Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2025-01-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-64-729/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-01-10
Bylos Nr.
eII-64-729/2025
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00155-2024-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgita Grigonienė
Pareiškėjas
V. L.
Advokatai
Giedrius Gvildys
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-64-729/2025Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00155-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.6; 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. sausio 10 d.Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Jurgita Grigonienė

sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,dalyvaujant pareiškėjui V. L.,jo atstovui advokatui Giedriui Gvildžiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso kalba išnagrinėjo pareiškėjo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), atstovo advokato G. G. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14325-2024 (ROIK: 24250923877).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14325-2024 (ROIK: 24259023877) V. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams, kartu skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, už tai, kad jis 2024 m. lapkričio 2 d., 20.03 val., Klaipėdos rajono sav., Gargždai, Vasario 16-osios g. 40, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,46 promilių neblaivumas. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 14 punktą.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas V. L. atstovo advokato skundas, kuriuo prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, pakeisti nutarimą ir administracinio poveikio priemonės visai neskirti arba sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą. Skundą motyvuoja tuo, jog pagrindinis įrodymas patvirtinantis V. L. (ne)kaltumą yra policijos pareigūnų panaudoto alkotesterio parodymai. Nors V. L. neneigia vartojęs alkoholį, tačiau alkotesterio parodymai tarp pirmo ir antro patikrinimo verčia abejoti jo tikslumu; tarp patikrinimų praėjus 16 min. neblaivumo lygis sumažėjo 0,11 promilėmis. Pagal Vidmarko formulę yra apskaičiuojamas oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėjantis alkoholio kiekis; suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 promilės/val. (nuo 0,0025 prom./min. iki 0,0033 prom./min.). Vadovaujantis Vidmarko formule, per 16 min. V. L. girtumo lygis turėjo sumažėti 0,04 – 0,0528 promilėmis, tačiau alkotesteris parodė, kad alkoholio kiekis sumažėjo 0,11 promile, toks ženklus skirtumas tarp alkotesterio parodymų ir Vidmarko formulės pagrindu atliktų skaičiavimų verčia suabejoti alkotesterio parodymų patikimumu.

Šalies argumentai

Skunde taip pat nurodo, jog V. L. dėl administracinio nusižengimo padarymo viso proceso metu savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, suvokė padaryto nusižengimo pavojingumą, todėl pagrįstai buvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė; atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis pripažino, kad prieš pusvalandį iki patikrinimo jis buvo vartojęs nedidelį kiekį nestipraus alkoholio (0,56 l alaus), todėl jausdamasis blaivus sąžiningai klydo manydamas, kad praėjus pakankami ilgam laiko tarpui gali vairuoti transporto priemonę. Jis anksčiau administracine tvarka dėl vairavimo neblaiviam nebaustas, galiojančių administracinių nusižengimų neturi; šis administracinis nusižengimas yra atsitiktinis, o ne sistemingas jo elgesys. Pažymėtina, jog dėl padaryto nusižengimo nekilo jokių neigiamų pasekmių, nebuvo padaryta žala kitų asmenų sveikatai ir turtui, nepažeisti kiti KET reikalavimai. V. L. žalingų įpročių neturi, alkoholį vartoja labai retai, tik esant progai, darbovietės charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Teisė vairuoti transporto priemones V. L. reikalinga darbinių funkcijų atlikimui, kadangi kasdieninėje darbinėje veikloje jam būtinas vairuotojo pažymėjimas; netekus teisės vairuoti transporto priemones, sumažėtų jo pajamos dėl ko finansiškai nukentėtų ne tik jis, bet ir jo šeima. Šeimoje auga dvi nepilnametės dukros, jo mėnesinės pajamos siekia 1 400 Eur, žmonos – 1 000 Eur, materialinė padėtis nėra lengva, be to, kiekvieną mėnesį yra moka įmoka pagal kredito sutartis, iš viso apie 560 Eur. V. L. nuomone, visai neskyrus arba paskyrus trumpesnę administracinio poveikio priemonę, būtų pakankamai paveiktas, būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai, nebūtų pažeistas nei viešasis interesas, nei teisingumo principas.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su V. L. atstovo advokato skundu dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsiliepimą motyvuoja tuo, jog pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda ir/ar poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai. Institucijos nuomone, tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta; pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visus duomenis bei reikšmingas aplinkybes ir V. L. skyrė minimalaus dydžio nuobaudą ir minimalaus dydžio poveikio priemonę už padarytą nusižengimą. Be to, pastebėtina, kad neblaivumo tolerancijos riba šiuo atveju viršyta pakankamai žymiai – nustatyta 0,57 promilės alkoholio prieš paklaidą, o antru pūtimu 0,46 promilės prieš paklaidą, taigi toks neblaivumas tikrai turi reikšmės vairuotojo koordinacijai, pastabumui ir jo vairavimas kelia pavojų eismo saugumui; V. L., žinodamas, kad teisė vairuoti jam yra reikalinga vykimui ir grįžimui iš darbo bei tinkamai pasirūpinti šeima, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmenį suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti.

