- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-16
- Bylos Nr.
- e2S-80-653/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33915-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės “Roko turtas”
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kokybės valdymas“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės “Roko turtas” atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kokybės valdymas“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kokybės valdymas“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu atsakovės UAB „Roko turtas“ 2019 m. lapkričio 5 d. pranešimu „Dėl sutarties nutraukimo“ atliktą vienašalį 2017 m. rugsėjo 26 d. Patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nuomos sutartis) su ieškove nutraukimą.
2. Ieškovė taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) sustabdyti atsakovės 2019 m. lapkričio 5 d. pranešimu atlikto vienašalio Nuomos sutarties nutraukimo galiojimą ir uždrausti atsakovei įgyvendinti visas iš vienašalio Nuomos sutarties nutraukimo kylančias teises, įskaitant, bet neapsiribojant, sudaryti 3 022,25 kv. m. negyvenamųjų patalpų, esančių pastate–bendrabutyje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), nuomos sutartį su trečiaisiais asmenimis; 2) uždrausti atsakovei trukdyti ieškovei naudotis nuomininko teisėmis pagal Nuomos sutartį, įskaitant, bet neapsiribojant, atjungti išnuomotose patalpose elektros tiekimą.
3. Nurodė, kad nesustabdžius vienašalio Nuomos sutarties nutraukimo, ieškovei palankus teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas. Atsakovė gali pradėti teisėtai ginčo patalpose gyvenančių asmenų iškeldinimo veiksmus, o pastarieji gali pradėti nutraukinėti sudarytas apgyvendinimo sutartis, taip padarant žalą ieškovės vykdomai apgyvendinimo veiklai. Be to, atsakovė gali išnuomoti patalpas kitiems asmenims. Tokiu atveju ieškovė būtų priversta inicijuoti naujus teisminius procesus ir ginčyti tokias sutartis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies - iki teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo, tačiau ne ilgiau kaip iki 2022 m. rugsėjo 30 d., sustabdė 2017 m. rugsėjo 26 d. Patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą pagal atsakovės UAB „Roko turtas“ 2019 m. lapkričio 5 d. pranešimą „Dėl sutarties nutraukimo“.
5. Teismas, įvertinęs su ieškiniu pateiktus įrodymus konstatavo, kad ieškovės pareikšto ieškinio pagrindas ir dalykas yra suformuluoti tinkamai, o kartu su ieškiniu ieškovės pareikšti reikalavimai laikytini tikėtinai pagrįstais.
6. Teismas nurodė, jog neuždraudus atsakovei iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos tęsti Nuomos sutarties nutraukimo veiksmus, ieškovė turėtų išsikelti iš nuomojamų patalpų. Esant tokiai situacijai, jeigu ieškovės reikalavimas pripažinti Nuomos sutarties vienašalį nutraukimą neteisėtu būtų patenkintas, ieškovė galėtų reikalauti iš atsakovės patirtų nuostolių atlyginimo. Kita vertus, jeigu būtų pritaikytos ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau ieškovės nurodytas reikalavimas atmestas kaip nepagrįstas, atsakovė taip pat turėtų teisę reikalauti, kad ieškovė atlygintų jos dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirtus turtinius praradimus. Pastebėtina, kad iš kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų aišku, jog pagal Nuomos sutartį išsinuomotose patalpose ieškovė vykdo komercinę veiklą. Taigi netekusi galimybės naudotis ginčo patalpomis ieškovė objektyviai patirtų nuostolių negautų pajamų forma, taip pat kitas išlaidas, susijusias su išsikėlimu iš patalpų, kitų jos vykdomai komercinei veiklai tinkamų patalpų suradimu ir pan. O atsakovės, jeigu būtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau ieškinys atmestas, turtinius praradimus galėtų sudaryti netekta galimybė gauti didesnę nuomos kainą, taip pat nuomojamų patalpų būklės pablogėjimas ir kt.
7. Teismo nuomone, laikinas ginčo situacijos nesureguliavimas ieškovės prašomu būdu kartu galėtų lemti ir tai, kad teisminis procesas prarastų savo prasmę. Atsakovei iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos apribojus ieškovės galimybes naudotis nuomojamomis patalpomis (pvz., ieškovę iškeldinus iš ginčo patalpų), buvusių teisinių santykių atkūrimas – atsižvelgiant į tai, kad pagal Nuomos sutartį nuomojamose patalpose ieškovė vykdo aktyvią komercinę veiklą (teikia apgyvendinimo paslaugas), praktiškai būtų neįmanomas ar sudėtingas. Dėl nurodyto teismas sprendė, jog esamos teisinės padėties išsaugojimas turėtų užtikrinti optimalesnę bylos šalių interesų pusiausvyrą ir kartu garantuoti būsimo teismo sprendimo lengvesnį įvykdymą.
