Telšių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių rajone atstovui V. N.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių rajone atstovas V. N. pateikė išvadą, jog nepilnamečio vaiko tėvas atsakovas V. K. slapstosi ir yra paieškomas, todėl jis neturi galimybės auginti vaiko. Pritaria ieškinio reikalavimams dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir vaikui skirtino išlaikymo dydžio priteisimo.

Atsakovas bylos nagrinėjime nedalyvavo, prašymų nepateikė, neatvykimo priežastys nežinomos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

CK 3.61 straipsnyje numatyta, jog sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Byloje dėl santuokos nutraukimo įstatymu šalims suteikiamos vienodos procesinės teisės ir pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnyje. Atsakovas įgyvendinti procesines teises ir jomis pasinaudoti galėjo tiek asmeniškai dalyvaudamas teismo posėdyje, tiek per atstovą, tačiau atsakovas jokių prieštaravimų teismui nepareiškė ir savo kaltės neginčijo – atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, siekiant išlaikyti šalių procesinių teisių bei pareigų pusiausvyrą, nėra pagrindo laikyti, jog atsakovo nedalyvavimas teismo posėdyje galėtų sutrukdyti teisingai išnagrinėti bylą, nėra, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Faktinės bylos aplinkybės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės K. K. ir atsakovo V. K. santuoka sudaryta 2013 m. kovo 16 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 40. Sutuoktiniams 2013 m. birželio 20 d. gimė dukra D. K.. Šalys neturi nekilnojamojo turto ir registruotino kilnojamojo turto, įsipareigojimų kreditoriams. Ieškovė ir atsakovas santuokinių ryšių nepalaiko nuo 2016 m. spalio mėnesio, kartu negyvena ir ieškovė nori nutraukti santuoką. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovas V. K. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-215/2016, pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 metams 1 mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose. Minėtoje baudžiamojoje byloje V. K. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. lapkričio 3 d. išdavė Europos arešto orderį (baudžiamoji byla Nr. ES1-34-332/2016). Lietuvos Teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, kad V. K. būtų surastas ir perduotas pagal išduotą Europos arešto orderį. Ieškovė dirba ir gauna minimalų atlyginimą. Teismas duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas neturi. Šalių nepilnametė dukra D. K. lanko lopšelį-darželį „Ž.“. Atsakovas lėšų dukrai išlaikyti neskiria.

Dėl santuokos nutraukimo

Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; sutuoktinio neištikimybė; sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; sutuoktinio šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas nesirūpinimas ja. Tačiau tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriomis įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo, t. y. kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas būtent dėl šių priežasčių. Teismas nustatydamas, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, atsižvelgia į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Vertindamas ieškinyje nurodytas aplinkybes ir ieškovės teismo posėdyje duotus paaiškinimus, teismas sprendžia, jog sutuoktinių santuoka iširo dėl atsakovo V. K. kaltės, nes atsakovas, slapstydamasis nuo teisėsaugos, paliko šeimą ir ja nesirūpina daugiau kaip dvejus metus, ryšio su šeima nepalaiko, neprisideda prie šeimos išlaikymo, gerovės kūrimo. Nuo 2016 m. spalio ieškovė ir atsakovas galutinai nustojo kartu gyventi ir jokių ryšių iki šiol nepalaiko, nuteistas nuosprendžiu už tyčinius nusikaltimus. Teismas pripažįsta, kad atsakovas santuokoje nevykdė sutuoktinių pareigų, numatytų CK 3.27, 3.28 straipsniuose. Atsakovas nutraukė šeimos santykius, todėl laikytina, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas išsaugoti šeimą ir dėl jo kaltės bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pripažįsta, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio V. K. kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina jos ikisantuokinė pavardė „Š.”, o atsakovui paliktina pavardė „K.“.

Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CPK 385 straipsnio 2 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nutraukus santuoką ir nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu sutuoktiniu, kito sutuoktinio pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas nepilnametės dukters išlaikymui lėšų neskiria, todėl vaiko išlaikymo našta tenka vienai ieškovei.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prieštaravimų dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio nereiškė, prašomo priteisti išlaikymo dydis yra pagrįstas nepilnamečio vaiko poreikiais, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatos būklę. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė jau eilę metų iš esmės viena užtikrina dukters poreikius, o taip pat į tai, kad atsakovas vaiko auginimu, sveikata, mokymusi ir kt. nesirūpina, iš atsakovo V. K. nepilnametės dukters D. K. išlaikymui priteistinas išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. sausio 9 d. iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 3 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismo nuomone, ši suma yra pakankama tenkinti vaiko poreikius, ji nėra per didelė jauno amžiaus darbingam vaiko tėvui, (nes duomenų apie tėvo prastą sveikatos būklę, neįgalumą, byloje nėra), turinčiam pareigą rūpintis savo nepilnamečiu vaiku bei atitiks teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus.

Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Ieškovė skirtina vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.157, 3.190 straipsniai). Vaikui skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis). Išlaikymas negali būti naudojamas motinos (tėvo), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą.

Teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Įstatymas, apibrėžiantis tėvų teises ir pareigas vaikų auklėjimo srityje, numato, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnis). Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Vaiko interesus pirmiausia nulemia teigiamas vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės vystymasis, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius, kitokius poreikius.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė viena augina ir auklėja nepilnametę dukrą D. K., yra sudariusi jai tinkamas gyvenimo sąlygas, dukra lanko lopšelį-darželį, atsakovas su dukra nebendrauja, nuo vaiko auklėjimo yra nusišalinęs, ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nėra, todėl teismas sprendžia, jog D. K. gyvenamosios vietos nustatymas su jų motina K. K. (po santuokos nutraukimo – Šilinskaite) jos gyvenamojoje vietoje nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, užtikrins jo teises į saugią ir sveiką gyvenamąją aplinką.

Įvertinus į tai, kad atsakovas daugiau kaip dvejus metus nebendrauja su dukra ir su ja per tą laiką nebuvo susitikęs, nustatytina, kad atsakovas su dukra bendrauja, atsižvelgdamas į vaiko interesus.

Dėl kitų santuokos nutraukimo pasekmių

Nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuokos metu jokio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise neįgijo.

Byloje taip pat nustatyta, kad santuokos metu abu sutuoktiniai bendrų kreditorinių įsipareigojimų kreditoriams nėra įgiję.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė teikdama ieškinį už neturtinį reikalavimą nutraukti santuoką sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis), todėl patenkinus ieškinį šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo.

Ieškovė dėl reikalavimo priteisti išlaikymą nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismui patenkinus ieškinį, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 54 Eur (200 Eur x 12 mėn.) x 3 %)x 75%) žyminio mokesčio už išlaikymo priteisimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2013 m. kovo 16 d. įregistruotą santuoką, įrašo Nr. 40, dėl atsakovo V. K. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei K. K. palikti pavardę „Š.“, o atsakovui V. K. pavardę „K.“.

Santuoką laikyti nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. sausio 9 d. iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas sumokant į ieškovės K. K. (Š.), banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, AB.

Išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę K. K. (Š.), nepilnamečio vaiko D. K. išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. K. gyvenamąją vietą su jos motina K. K. (Š.), jos gyvenamoje vietoje.

Nustatyti, kad atsakovas V. K. su nepilnamete dukra D. K. bendrauja, atsižvelgdamas į vaiko interesus.

Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei K. K. (Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 54 Eur (penkiasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį.

Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.