Teismo posėdžio metu V. L. parodė, jog skundą visiškai palaiko ir prašo jį tenkinti jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai parodė, kad neturėjo nė menkiausio įtarimo dėl galimo neblaivumo, tik todėl sėdo už automobilio vairo ir nevengė važiuoti prie policijos pareigūnų. Teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina darbinių funkcijų atlikimui: jis dirba įmonėje, kurioje yra atsakingas už „(duomenys neskelbtini)“ autotransportą, rūpinasi autoparku visos Lietuvos mastu, turi daug važinėtis, taip pat kartais teikia ir asmeninio vairuotojo paslaugas. Anksčiau už vairavimą neblaiviam nei administracine, nei baudžiamąja tvarka nebaustas. Antialkoholinį variklių užraktą galėtų įsirengti savo asmeniniame automobilyje, tačiau dirbdamas vairuoja ne vieną transporto priemonę; jeigu teismas švelnintų administracinio poveikio priemonę, geriau būtų neskirti šios alternatyvos. Paskirtą piniginę baudą moka dalimis, kaip nustatyta nutarime.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas skundą palaikė ir prašė tenkinti jame nurodytais pagrindais ir motyvais, atsižvelgti į pareiškėjo asmenybę, jo brandą, darbovietę, šeimyninę padėtį ir taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą, nes toks sprendimas labiausiai atitiktų nustatytų faktinių aplinkybių, pareiškėjo asmenybės, reikalingų jo pataisymui priemonių ir administracinės atsakomybės proporcingumo balansą.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Teisme gautas prašymas bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienerių metų iki vienų metų šešių mėnesių.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal suformuotą teismų praktiką veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kita galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti (žiūrėti, pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-919/2019).

Spręsdama klausimą dėl nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).

Teismo vertinimu, V. L. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą administracinė nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda – bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai, t. y., buvo neginčijamai nustatytas administracinio nusižengimo padarymo faktas ir formaliai tinkamai įvertintos bylos aplinkybės bei V. L. charakterizuojanti medžiaga. Teismas daro išvadą, jog nėra teisinio pagrindo V. L. visai netaikyti minėtos administracinio poveikio priemonės, nes ji numatyta kaip privaloma, nenustatyta tokių išimtinių, ypatingų aplinkybių, kurios leistų visai neskirti administracinio poveikio priemonių. Manytina, kad išvis neskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje. Vis dėl to teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybių visumą ir skunde nurodytas administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pažeidėjui nustatyti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas jo minimalus taikymo terminas.