III.Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Apeliantė atsakovė UAB “Roko turtas” atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį. Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai ir nevisapusiškai nustatė bylos faktines aplinkybes, kadangi ieškovė teismui pateikė ne visą informaciją susijusią su tarp šalių susiklosčiusiais santykiais, tarpusavio atsiskaitymais už patalpų nuomą bei jų pagrindu sudarytus susitarimus, kurie pasak apelianto patvirtina, jog ieškovė visiškai nesilaiko skolos grąžinimo sąlygų, todėl nuomos sutartis su ja buvo nutraukta visiškai pagrįstai. Pažymi, jog ieškinys net nėra preliminariai pagrįstas, dėl ko pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Kokybės valdymas“ prašo atmesti apeliantės atsakovės UAB “Roko turtas” atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad atsakovės pateikti susitarimai nekeičia aplinkybės, kad atsakovės 2019-11-05 pranešimo pateikimo dienai ieškovė neturėjo pradelsto įsiskolinimo atsakovei pagal tarp ieškovės ir atsakovės suderintą skolos mokėjimo grafiką, o būtent tuo pagrindu Nuomos sutartis atsakovės ir buvo nutraukta. Dar daugiau, šios aplinkybės yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, ir nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės ir pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas šioje byloje ginčijamas Nuomos sutarties nutraukimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
11. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria iš dalies patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
14. Byloje nustatyta, kad ieškiniu ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu atsakovės UAB „Roko turtas“ 2019 m. lapkričio 5 d. pranešimu „Dėl sutarties nutraukimo“ atliktą vienašalį 2017 m. rugsėjo 26 d. Patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su ieškove nutraukimą. Taigi, pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškinio tikslas yra nuomos santykių tęsimas bei esamos teisinės padėties išsaugojimas siekiant užtikrinti optimalesnę bylos šalių interesų pusiausvyrą ir kartu garantuoti būsimo teismo sprendimo lengvesnį įvykdymą, todėl priėmus būsimą, galimai ieškovei palankų sprendimą, nuomos teisiniai santykiai tęstųsi iki sutartyje nurodyto termino arba ilgiau. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrintų šalių teisingą interesų pusiausvyrą bei leistų šalims atkurti bendradarbiavimą, esant minimalioms sąnaudoms (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
15. Teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, taip pat pridėjo įrodymus šioms aplinkybėms pagrįsti, todėl darytina išvada, jog šiuo atveju, įvertinus byloje pateiktus duomenis, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovės ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Atsakovės atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad Nuomos sutarties pažeidimai buvo padaryti dėl besitęsiančių įsiskolinimų, dėl ko atsakovė turėjo pagrindą nutraukti nuomos sutartį, neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes šios aplinkybės gali būti nustatytos tik nagrinėjant bylą iš esmės ir įvertinus byloje esančius įrodymus. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Todėl atsakovės UAB „Roko turtas“ 2019 m. lapkričio 5 d. pranešimo dėl vienašalio sutarties nutraukimo prasmė ir jos atitikimas CK nuostatoms, reglamentuojančioms nuomos sutartį bei vienašalį sutarčių nutraukimą, galės būti įvertintas tik pirmos instancijos teismo, nagrinėjant bylą iš esmės.
16. CPK 145 straipsnio 2 dalyje įvirtintas ekonomiškumo principas iš esmės reiškia draudimą bet kuriomis, tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Taigi teismas turi parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios, užtikrindamos teismo sprendimo įvykdymą, kuo mažiau suvaržytų atsakovo interesus. Ekonomiškumo principas glaudžiai siejasi su proporcingumo principu, kurio taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.
17. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį, nepažeidė proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų ir tinkamai įvertino galimas pasekmes, kurios galėtų kilti šalims tiek pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, tiek atsisakius jas taikyti. Šiuo atveju apeliantas nenurodė pagrįstų argumentų, paneigiančių teismo išvadą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė patirs nuostolius, kadangi negalės vykdyti savo komercinės – ūkinės veiklos, įvykdyti įsipareigojimų tretiesiems asmenims, taip pat vykdyti darbdavio pareigas darbuotojams, kas gali sukelti teisminius ginčus dėl galimų darbuotojų teisių pagal DK pažeidimą. Pažymėtina ir tai, kad nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, o atsakovei nutraukus Nuomos sutartį ir ginčo Nuomos sutartimi ieškovei išnuomotą turtą išnuomojus kitiems asmenims, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas labai pasunkėtų arba taptų neįmanomas, ieškovė patirtų nuostolių dėl negautų pajamų, taip pat kitų išlaidų, susijusių su išsikėlimu iš patalpų ir pan.
18. Dėl aukščiau nustatytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir ieškovės ieškinio tikėtino pagrįstumo. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju egzistavo pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes, jų netaikius, tikėtinai ieškovei palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas (CPK 144 str.).
19. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl atsakovės atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.