiškėja, vykdydama ugdomąjį miško kirtimą (retinimą) Panevėžio regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos kvartalo Nr. 93 taksaciniame miško sklype Nr. 15 (IV miškų grupėje), turėjo teisę pati nusimatyti nukirstos medienos sandėliavimo vietą ten, kad mediena nebūtų traukiama į 17 taksaciniame miško sklype (esančio III miškų grupėje), esantį laikiną medienos sandėlį palei kelią ir nebūtų pažeisti Miško kirtimų taisyklių 74 punkto reikalavimai.

Daroma išvada, kad pareiškėja, kurios veiklos sritis yra miškininkystė, turėjo suprasti, jog ugdomuosius miško kirtimus ir medienos ištraukimą tiek šiuose miškuose, tiek medienos išvilkimą per šiuos miškus, galima atlikti ir kitu nedraudžiamu metų laiku, nekliudant Europos Bendrijos svarbos paukščių ir kitoms rūšims bei natūralioms jų buveinėms išsaugoti, užtikrinant palankią jų būklę, rūšių ir buveinių būklės stebėsenai ir moksliniams tyrimams vykdyti, informacijai apie rūšių įvairovę kaupti, analizuoti bei kitoms su tuo susijusioms funkcijoms atlikti, t. y. pareiškėja elgėsi neatsakingai ir nerūpestingai, nepasirinkdama tinkamo laiko organizuoti nukirstos medienos išvežimą, kad nebūtų pažeistos miško kirtimo taisyklės ir Aplinkos apsaugos įstatymas.

Pareiškėjos funkcijos, be kita ko, yra saugoti mišką nuo kenkėjų, ligų, žvėrių ir kitų neigiamų veiksnių daromos žalos; įgyvendinti gamtotvarkos priemones miškuose, rūpintis laukinės gyvūnijos gausinimu ir apsauga; įvertinti neigiamo poveikio, daromo elninių žvėrių miško želdiniams, pokytį; prižiūrėti ir tvarkyti profesionalios medžioklės plotus, organizuoti profesionalias medžiokles, vykdyti kanopinių žvėrių apskaitą; įgyvendinti kitas Lietuvos Respublikos miškų įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytas miškų įveisimo, atkūrimo, priežiūros, apsaugos ir tvarkymo bei racionalaus miško išteklių naudojimo priemones, taip pat vykdyti kitas su kompleksine miškų ūkio veikla susijusias priemones. Kaip teisingai pažymėjo atsakovas, pati pareiškėja turėtų prisidėti prie valstybiniuose miškuose įsteigtų saugomų teritorijų siekiamų tikslų įgyvendinimo, o ne pažeisti nustatytas taisykles.

Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog skiriant juridiniam asmeniui

ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, 4 dalyje - konkretus baudos dydis nustatomas pagal šio įstatymo straipsniuose, numatančiuose sankcijas už juridinių asmenų padarytus pažeidimus, numatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Nutarime nurodyta, kad pareiškėjos atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad pareiškėja padėjo tyrimo metu nustatant pažeidimo aplinkybes, bendradarbiavo teikiant paaiškinimus ir reikalingus duomenis. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 116 straipsnio 2 dalį, atsakomybę užtraukia pats medienos ruošos, gabenimo, miško išteklių naudojimo tvarkos pažeidimas (minėta, pažeidimo fakto pareiškėja neginčija), t. y. atsakomybės taikymui nebūtinas materialinių padarinių atsiradimas ar buvimas. Aplinkybės, kad pareiškėja savo veiksmais nepadarė jokios žalos gamtai, aplinkai, nepažeidė gamtos pusiausvyros ir vientisumo, nepadarė jokio kito neigiamo poveikio gamtai, nesukėlė neigiamų pasekmių, nepanaikina pagrindo taikyti nustatytą atsakomybę.

Minėta, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 116 straipsnio 2 dalyje nurodytas teisės pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų. Pareiškėjai Nutarimu skirta ekonominė sankcija (bauda) – 1 200 eurų, t. y. minimali sankcijoje numatyta bauda, todėl laikytina, kad paskirta bauda yra proporcinga, atitinka Aplinkos apsaugos įstatyme nustatytus sankcijos parinkimo kriterijus.

Pareiškėja teismui suformulavo alternatyvų prašymą – atsižvelgti į Nutarime nustatytas lengvinančias aplinkybes, netaikyti pareiškėjai ekonominės sankcijos arba skirti teismo nuožiūra mažesnę baudą, negu Aplinkos apsaugos įstatymo 116 straipsnio 2 dalyje nustatyta minimali bauda.

Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą Nutarimu paskirtą minimalią baudą dar labiau sumažinti. Pažymėtina, kad pareiškėja nei Nutarimo priėmimo metu, nei teismui nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos sunkią finansinę padėtį ar esminį neigiamą sankcijos jai poveikį, todėl nėra pagrindo paskirtą sankciją laikyti neproporcinga.

Paminėtina, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami jiems pavestas funkcijas, be kita ko, turi teisę priimti administracinius sprendimus ir pareigą vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu.

Teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas atitiktų aukščiau nurodytus principus, jame turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai. Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014).

Pagrindinės administracinių sprendimų priėmimo nuostatos nustatytos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje. Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta (10 straipsnio 5 dalis): atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai.

Vertinant skundžiamą Nutarimą atitikties aptartiems Viešojo administravimo įstatyme ir teismų praktikoje nustatytiems reikalavimams, pažymėtina, kad Nutarime (kartu su Apžiūros aktu ir Protokolu bei jų priedais) buvo įvardytos visos pažeidimo sudėtį įrodančios aplinkybės, nurodyti teisės aktai, kurių reikalavimai buvo pažeisti, taip pat teisės aktai, kuriais remiantis taikoma atsakomybė, įvertinta, kad pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė - pareiškėja padėjo tyrimo metu nustatant pažeidimo aplinkybes, bendradarbiavo teikiant paaiškinimus ir reikalingus duomenis, taip pat pateikiami Nutarimo motyvai, nurodoma jo apskundimo tvarka.

Dėl pareiškėjos prašymo sumažinti paskirtą baudą. Nutarimu pareiškėjai paskirta minimali sankcijoje nustatyta bauda. Pareiškėja teismui nepateikė duomenų dėl savo sunkios finansinės padėties ar kitų reikšmingų aplinkybių, todėl skirti mažesnę baudą nei numatyta sankcijoje nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Teismas papildomai pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Nutarimas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo ir Aplinkos apsaugos įstatyme nustatytus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti skunde nurodytais argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo, taip pat nėra pagrindo mažinti paskirtą baudą.

Pareiškėjos skundas atmestinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

Pareiškėja prašo iš atsakovo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Akivaizdu, jog ginčas nėra išspręstas pareiškėjos naudai, todėl jai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.