Priimdamas šį sprendimą, teismas atsižvelgia į tai, jog nors V. L. padarė vieną iš šiurkščiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau šiuo atveju šis padarytas nusižengimas negali būti laikomas tokio paties pavojingumo, kai asmenims transporto priemonių vairavimo metu nustatomas daug didesnis neblaivumo laipsnis, nei nustatytas šiuo atveju santykinai nedaug viršijantis leistiną normą lengvas girtumo laipsnis – 0,46 promilės. V. L. vairuojant neblaiviam nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. Taip pat teismas atsižvelgia į V. L. asmenybę – jis turi ilgametę vairavimo patirtį, anksčiau už tokio pobūdžio (šiurkščius) KET pažeidimus baustas nebuvo, per pastaruosius penkis metus yra baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs, nutarimu paskirtą baudą moka dalimis, byloje nėra kitų neigiamai jį charakterizuojančių duomenų. V. L. nuo pat pradžių pripažino savo kaltę, dėl tokio savo poelgio gailėjosi, tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, jog teisė vairuoti transporto priemones V. L. išties reikalinga darbinių funkcijų atlikimui ( kaip nurodė pareiškėjas, jis prižiūri įmonės automobilių parką, kuriam priklauso daugiau nei 100 automobilių, prižiūri automobilių techninę būklę, juos aptarnauja ar organizuoja jų aptarnavimą ir pan., taip pat papildomai dirba asmeniniu vairuotoju). Akivaizdu, kad netekęs šio darbo, pareiškėjas netektų ir pajamų šaltinio, tai neigiamai paveiktų ne tik jo, bet ir jo šeimos, kurioje auga du nepilnamečiai vaikai, finansinę gerovę. Teismas sutinka, kad tai nėra pateisinančios V. L. neteisėtą elgesį ar išskirtinės aplinkybės; veikiau tai pažeidėjo asmenybę ir santykį su visuomenės pripažįstamomis vertybėmis atskleidžiančios aplinkybės, rodančios, kad šio visuomenės nario pataisymui gali pakakti ir mažesnį neigiamą poveikį jam ir jį supantiems žmonėms sukeliančios sankcijos. V. L. gali būti charakterizuojamas kaip pakankamai atsakingas ir rūpestingas asmuo, pripažįstantis savo padaryto nusižengimo neteisėtumą ir suvokiantis savo veiksmų pasekmes. Jis nėra piktybinis pažeidėjas, jo padarytą nusižengimą galima laikyti atsitiktiniu, o skunde bei teismo posėdžio metu išdėstyti faktai ir aplinkybės rodo, kad V. L. jau pasimokė iš savo nusižengimo ir nėra linkęs jį pakartoti. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių laikotarpiui, kartu skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, ne tik stipriai riboja šio asmens galimybes vykdyti savo darbinius ir šeiminius įsipareigojimus, bet ir nėra objektyviai būtinas administracinės atsakomybės tikslams būtent šio asmens atžvilgiu pasiekti; teismo vertinimu, šiam tikslui pasiekti V. L. pakaks skirti švelnesnę (trumpesnės trukmės) negu numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje šią administracinio poveikio priemonę. Išvis netaikyti šios priemonės teismas negali, nes tai pažeistų visų asmenų lygybės prieš įstatymą principą ir sudarytų pareiškėjui nebaudžiamumo įspūdį, todėl nebūtų tinkamai įgyvendinti administracinės atsakomybės tikslai ir uždaviniai.

Pažymėtina, jog draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, atsižvelgiant į V. L. nurodytą aplinkybę, jog ši administracinio poveikio priemonė būtų sunkiai įgyvendinama, nes jis vairuoja ne vieną transporto priemonę, šiuo atveju netaikytinas.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją, teismų praktiką, sprendžia, kad V. L. taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14325-2024 (ROIK: 24259023877) keičiamas ir V. L. skirtina švelnesnė administracinė poveikio priemonė, negu numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje, – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi, teismas

nutaria:

pareiškėjo V. L. atstovo advokato skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14325-2024 (ROIK: 24259023877) ir V. L., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams, skaičiuojant jį nuo asmeniui suteiktos teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 2 d.

Kitą 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė